Keleivinio lėktuvo salonas

Ekspertai papasakojo, kurios lėktuvo salono vietos nešvariausios

(atnaujinta 12:02 2020.05.10)
Salone visada rekomenduojama nusiplauti rankas muilu ir vandeniu, taip pat turėti dezinfekavimo priemonių paviršiams, kuriuos paliesite

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Ekspertai papasakojo, kurios vietos lėktuve yra nešvariausios, praneša "Express".

Stiuardesė keleiviams patarė niekada nenaudoti kišenių, pritvirtintų prie priešais esančios sėdynės galo.

Iš jų šiukšlės pašalinamos, bet nevalomos.

"Mes ištraukiame nešvarias servetėles, apatines kelnaites, kojines, kramtomąją gumą, saldainius, maisto likučius", — teigė ji. O kito skrydžio metu žmonės ten deda savo telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį".

Neseniai atliktame tyrime nustatyta, kad nešvariausi orlaivių paviršiai yra saugos diržai, sulankstomi stalai, sėdynių kišenės ir galvos atramos.

Anot mikrobiologo Džeisono Tetro, pelėsių lygis ant stalų buvo labai aukštas. Buvo akivaizdu, kad ilgą laiką paviršius nebuvo tinkamai nuplaunamas.

Lėktuvo salono įgula paaiškino, kad jie valo visus salono paviršius tarp skrydžių. Bet tai turi būti padaryta per labai trumpą laiką, kad lėktuvas galėtų išskristi laiku. Jis sakė, kad dauguma paviršių purškiami praskiestu dezinfekavimo purškalu, kuris negali sunaikinti visų mikrobų.

"Jokiu būdu nedėkite maisto tiesiogiai ant stalo", — perspėja oro linijų darbuotojai.

Salone visada rekomenduojama nusiplauti rankas muilu ir vandeniu, taip pat turėti dezinfekavimo priemonių paviršiams, kuriuos paliesite.

Stiuardesė pridūrė, kad tualetai yra pačios nešvariausios vietos lėktuve.

Kajutės viso skrydžio metu naudojamos daugumos keleivių. "Prašau, niekada neik į tualetą be batų", — pataria stiuardesė.

Tualetai nuodugniai valomi tik skrydžiui pasibaigus.

Tegai:
tvarka, lėktuvas
Dar šia tema
Mokslininkai prognozuoja katastrofiško atšilimo pradžią
Mokslininkai išsiaiškino, ar įmanoma užsikrėsti koronavirusu per vandenį
Donaldas Trampas

Daugelis amerikiečių mano, kad Trampas yra blogiausias prezidentas istorijoje

(atnaujinta 17:21 2021.01.23)
Beveik pusė apklaustųjų teigė, kad Amerikos lyderis bus prisimenamas kaip vienas blogiausių, dar 13 procentų išreiškė nuomonę, kad jis bus prisimenamas kaip žemiau vidutinio lygio prezidentas

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Dauguma amerikiečių (60 proc.) Donaldą Trampą įvardijo kaip vieną blogiausių prezidentų istorijoje. Tai liudija radijo stoties NPR, "PBS NewsHour" programos ir sociologinės firmos "Marist" apklausų rezultatai.

Beveik pusė apklaustųjų teigė, kad Amerikos lyderis bus prisimenamas kaip vienas blogiausių, dar 13 procentų išreiškė nuomonę, kad jis bus prisimenamas kaip žemiau vidutinio lygio prezidentas.

Geriausiu valstybės vadovu jį paskelbė 16 procentų amerikiečių, o dar 11 procentų apklaustųjų teigė, kad jo prezidentavimas bus įvertintas aukščiau ar vidutiniškai. Tuo tarpu daugiau nei 90 procentų demokratinių pažiūrų piliečių jį įvardijo blogiausiu ir blogesniu nei vidutiniškai. Tarp respublikonų buvo ir daugiau teigiamai vertinančių Trampo nuopelnus. Taigi, daugiau nei 60 procentų amerikiečių jį įvertino kaip vieną geriausių ar geresnių nei vidutiniškai.

Remiantis apklausa, Trampas palieka savo postą turėdamas 38 procentų patvirtinimo reitingą — beveik žemiausią rodiklį nuo jo prezidentavimo pradžios. Be to, nuo 2020 m. vasario labai sumažėjo amerikiečių, manančių, kad šalis juda teisinga linkme. Prieš metus taip manė daugiau nei 40 procentų piliečių, dabar — 20 procentų.

Anksčiau pranešta, kad dauguma Amerikos rinkėjų pamatė sausio 6 dieną įvykusį Kapitolijaus šturmą, keliantį grėsmę demokratijai. Remiantis interneto bendrovės "YouGov" apklausa, 93 proc. demokratų šį įvykį vertino kaip grėsmę demokratijai, o prie jų prisijungė dauguma neutralių rinkėjų — 55 proc. Tačiau jų nuomonę palaikė tik 27 respublikonai.

Sausio 6 dieną Trampo šalininkų, nepripažįstančių lapkričio mėnesio balsavimo, per kurį prezidentu išrinktas demokratas Džo Baidenas, rezultatų, mitingas baigėsi audringu Kapitolijaus užpuolimu ir susirėmimais su policija. Žuvo penki žmonės, dešimtys buvo sulaikyti.

Tegai:
JAV, Donaldas Trampas
Donaldas Trampas

Trampas neatskleidė savo gyvenimo planų po prezidentavimo

(atnaujinta 13:51 2021.01.23)
Pažymima, kad Džo Baidenas sausio 20 dieną oficialiai perėmė JAV prezidento postą. Donaldas Trampas ir jo žmona Melanija išvyko į Floridą, į savo rezidenciją

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Donaldas Trampas savo ateities planais palikus JAV prezidento postą nepasidalino, rašo "Washington Examiner".

"Mes ką nors padarysime, bet ne dabar", — atsakė Trampas leidinio žurnalistui, sėdėdamas prie stalo savo golfo klube Vakarų Palm Byče.

Po to Trampo padėjėjas "skubotai, bet mandagiai" nutraukė pokalbį su žurnalistu.

Džo Baidenas sausio 20 dieną oficialiai perėmė JAV prezidento postą. Donaldas Trampas ir jo žmona Melanija išvyko į Floridą, į savo rezidenciją.

78 metų demokratas Baidenas tapo 46-uoju JAV prezidentu. Lapkritį jis nugalėjo antrai kadencijai nesėkmingai kandidatavusį respublikoną Donaldą Trampą.

Tegai:
Džo Baidenas, JAV, Donaldas Trampas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020
Dar šia tema
Rusijos ambasadorius JAV: Rusijos sutramdymas yra JAV politikos alfa ir omega
Baidenui buvo patarta pripažinti sankcijų Rusijai nesėkmę
Vutautas Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Atėjo Landsbergis visiems laikams. Kodėl prezidento statusas neapleidžia visos Lietuvos?

(atnaujinta 10:20 2021.01.23)
Šiemet minint Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį nepavyko įteisinti Vytautą Landsbergį Lietuvos prezidentu. Nepavyko taip pat ne pirmą kartą

Sausio 13-oji — Laisvės gynėjų diena. Vasario 16-oji — Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Kovo 11-oji — Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Sausis, vasaris, kovas. Svarbūs Lietuvai iškilmingų minėjimų mėnesiai. Vieniems pagal protokolą. Formalūs. Kitiems nuoširdūs su patosu. Dar kitiems su parodomuoju patriotizmo proveržiu. 

1991 metų sausio 13 diena, 1918 metų vasario 16 diena, 1990 metų kovo 11 diena, tai sakralinės naujausios Lietuvos istorijos datos. Šios datos šventiškai pažymimos. Vasario 16 diena ir Kovo 11 diena šventinės-nedarbo dienos. Sausio 13 dieną taip pat bandyta įteisint kaip nedarbo-šventinę dieną. Ne pirmą kartą bandyta. Nepavyko šito padaryti ir šį kartą, minint tragiškų Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį.

Taip pat minint Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį nepavyko įteisinti Vytautą Landsbergį Lietuvos prezidentu. Nepavyko taip pat ne pirmą kartą.

Lietuvos Seime bandymų įteisinti Landsbergio, kaip valstybės vadovo, statusą būta ir anksčiau. Tačiau visi bandymai baigdavosi nesėkmėmis.  Parlamente pritrūkdavo balsų.

Paskutinis bandymas suteikti tokį statusą buvo 2017-ais metais, artėjant Landsbergio 85-erių metų jubiliejui. Apie tai tuomet kalbėjo tuometinis Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, tačiau tokios rezoliucijos taip ir neinicijavo.

Šiais metais sausio 13 išvakarėse Seime buvo įregistruotas Seimo nario, konservatoriaus Emanuelio Zingerio parengtas rezoliucijos "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio" projektas.

Jo tekste — ir buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Garbės pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio — kaip valstybės vadovo — statuso faktinis įteisinimas.

"Lietuvos Respublikos Seimas, <...>, primindamas ir tai, jog istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, <...>", — buvo rašoma rezoliucijos projekto tekste.

Seimo rezoliucija savo esme nėra norminis teisės aktas. Tačiau tokia oficialaus dokumento forma politikų yra mėgstama naudoti, kai norima pareikšti Seimo narių vertinimą vienu ar kitu politiniu ar visuomeninio gyvenimo klausimu. Ir taip pabrėžti to klausimo ypatingą reikšmę valstybės praeičiai ir ateičiai.

Pavyzdžiui 2018-ais metais Seimas savo deklaracija Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pripažino Lietuvos valstybės vadovu.

Jei parlamentaro Zingerio siūlomas rezoliucijos projektas Seime būtų priimtas, toks faktinis dokumento tekstas galėtų būti pretekstu valstybės vadovo statusą Landsbergiui įteisinti ir įstatymiškai. Kartu ponui Landsbergiui suteikiant ir užtikrinant tokiu atveju įstatymo numatytas socialines garantijas bei privilegijas.

Vis dėlto Seimas priimdamas rezoliuciją šį kartą nepavadino Landsbergio nei Prezidentu, nei valstybės vadovu. Seimas tiesiog įsiklausė į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad įstatymo leidėjas neturi teisės sudaryti teisinių prielaidų kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui — valstybės vadovui.

Seimas konstatavo ir tuometinę teisinę realybę. 1990 metais įsigaliojusi laikinoji Konstitucija (tuomet vadinta Laikinasis Pagrindinis Įstatymas) 86 straipsnyje sako: "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose". Kitaip tariant, laikinojoje Konstitucijoje AT pirmininkas nėra vadinamas valstybės vadovu.

Seimas po karštų debatų vis dėlto išliko ištikimas istorinei tiesai ir Seimo priimtoje Sausio 13 dienos rezoliucijoje Vytauto Landsbergio neprilygino valstybės vadovui — Prezidentui.

Tačiau Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos propagandistams istorinė tiesa nėra svarbu. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija — valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga pasielgė kitaip. LRT laidoje vaikams buvęs Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmininkas Vytautas Landsbergis pristatytas Prezidentu. LRT  paskleisdama klaidinančią Lietuvos istorijos interpretaciją ėmėsi vaikų. LRT indoktrinavo Lietuvos vaikus konservatorių legenda apie Landsbergį-Prezidentą. 

Tokių propagandos ir indoktrinavimo pavyzdžių daugėja. Tai nuolatiniai bandymai "prichvatizuoti" Sąjūdį. Pamirštant kitus jo lyderius bei visų Sąjūdžio lyderių susitarimą, kad Sąjūdžio vadovai kaip lygiaverčiai lyderiai turėjo rotuotis. Organizacija turėjo būti valdoma laikantis principo, kad tai tikrai ne vieno asmens organizacija. Bet Landsbergis, bėgant mėnesiams ir metams sumaniai atsikratė visų, kurie galėjo jam sutrukdyti mėgautis vienvaldyste Lietuvoje.

Lietuvos mokyklose ir vaikų darželiuose dirbtinai populiarinamas konservatorių politikų asmeniškai užregistruotas neužmirštuolės prekinis ženklas. Juo sistematiškai bandoma išstumti istorinius valstybės simbolius. Sausio 13 diena paversta konservatorių savireklamos akcija, kada skamba tik viena pavardė, užgožiant  tuos, kurie aukojo savo gyvybes ir sveikatą vardan Lietuvos.

Tačiau konservatorius aptarnaujantys LRT propagandistai supranta — bėga metai ir atkūrusioje Nepriklausomybę Lietuvoje užaugo kelios kartos žmonių, kuriems Sausio 13 įvykiai yra gyvi tik tėvų, senelių pasakojimuose. O istoriją galima papasakoti ir iš televizijos ekrano. Papasakoti taip kaip reikia.

Naujoji karta pati nematė Romualdo Ozolo, Arvydo Juozaičio, kitų Sąjūdžio lyderių, nejautė šalia tvirtai suremtų pečių prie Seimo rūmų. Taip pat naujoji karta nepamena ir to, kaip Nepriklausomybės aušroje dėl dažnai nusikalstamų sprendimų, lėmusių milijardinę žalą valstybei, šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių buvo priversti emigruoti. Todėl būtent į šias kartas nutaikyta prokonservatoriška propaganda. Propaganda bandanti Lietuvos Nepriklausomybę paversti ne lietuvių Tautos, o konservatorių pergale. Ir kurią užtikrino vienas vienintelis lyderis.

Tai primena sovietinę propagandą, kuri vis stengėsi formuoti vieno lyderio kultą ir tą darė nusitaikydama vis į jaunesnius vaikus. Ir kurią šiandien taip peikia šiuolaikiniai konservatorių propagandistai. Lietuvos atveju, tai dar turi panašumų į ... Leniną. Kuris "atėjo visiems laikams". Ir vadovauja iš kito pasaulio. Matydami V. Landsbergio aplinkos nenuilstantį siekį paversti jį prezidentu ar bent būti įvardintu valstybės vadovu, nenustebkime ir siekiu jį padaryti "amžinuoju". Sakralizuoti.

Taigi kantrybės — šį poną prezidentą dažnai matysime mažiausiai dar du mėnesius. O po to priartės ir kiti valstybės švenčių ir atmintinų dienų renginiai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
prezidentas, Vytautas Landsbergis