Medicinos darbuotoja

Pasaulyje trūksta šešių milijonų slaugytojų

(atnaujinta 15:21 2020.04.07)
Kiekvienas doleris, investuotas į slaugos plėtrą, duoda akivaizdžią ir apčiuopiamą naudą žmonių sveikatai ir gerovei

VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Atsižvelgiant į dėl koronaviruso susiklosčiusią situaciją, pasaulio bendruomenė pajuto labai didelį slaugytojų trūkumą, pranešama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje "Slaugos būklė pasaulyje".

Ataskaita buvo parengta bendradarbiaujant su Tarptautine slaugytojų taryba ir globalia kampanija "Slauga šiandien".

Slaugytojai vertingai prisideda sprendžiant nacionalinius ir pasaulinius iššūkius, susijusius su įvairiomis prioritetinėmis sveikatos apsaugos problemomis, įskaitant visuotines sveikatos apsaugos paslaugas, psichikos sveikatą ir kovą su neužkrečiamosiomis ligomis, pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir reagavimą, pacientų saugą, visapusiškos ir į žmones orientuotos priežiūros teikimą.

Nė viena globali užduotis sveikatos apsaugos sferoje negali būti įvykdyta be koordinuotų ir sistemingų pastangų maksimaliai išnaudoti slaugos personalo galimybes.

PSO duomenimis, visame pasaulyje yra šiek tiek mažiau nei 28 milijonai slaugos darbuotojų. Nuo 2013 iki 2018 metų jų skaičius išaugo 4,7 milijono.

Vis dėlto slaugos personalo trūkumas visame pasaulyje išlieka ir siekia 5,9 milijono žmonių, o opiausia slaugytojų trūkumo problema yra Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Rytų Viduržemio jūros regiono šalyse, taip pat daugelyje Lotynų Amerikos šalių. Tuo tarpu 80 % pasaulio slaugytojų dirba tose šalyse, kur gyvena tik pusė pasaulio gyventojų.

Slauga išlieka profesija, kuriai būdingas didelis lyčių disbalansas, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis darbo santykių srityje. Apie 90 % slaugos personalo narių yra moterys. Kas aštunta slaugytoja nedirba toje šalyje, kurioje gimė ar gavo išsilavinimą.

Ataskaitos duomenimis, siekiant pašalinį visuotinį personalo trūkumą, šalims, susiduriančioms su šia problema, reikia padidinti absolventų, baigiančių studijas, skaičių vidutiniškai 8 % per metus.

"Politikai žino, kiek kainuoja profesionalaus slaugos personalo parengimas ir išlaikymas, tačiau tik dabar daugelis iš jų pradeda iš tikrųjų suprasti tikrąją slaugos personalo vertę. Kiekvienas doleris, investuotas į slaugos plėtrą, duoda akivaizdžią ir apčiuopiamą naudą žmonių sveikatai ir gerovei", — sakė Tarptautinės slaugytojų tarybos pirmininkė Anetė Kenedi (Annette Kennedy).

Ataskaitoje teigiama, kad valstybės turėtų finansiškai paspartinti slaugytojų mokymą ir sukurti jiems darbo vietas. Norint išspręsti slaugos personalo trūkumo problemą visose šalyse, iki 2030 metų bendras jaunų slaugos srities specialistų skaičius turėtų išaugti vidutiniškai 8 % per metus — tai taip pat padės išspręsti senėjančio personalo problemą, aktualią daugeliui šalių.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
medicinos darbuotojai, slaugytojai, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1895)
Dar šia tema
Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė 880 žmonių
Grynas oras ir sportas: Lukašenka paragino "fiziškai kovoti" su COVID-19
Vikingų amžiaus kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 14:51 2020.06.02)
Archeologų teigimu, šis radinys gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Bode priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karolį ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis papasakojo niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės  būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors jis užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinis", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus
Saulė

Mokslininkas įvertino Saulės pliūpsnio poveikį

(atnaujinta 11:36 2020.06.02)
Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Saulėje užfiksuotas protrūkis greičiausiai neturės pastebimo poveikio žemės gyventojų gyvybei, tačiau tai gali būti galingesnių protrūkių pradininkas, RBC sakė Pulkovo observatorijos vyresnysis tyrėjas Georgijus Gončarovas.

Anksčiau Saulės dinamikos observatorija (SDO) užfiksavo didžiausią saulės pliūpsnį nuo 2017 metų spalio mėnesio. Tai buvo M klasės protrūkis, kurį astronomai klasifikuoja kaip vidutinį.

Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais.

"Ir dabar prasideda naujas saulės ciklas. Saulės aktyvumo piko galima tikėtis 2025 metais", — aiškino ekspertas.

Mokslininkas pažymėjo, kad X klasės protrūkis laikomas stipriausiu. Jis pridūrė, kad šis reiškinys patraukė dėmesį dėl to, kad pastaruoju metu nepastebėta Saulės protrūkių, o įvykis, pasak jo, "įdomus, bet ne išskirtinis".

Tegai:
sveikata, gyventojai, Žemė, mokslininkas
Dar šia tema
Rusijoje kuriami lašai, užtikrinantys imunitetą prieš koronavirusą
Įvardyti orai, prisidedantys prie koronaviruso plitimo