Gydytoja

Mokslininkas papasakojo apie koronaviruso unikalumą

(atnaujinta 21:12 2020.05.13)
Jis pabrėžė, kad iki šiol mokslininkai ir gydytojai dar nebuvo sutikę tokio įdomaus virusinio proceso

VILNIUS, gegužės 13 — Sputnik. Koronaviruso unikalumas slypi tame, kad tai nėra viena liga, o visa "krūva", kurią sukelia vienas virusas, "Rossija 24" eteryje sakė Novosibirsko trombozės prevencijos centro vadovas Andrejus Gromovas.

Jis pabrėžė, kad iki šiol mokslininkai ir gydytojai dar nebuvo sutikę tokio įdomaus virusinio proceso.

Pasak eksperto, gydytojai, gydantys COVID-19 pacientus, kovoja su šešėliu.

Žydinčios sakuros Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Kaip paaiškino Gromovas, jiems gydant vieną procesą, koronavirusas "praeina ir tampa neprieinamas mūsų terapijai". Jis pažymėjo, kad liga yra savotiška.

Koronavirusas žmonėms prasideda kaip įprasta kvėpavimo takų virusinė infekcija. Jis patenka į žmogaus plaučius — pacientui išsivysto kvėpavimo nepakankamumas.

Pasak Gromovo, yra dar vienas ligos vystymosi variantas: koronavirusas užkrečia dideles arterijas, o tai sukelia insultus, širdies priepuolius ir odos kraujagyslių bei inkstų trombozę.

Jis pabrėžė, kad liga yra klastinga — jai išsivysčius, vystysis trombozė, o po 12–15 dienų gydytojai gali susidurti su kitu reiškiniu.

"Tai yra, jau nebe trombai susidaro, kai reikia vaistų, kad suskaidytų kraujo krešulius, bet, priešingai, per didelis audinių irimas", — teigė gydytojas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 4,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 285 tūkst. žmonių.

Remiantis Džonso Hopkinso universiteto statistika, JAV užima pirmąją vietą pagal aukų ir užsikrėtusiųjų skaičių.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1885)
Dar šia tema
Mokslininkai sukūrė mirties nuo COVID-19 tikimybės skaičiuoklę
Mokslininkai prognozuoja katastrofišką jūros lygio kilimą
Karinės pratybos Lenkijoje Anakonda, archyvinė nuotrauka

Lenkijoje prasidėjo kariuomenės pratybos "Anakonda"

(atnaujinta 13:45 2020.06.01)
Respublikos gynybos ministerijos duomenimis, nepaisant koronaviruso pandemijos, manevruose dalyvauja penki tūkstančiai kareivių

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Pirmadienį prasidėjusiose Lenkijos kariuomenės "Anakonda" pratybose dalyvaus penki tūkstančiai kareivių, pranešė Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas.

"Šiandien prasideda "Anakonda 20" tai mokymai, kuriuose dalyvaus penki tūkstančiai karių. Nepaisant koronaviruso epidemijos ir nustatytų apribojimų, mes neatsisakome mokymų. Lenkijos kariuomenės kariai turi nuolat treniruotis, kelti savo kvalifikaciją ir būti pasirengę veikti", — RIA Novosti cituoja Blaščako pranešimą Twitter.

Ministras paaiškino, kad pratybų tikslas bus "patikrinimas, kaip įvairūs kariuomenės padaliniai sugeba kovoti dėl vieno tikslo". Pratybų metu planuojami veiksmai sausumoje, jūroje, kibernetinio saugumo srityje. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos kai kurie pratybų elementai bus perkelti į metų pabaigą arba kitiems metams.

"Anakonda" — didžiausios Lenkijos kariuomenės pratybos, rengiamos kas dvejus metus nuo 2006 metų. Ankstesnėse 2018 metų pratybose dalyvavo apie 17,5 tūkst. karių — 12,5 tūkst. Lenkijoje ir apie 5 tūkst. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Nuo kovo mėnesio Lenkijoje įvestas epidemijos režimas, susijęs su koronavirusinės infekcijos plitimu. Užfiksuota beveik 24 tūkst. atvejų.

NATO stiprina grupavimąsi prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
karinės pratybos, Lenkija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys priimdamos NATO karius pritraukia pinigus, o ne sienų apsaugą
Ekspertas: Vakarų generolai suprato, kad NATO lėktuvams bus užvertas dangus virš Rusijos
Ekspertas: Baltijos šalys praras JAV ir NATO pinigus, jei sumažins išlaidas gynybai
Protesto dėl afroamerikiečio George'o Floyd'o mirties gatvėje Niujorke dalyviai

CNN: per riaušes JAV beveik keturi tūkstančiai žmonių sulaikyti

(atnaujinta 16:56 2020.06.01)
Po afroamerikiečio George'o Floyd'o mirties dėl policijos kaltės per JAV miestus nuvilnijo protestų ir riaušių banga

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Per riaušes po afroamerikiečio George'o Floyd'o mirties JAV buvo sulaikyta apie 4 tūkst. žmonių, pranešė CNN.

Po afroamerikiečio George'o Floyd'o mirties dėl policijos kaltės per JAV miestus nuvilnijo protestų ir riaušių banga.

Internete pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose buvo matyti, kad policija uždėjo Floydui antrankius, parvertė jį ant žemės ir vienas iš jų keliu prispaudė jam kaklą.

Floyd'as vaizdo įraše kelis kartus sakė, kad negali kvėpuoti, tada nutilo. Galiausiai vyras mirė.

Prasidėjus riaušėms, keturi policininkai buvo atleisti, o vienas iš jų buvo apkaltintas aplaidumu. Vašingtone buvo paskelbta komendanto valanda.

Tegai:
protestai, riaušės, JAV, CNN
Dar šia tema
Trampo žvaigždė užgeso — vandalizmo aktas Šlovės alėjoje
Iranas ragina JAV valdžią nutraukti smurtą prieš savo piliečius
Gėlės ir žvakė, archyvinė nuotrauka

Paskelbta mirčių nuo COVID-19 statistika

(atnaujinta 16:44 2020.06.01)
NVSC vertinimu, mirštamumas nuo COVID-19 šalyje išlieka nedidelis. Tačiau, atlaisvinant karantino reikalavimus, gyventojai raginami išlikti budrūs

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Pirmadienio duomenimis, šalyje užfiksuota 70 mirčių nuo koronaviruso — mirė 33 vyrai ir 37 moterys, apie tai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Ministerijoje rašoma, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie apsunkina galimybes užsikrėtusiems COVID-19 išgyventi — amžius ir gretutinės ligos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pažymėjo, kad dauguma mirusiųjų nuo koronaviruso sirgo ne viena, o keletu gretutinių ligų. 

NVSC duomenimis, didžioji dalis mirusių asmenų dažniausiai skundėsi širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, nemaža dalis mirusiųjų sirgo onkologinėmis ligomis. Trečioji dažniausiai užfiksuota gretutinių susirgimų kategorija — kvėpavimo takų ligos. Taip pat mirusieji sirgo inkstų ligomis, cukriniu diabetu. Keliems žmonėms buvo diagnozuota Alzheimerio liga. 

Mirusiųjų amžiaus intervalas — nuo 49 metų iki 97 metų amžiaus. Tuo tarpu tik vienas miręs asmuo priklausė 41-50 metų amžiaus grupei. 51-60 metų amžiaus grupėje mirė trys žmonės. Keturi asmenys, mirę nuo koronaviruso, buvo virš devyniasdešimties ir daugiau.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Amžiaus kategorijoje nuo 61 iki 70 metų mirusių yra jau vienuolika. 71-80 metų amžiaus grupėje mirusių asmenų skaičius siekia 21, o blogiausia situacija yra tarp 81-90 metų amžiaus asmenų, kur mirusiųjų nuo šios ligos — net 30.

NVSC vertinimu, mirštamumas nuo COVID-19 šalyje išlieka nedidelis. Tačiau, atlaisvinant karantino reikalavimus, gyventojai raginami išlikti budrūs, ypač jei jie ar jų artimieji priklauso rizikos grupei ir serga lėtinėmis ligomis.

Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyti 1678 koronaviruso atvejai, pasveiko 1236 žmonės, mirė 70.

Respublikoje galioja karantino režimas iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa

Tegai:
mirtingumas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1885)
Dar šia tema
ULAC vadovas paaiškino, ar galima užsikrėsti COVID-19 per akis
Kasiulevičius mano, kad Lietuvos COVID-19 situaciją tikslinga lyginti su Lenkija