Smurtas šeimoje, archyvinė nuotrauka

Europos Parlamente atkreipė dėmesį į padidėjusį smurto šeimoje lygį dėl COVID-19

(atnaujinta 21:26 2020.04.07)
EP pranešė, kad moterys, kurios susidurdavo su smurtu, dėl izoliavimo priemonių buvo priverstos ilgą laiką būti namuose su smurtautuoju, o pagalbos prašymo galimybės tapo ribotos

VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Smurto šeimoje lygis ES šalyse padidėjo trečdaliu po to, kai dėl koronaviruso buvo įvestos izoliacijos priemonės, praneša Europos Parlamentas.

"Kaip pasaulyje, taip ir daugelyje ES šalių smurto šeimoje atvejų padaugėjo trečdaliu per pirmąsias savaites po izoliacijos priemonių įvedimo", — rašoma dokumente.

EP paaiškino, kad moterys, kurios susidurdavo su smurtu, dėl izoliavimo priemonių buvo priverstos ilgą laiką būti namuose su smurtautuoju, o pagalbos prašymo galimybės tapo ribotos.

"Ateinančios dienos ir savaitės bus ypač pavojingos moterims. Dėl izoliacijos ar karantino mes visi susiduriame su rimtais psichologiniais iššūkiais, tačiau moterys ir dažnai vaikai, gyvenantys nesaugiuose namuose, patiria ypač stiprų stresą", — sakė Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Evelina Regner.

Anot jos, šiame etape ES valstybės turi skirti ypatingą dėmesį smurto šeimoje problemoms. "Tai reiškia, kad yra paprasti būdai pranešti policijai, tokie kaip SMS ar pokalbiai, "užkoduotų žodžių" naudojimas bendraujant su gydytojais ir vaistininkais", — teigė parlamentarė.

Anot jos, ES taip pat turėtų padėti valstybėms, taip pat ir finansiškai, centrų, siekiančių apsaugoti moteris nuo smurto šeimoje plitimo klausimu.

ES šalyse dėl koronaviruso įmonės pradėjo dirbti nuotoliniu būdu ir smarkiai apribojo piliečių judėjimą. Dėl to daugumai europiečių tenka praleisti didžiąją laiko dalį namuose.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
saviizoliacija, koronavirusas, smurtas šeimoje, Europos Parlamentas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Lietuvoje planuojama pratęsti karantiną dar dviem savaitėms
COVID-19 nustatytas 11 Marijampolės ligoninės darbuotojų
Džo Baidenas

Patvirtinęs trečiąją COVID-19 vakciną, Baidenas mato "šviesą tunelio gale"

(atnaujinta 12:08 2021.02.28)
Baidenas pažymėjo, kad, nepaisant sėkmingos kovos su koronaviruso plitimu, "šis mūšis dar toli gražu nebaigtas", todėl JAV piliečiai turi išlikti budrūs

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. JAV prezidentas Džo Baidenas pamatė koronaviruso pandemijos "šviesą tunelio gale", kai Maisto ir vaistų administracija (FDA) leido skubiai naudoti "Johnson&Johnson" vakciną COVID-19. Jo žodžiai cituojami Baltųjų rūmų svetainėje, praneša "Lenta.ru".

Amerikos lyderio teigimu, "Johnson&Johnson" vakcinos naudojimas Jungtinėse Valstijose padės įveikti pandemiją, nes kuo daugiau žmonių paskiepys, tuo greičiau šalis įveiks virusą. "Tai yra įdomi žinia visiems amerikiečiams ir džiuginantis mūsų pastangų įveikti krizę raida", — pabrėžė politikas.

Baidenas pažymėjo, kad, nepaisant sėkmingos kovos su koronaviruso plitimu, "šis mūšis dar toli gražu nebaigtas", todėl JAV piliečiai turi išlikti budrūs. Jis patikino, kad administracija nepadarys klaidos ir į šią grėsmę neatsižvelgs lengvabūdiškai. Pavyzdžiui, padėtis gali pablogėti, kai plinta nauji viruso variantai, o dabartinis patobulinimas gali būti pakeistas.

"Tunelio gale yra šviesa, tačiau mes negalime (...) manyti, kad pergalė yra neišvengiama. Turime (...) elgtis greitai ir agresyviai, stebėti vienas kitą. Tik taip galime kartu pasiekti šį pasaulį", — užbaigė prezidentas.

"Johnson&Johnson" yra trečioji patvirtinta vakcina JAV po "Pfizer"/"BioNTech" ir "Moderna".

Vakciną gamina "Janssen Pharmaceutica", "Johnson&Johnson" padalinys. Skirtingai nuo JAV jau patvirtintų vakcinų, ši vakcina yra vektorinė vakcina, panaši į Rusijos "Sputnik V" ir anglų — švedų"AstraZeneca". Skirtingai nuo kitų JAV patvirtintų vakcinų, šiai vakcinai reikia tik vienos injekcijos, o ne dviejų.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Džo Baidenas, JAV
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Talinas, Estija

Estijos ir Rusijos santykiams nustatyta diagnozė. Laikas kviesti greitąją pagalbą

(atnaujinta 16:17 2021.02.28)
Yra nuostabi rusiška patarlė: paprastumas blogiau už vagystę. Ir ji puikiai tinka tam, kas dabar vyksta Estijos užsienio politikoje, ypač santykiuose su Rusija

Prieš kelias dienas Estijos parlamentarai veikė kaip nusikaltėliai dėl naujų sankcijų, kurias Europos Sąjunga įvedė savo rytinei kaimynei. Tada Estijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad vienas iš Rusijos diplomatų buvo išsiųstas iš šalies, tada nemažai politikų su švelniu vietiniu akcentu padainavo ritualinę dainą apie rytietišką lokį ir valdžios politiką, kurią jis neva tik supranta, rašo Estijos Sputnik radijui autorius Nikolajus Nikolajevas.

Ir staiga įvyko akimirksnio dekoracijų pasikeitimas, kitokia foninė muzika, ir jau skambėjo fleitos, paukščiai giedojo, o priekyje mėlyna spalva pasirodė užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets. Plačiai šypsodamasi, tiesindama nepaklusnių plaukų sruogą ir, regis, net mirktelėdama, ji "mėlynomis akimis" kviečia Rusiją skubiai, būtent šią minutę, parodyti geranoriškumą ir ratifikuoti abiejų šalių pasienio sutartį.

Šio dokumento istorija yra tokia įdomi, kad nusipelno atskiros istorijos. Derybos dėl sienos sutarties sudarymo tarp Estijos ir Rusijos prasidėjo 1992 metų balandžio mėnesį. Sutartys dėl Rusijos ir Estijos valstybės sienos ir jūros erdvių Narvoje ir Suomijos įlankose nustatymo buvo parafuotos 1999 metų kovo mėnesį. 2005 metų gegužės mėnesį jas pasirašė abi šalys. Tačiau Estijos parlamentas, ratifikavęs, įtraukė į dokumentus nuostatas, kurios nebuvo numatytos originaliame tekste — preambulėje buvo nuorodos į 1920 metų Tartu taikos sutartį tarp Estijos ir Sovietų Rusijos, kurios galiojimas baigėsi. Maskva tai vertino kaip galimybę ateityje pateikti teritorines pretenzijas Rusijai, o RF parašas ant sutarties buvo atšauktas.

Po devynerių metų jie vėl grįžo prie temos. 2014 metų vasario 18 d. Rusijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai — Sergejus Lavrovas ir Urmasas Paetas — Maskvoje pasirašė susitarimus dėl Rusijos ir Estijos valstybės sienos ir Jūrų erdvių Narvoje ir Suomijos įlankose nustatymo.

Tačiau Estijos ir Rusijos parlamentai šių dokumentų dar neratifikavo, vadinasi, jie neįsigaliojo. Ir nors yra visiškai aišku, kad pasirašydamos juos abi valstybės išspręs ilgalaikę problemą, kuri gerokai užtemdo jų dvišalius santykius, pažangos šiuo klausimu dar nereikia tikėtis.

Labiausiai tikėtina, kad reikalas pakryps tik tuo atveju, jei tarpvalstybiniai santykiai pasikeis jų link. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ne kartą tai pareiškė paprastu tekstu. Bent jau Estija nenumato pažangos tobulėjimo link, tačiau kažkodėl jos vadovybė mano, kad Rusija vis dėlto turėtų jiems daryti nuolaidas. Na, tarsi blondinė, sėdinti prie automobilio vairo, mano, kad visi turėtų jai duoti kelią.

Šalies prezidentė Kersti Kaljulaid neseniai prisijungė prie užsienio reikalų ministro balso. Kartu su pasieniečiais ji slydusi slidėmis palei rytinę sienos atkarpą, žvelgė į Rusijos pusę ir grįžusi į Taliną sakė: "Aš esu iš tų, kurie visada manė, kad svarbu sudaryti sienos sutartį, bet kita pusė privalo būk tam pasirengęs".

Kas yra tokio pasitikėjimo savimi pagrindas, istorija ir Rusija nutyli. Apibendrinant, norėdamas pakelti nuotaiką, pridėsiu pažodžiui vieną faktą, tačiau jis reikalingas teisingai diagnozei nustatyti. Kažkas vardu Haris Kivilas pasiūlė Rusijai sumokėti Estijai už dešiniojo kranto Prinarovye su Ivangorodu ir Pskovo srities Pečoros rajoną, kurie jau yra Rusijos dalis. Ir tada, pasak Kivilo, tarp mūsų šalių bus "tyla ir ramybė, bei Dievo palaima". Ties tuo užuolaidos uždaromos, laikas iškviesti greitąją pagalbą.

Tegai:
Rusija, Estija
Nord Stream-2

Vokietijai susidurs su ieškiniais, jei "Nord Stream-2" projektas bus sustabdytas

(atnaujinta 13:21 2021.02.28)
Vokietijos aplinkos ministrė teigia, kad šalis negali atsisakyti anglies, branduolinės energijos ir dujų vienu ypu

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Vokietija rizikuoja susidurti su ieškiniais dėl žalos, jei bus sustabdyta "Nord Stream-2" statyba, interviu "Welt am Sonntag" sakė Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Šulcė.

"Mes negalime atsisakyti anglies, branduolinės energijos ir dujų vienu ypu", — sakė ji. Anot jos, Vokietijai per šį ir kitą dešimtmetį reikės dujų.

"Be to, jei sustabdysime projektą, rizikuojame susidurti su reikalavimais atlyginti žalą tarptautiniuose arbitražo teismuose", — sakė ji.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba