Pacientas, kuriam atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija, archyvinė nuotrauka

PSO: dar per anksti prognozuoti koronaviruso pandemijos pabaigą

(atnaujinta 22:25 2020.04.07)
Pasaulinės sveikatos organizacijos Rusijoje atstovė Melita Vuinovič pažymėjo, kad šiuo metu kelios šalys, įskaitant Rusiją, vykdo imuniteto koronaviruso vystymuisi tyrimus

VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Koronaviruso pandemijos pabaigą pasaulyje dar per anksti prognozuoti, šią temą bus galima iškelti po dviejų savaičių, sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovė Rusijoje Melita Vuinovič.

"Dar per anksti apie tai kalbėti. PSO dar per anksti apie tai kalbėti. Dabar įvairiose šalyse atliekama analizė ir modeliavimas, turime sulėtinti judėjimą aukštyn, kad sumažėtų didelė našta. Viskas priklausys nuo priemonių, kurių buvo imtasi, ir nuo to, kaip virusas perėjo per populiaciją. Galbūt, apie tai kalbėsime po dviejų savaičių", — sakė Vuinovič televizijos kanalo "Rossija 1" laidoje, atsakydama į klausimą, kada pasibaigs COVID-19 epidemija.

PSO atstovo teigimu, dėl antikoronavirusinio vaisto šiuo metu vykdomi klinikiniai tyrimai. "Dabar yra 20 vakcinų-kandidačių nuo koronavirusinės infekcijos", — sakė ji.

Vuinovič pažymėjo, kad šiuo metu kelios šalys, įskaitant Rusiją, vykdo imuniteto koronavirusui plėtros tyrimus.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota beveik 1,28 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 72 tūkst. žmonių mirė.

Koronavirusas Europos šalyse
© Sputnik
Koronavirusas Europos šalyse
Tegai:
karantinas, pandemija, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Epidemiologė papasakojo, kada COVID-19 epidemija pasieks piką
Ekspertas įvertino koronaviruso įtaką politikai
Europa ir JAV ruošiasi bado riaušėms
Žiniasklaida: Rytų Europa sunkiai atsigaus po išbandymo koronavirusu
Medicininės kaukės

Europos šalyje netyčia buvo platinamos užnuodytos kaukės

(atnaujinta 14:49 2021.02.28)
Ataskaitoje teigiama, kad jose gali būti mikroskopinių sidabro ir titano dioksido dalelių, kurios įkvėpus gali pakenkti kvėpavimo takams

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Belgijos valdžios institucijos netyčia išplatino medicinines kaukes, kuriose galėjo būti toksinių medžiagų. Apie tai praneša "The Brussels Times", remdamasi konfidencialia Belgijos visuomenės sveikatos tyrimų instituto ataskaita.

Iš viso Europos vyriausybė nemokamai atidavė 15 milijonų audinių kaukių. Visus juos Azijoje gamino Liuksemburge įsikūrusi bendrovė "Avrox". Ataskaitoje teigiama, kad jose gali būti mikroskopinių sidabro ir titano dioksido dalelių, kurios įkvėpus gali pakenkti kvėpavimo takams.

Mokslininkai perspėjo, kad dėvėjus šias kaukes gali išsivystyti plaučių uždegimas, ypač tarp tų, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Po publikacijų žiniasklaidoje šalies sveikatos ministras sakė, kad kaukių pavojingumas dar neįrodytas. Tačiau raginama vaistininkus laikinai nutraukti nešiojimą ir atsargumo tikslais platinti anksčiau išduodamas kaukes.

Anksčiau buvo pranešta, kad Čekijos valdžia išleido dekretą, pagal kurį respublikos gyventojai nuo vasario 25 dienos sausakimšose vietose privalo dėvėti dvi kaukes vienu metu. Šalies sveikatos ministras Janas Blatni paaiškino, kad vietoj dviejų kaukių bus galima dėvėti respiratorius be iškvėpimo vožtuvo, kurie turi tam tikrą FFP2 ar KN95 apsaugą.

Tegai:
apnuodijimas, Belgija, kaukės
Mėnulis

Turkija savo raketų pagalba nori į mėnulį pristatyti kosminį aparatą

(atnaujinta 13:35 2021.02.28)
Turkijos prezidentas anksčiau pasiūlė išsiųsti pirmąjį šalies pilietį į kosmosą, pastatyti savo kosminį uostą ir nusileisti desantininką į mėnulį 2023 metų pabaigoje

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Turkija ketina pristatyti nepilotuojamą erdvėlaivį į mėnulį 2023 metais naudodama šalyje kuriamą hibridinę raketą, sakė respublikos pramonės ir technologijų ministras Mustafa Varankas, praneša RIA Novosti.

S-400
© Sputnik / Михаил Воскресенский

Turkijos lyderis Tajipas Erdoganas vasario 9 dieną pristatė nacionalinę kosmoso programą. Jis pasiūlė išsiųsti pirmąjį šalies pilietį į kosmosą, pastatyti savo kosminį uostą ir nusileisti desantininką į mėnulį 2023 metų pabaigoje. Vėliau Varankas teigė, kad Ankara vedė derybas su daugeliu šalių, įskaitant Rusiją, dėl bendradarbiavimo kosmose.

"Misiją į mėnulį planuojama įgyvendinti dviem etapais — 2023 ir 2028 metais. 2023 metais ketiname pasiekti mėnulį naudojant savo technologijas. Pirmajame projekto etape sunkiai nusileisime mėnulyje. Pirmasis paleidimas bus vykdomas bendradarbiaujant su tarptautinėmis kompanijomis. Tačiau mūsų erdvėlaiviai bus pristatyti į Mėnulį, paleidžiant mūsų unikalią nacionalinę raketą į žemos žemės orbitą", — apsilankydamas kosminių projektų bendrovėje "Delta V" sakė jis.

Anot jo, Turkijos kosmoso programa siekiama, kad šalis patektų į "aukščiausią kosmoso sektoriaus lygą". Varankas pridūrė, kad "Delta V" sukūrė unikalią hibridinių variklių technologiją, kuri yra svarbi misijos į mėnulį dalis.

Tegai:
kosmosas, Mėnulis, Turkija