Kinija

Ekspertas papasakojo apie naujas Kinijos galimybes po COVID-19 epidemijos

(atnaujinta 13:42 2020.04.07)
Pasak eksperto, Kinijai pavyks išlaikyti savo buvusią poziciją pasaulio rinkoje, tačiau yra rizika, kad JAV ir Europa gali nustoti pirkti lengvosios pramonės gaminius iš Kinijos

VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Kinija, kuri pirmoji atsigaus po koronaviruso sukeltos krizės, gali užimti naujas nišas pasaulio rinkoje, interviu RIA Novosti sakė Vladivostoko valstybinio ekonomikos ir tarnybos universiteto profesorius Aleksandras Latkinas.

"Manau, kad gali. Kinija gali sustiprinti savo spaudimą ir savo naują ekonominę politiką. Pavyzdžiui, kurdama transporto ryšius kitose šalyse. Pavyzdžiui, Kinijos investicijos Afrikoje, greitųjų traukinių magistralių statyba kitoms šalims. Manau, kad ir Kinijos ekonomika, ir KLR vyriausybė dirbs šia linkme", — sakė ekspertas.

Pasak jo, dabar pagrindinis KLR tikslas — susitelkti į tai, kad visas pasaulis ir ypač jų vartotojų ratas pradės bristi iš krizės.

"Esant tokiai situacijai, Kinija greitai pradės gaminti tai, ko reikia. Kinija bus pirmoji pasaulyje, kuri išeis iš koronaviruso krizės ir galės paimti vadžias į savo rankas. Ji jau padeda kitoms šalims, įskaitant Rusiją — parduoda apsaugines kaukes", — pažymėjo Latkinas.

Jis pridūrė, kad Kinijai pavyks išlaikyti savo buvusią poziciją pasaulio rinkoje, tačiau yra rizika, kad JAV ir Europa gali nustoti pirkti lengvosios pramonės gaminius iš Kinijos.

"Daugelio šalių vadovai gali nuspręsti pirkti mažiau iš KLR, tačiau sureguliuoti savo produkciją — ten taip pat pastebimas nedarbas. Kinija daugiausia tiekia batus, drabužius ir kitus lengvosios pramonės gaminius JAV ir Europai, ir jei šios šalys pradės vykdyti tokią politiką, tada Kinijai bus sunku", — pridūrė pašnekovas.

Latkinas patikslino, kad kitiems KLR gamybos sektoriams, pavyzdžiui, inžinerijai, niekas negresia.

"Kalbant apie staklių gamybos, automobilių, laivų statybos pramones čia nieks Kinijos nepakeis — visi šiuo klausimu pastebimai atsiliko nuo Kinijos... Kai tik šalių ekonomika pradės atsigauti, komponentai iš Kinijos vėl bus paklausūs, ir KLR gamyklos šioje pramonėje greitai įgis pagreitį", — pabrėžė pašnekovas.

2019 metų gruodžio 31 dieną Kinijos valdžios institucijos informavo Pasaulio sveikatos organizaciją apie nežinomos pneumonijos protrūkį centrinėje šalies dalyje (Hubėjaus provincijoje) esančiame Uhano mieste.

Specialistai patikslino, kad ligos sukėlėjas — naujasis koronavirusas, vėliau liga oficialiai pavadinta COVID-19. PSO kovo 11 dieną paskelbė naujo koronaviruso pandemiją. Kovo 29 dieną KLR Valstybinis sveikatos komitetas paskelbė, kad epidemijos plitimas šalyje visiškai sustabdytas.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
ekonomika, krizė, koronavirusas, Kinija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1895)
Dar šia tema
Lietuva koronaviruso krizei įveikti skolinasi 1,5 mlrd. eurų
Mokslininkai aprašė tipišką koronaviruso auką
Vikingų amžiaus kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 14:51 2020.06.02)
Archeologų teigimu, šis radinys gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Bode priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karolį ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis papasakojo niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės  būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors jis užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinis", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus
Saulė

Mokslininkas įvertino Saulės pliūpsnio poveikį

(atnaujinta 11:36 2020.06.02)
Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Saulėje užfiksuotas protrūkis greičiausiai neturės pastebimo poveikio žemės gyventojų gyvybei, tačiau tai gali būti galingesnių protrūkių pradininkas, RBC sakė Pulkovo observatorijos vyresnysis tyrėjas Georgijus Gončarovas.

Anksčiau Saulės dinamikos observatorija (SDO) užfiksavo didžiausią saulės pliūpsnį nuo 2017 metų spalio mėnesio. Tai buvo M klasės protrūkis, kurį astronomai klasifikuoja kaip vidutinį.

Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais.

"Ir dabar prasideda naujas saulės ciklas. Saulės aktyvumo piko galima tikėtis 2025 metais", — aiškino ekspertas.

Mokslininkas pažymėjo, kad X klasės protrūkis laikomas stipriausiu. Jis pridūrė, kad šis reiškinys patraukė dėmesį dėl to, kad pastaruoju metu nepastebėta Saulės protrūkių, o įvykis, pasak jo, "įdomus, bet ne išskirtinis".

Tegai:
sveikata, gyventojai, Žemė, mokslininkas
Dar šia tema
Rusijoje kuriami lašai, užtikrinantys imunitetą prieš koronavirusą
Įvardyti orai, prisidedantys prie koronaviruso plitimo