Jugoslavijos liaudies išsivadavimo armijos karių, dalyvavusių gimtosios žemės išlaisvinime, nuotrauka

Istorikas papasakojo apie paskutinį Antrojo pasaulinio karo mūšį Europoje

(atnaujinta 14:57 2020.05.14)
Paskutiniu Antrojo pasaulinio karo Europoje mūšiu laikomas Poljanos mūšis, kai jugoslavai nugalėjo esesininkus ir kolaborantus, aktyviai dalyvaujant sovietų karininkams ir instruktoriams

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Jugoslavai nugalėjo esesininkus ir kolaborantus Poljanos mūšyje — paskutiniame Antrojo pasaulinio karo Europos mūšyje — aktyviai dalyvaujant sovietų karininkams ir instruktoriams, RIA Novosti pasakojo Rusijos karo istorijos draugijos ekspertas Nikita Buranovas.

Poljanos mūšis (1945 metų gegužės 14–15 dienomis) — paskutinis didelio masto Antrojo pasaulinio karo mūšis Europoje. Jugoslavijos liaudies išsivadavimo armija, sudaryta iš partizanų būrių, sustabdė vokiečių padalinius ir kolaboracionistines nacionalistines formuotes, kurios bandė prasiveržti į amerikiečių kariuomenės okupacijos sektorių, kad išvengtų pasidavimo Jugoslavijos ar Sovietų kariuomenei.

"Karo metu sovietų karininkai, instruktoriai ir pogrindininkai buvo perkeliami į Jugoslavijos teritoriją į partizanų būrius, kur rengė sąjungininkus, kūrė ir tobulino Jugoslavijos liaudies išsivadavimo armijos karinę struktūrą. Tai padėjo laimėti Poljanos mūšį", — pasakė Buranovas.

Istorikas pasakojo, kad 1945 metų pavasarį Jugoslavijos partizanai sutriuškino vokiečių kariuomenę Jugoslavijos teritorijoje, todėl "E" armijos grupės vadas pulkininkas generolas Aleksandras Lioras pasirašė besąlygiško jo vadovaujamos pajėgų grupės kapituliacijos aktą.

"Tačiau kai kurie vokiečių padaliniai nepakluso, ir gegužės 14 dieną atskiri padaliniai, kurie buvo didelių miestų įgulų sudėtyje, policijos ir konvojaus batalionai bei SS apsaugos padaliniai susivienijo ir bandė prasiveržti į Austrijos ir Šiaurės Italijos teritoriją, kad atsidurtų amerikiečių okupacijos sektoriuje ir pasiduotų jiems", — pridūrė ekspertas.

Jis pažymėjo, kad prie jų prisijungė atskiros nacionalistinių judėjimų formuotės, "iš viso šią grupuotę sudarė apie 30 tūkst. žmonių".

"Karo Jugoslavijoje metu buvo sukurtas platus pogrindis, vokiečiai, kovodami su partizanais, rėmėsi nacionalistinėmis grupuotėmis. Tam kiekvienoje respublikoje buvo kuriami ir palaikomi nacionalistiniai ir kraštutinių dešiniųjų judėjimai", — papasakojo ekspertas.

Karo metu kai kurie Serbijos četnikų atstovai bendradarbiavo su vokiečiais, Ustašo nacionalistai atėjo į valdžią Kroatijoje, Slovėnijoje, globojant nacistinei Vokietijai, buvo sukurtos kolaboracionistinės formuotės. "Visi nacionalistai buvo vokiečių gerai apginkluoti ir gerai apmokyti", — pažymėjo Buranovas.

Istorikas papasakojo, už kurią šalį Hitleris buvo pasirengęs atiduoti Berlyną >>

Jis papasakojo, kad dauguma šių žmonių buvo karo nusikaltimų ir etninių valymų bendrininkai, "jų tikslas buvo nepatekti į Jugoslavijos partizanų ar sovietinės kariuomenės rankas, tačiau jugoslavams sugauti juos buvo garbės reikalas".

"Poljanos mūšis prasidėjo 1945 metų gegužės 14 dieną, kai grupuotės priartėjo prie Jugoslavijos partizanų, kurie kordonais stovėjo keliuose, ir pateikė ultimatumą, reikalaudami pateikti laisvą praėjimą, kad būtų galima atsitraukti į vakarus. Po kategoriško atsisakymo prasidėjo mūšiai daugiausia su šaulių ginklų — šautuvų, automatų, kulkosvaidžių — panaudojimu", — pasakė Buranovas.

Istorikas pabrėžė, kad visiška Jugoslavijos liaudies išsivadavimo armijos pergalė buvo pasiekta, kai jugoslavams į pagalbą atėjo Vakarų sąjungininkų pajėgos su tankais. Vokiečiai ir nacionalistai pradėjo mesti ginklus ar išsibarstyti, slėptis miškuose, judėdami į vakarus. Nuostoliai, atsižvelgiant į Antrojo pasaulinio karo matus, buvo, jei taip galima sakyti, nereikšmingi — vokiečiai ir nacionalistai prarado 500–600 žmonių, iš kurių 350 žuvo. Partizanų patirti nuostoliai sudarė 100 žmonių.

"Po Poljanos mūšio įvyko dar keli incidentai, kuriuose dalyvavo sutriuškintų nacionalistų grupuočių nariai, tačiau būtent šis mūšis laikomas paskutiniu Antrojo pasaulinio karo Europoje istorijoje", — apibendrino ekspertas.

Tegai:
Vokietija, Jugoslavija, Europa, Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
Niekas nepamirštas: Lietuvoje pagerbti žuvusieji per Didįjį Tėvynės karą
"Rosstat" įvertino TFSR gyventojų netektį per Didįjį Tėvynės karą
TSRS invazija: Pentagonas pateikė savo Antrojo pasaulinio karo versiją
Vokietija neleis rusofobams iškreipti Pergalės dienos
Antrojo pasaulinio karo istoriją rašys nugalėtojai. Ir tai nebus Baltijos šalys
Donaldas Trampas

Trampas įsipareigoja pateikti ieškinį dėl falsifikacijos rinkimuose

(atnaujinta 18:45 2020.11.24)
Jis pakomentavo leidinio "Politico" ir "Seven Letter Insight" atliktos apklausos rezultatus, kurie parodė, kad 79% Trampo šalininkų mano, kad rinkimai buvo "pavogti"

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas antradienį pažadėjo, kad netrukus bus iškelta didelė byla, kurioje paaiškės rinkimų sukčiavimo detalės.

"Netrukus bus pateiktas mūsų didžiulis ieškinys, atskleidžiantis smulkiausias detales apie visus rinkimų sukčiavimus ir dar daugiau. Apgaulingi rinkimai!" — rašė jis savo Twitter.

Jis pakomentavo leidinio "Politico" ir "Seven Letter Insight" atliktos apklausos rezultatus, kurie parodė, kad 79% Trampo šalininkų mano, kad rinkimai buvo "pavogti".

"Jie 100% teisūs, bet mes kovojame iš visų jėgų", — pridūrė prezidentas.

Apklausa buvo atlikta 2020 metų lapkričio 10–19 dienomis. Dalyvavo 1500 rinkėjų visoje šalyje, paklaida yra 2,5%.

Anksčiau JAV federalinės vyriausybės Generalinių paslaugų biuras de facto pripažino demokratų kandidatą Džo Baideną rinkimų nugalėtoju ir paskelbė apie savo pasirengimą pradėti valdžios perdavimą. Trampas dar kartą atsisakė pripažinti pralaimėjimą rinkimuose, tačiau patvirtino, kad davė įsakymą "daryti tai, kas būtina", jog būtų įgyvendinti "originalūs protokolai" perduodant valdžią.

Donaldo Trampo advokatai jau pateikė ieškinius ginčydami balsų skaičiavimo procedūros teisėtumą ar rinkimų rezultatus, tačiau iki šiol nė viena iš pretenzijų nebuvo patenkinta.

Kito JAV prezidento inauguracija įvyks 2021 metų sausio 20 dieną.

Tegai:
prezidento rinkimai, JAV, Donaldas Trampas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020
Dar šia tema
Kas trukdo amerikiečiams išvykti iš Afganistano
Antrą kartą žengti į atvirą dangų. Ar Baidenas grįš prie sutarčių su Rusija
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Kremlius paaiškino, kodėl Putinas dar nepasiskiepijo nuo koronaviruso

(atnaujinta 16:45 2020.11.24)
Pasak Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus, Putinas galės pasiskiepyti, kai tik prasidės masinė vakcinacija

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negali dalyvauti koronaviruso vakcinacijoje kaip savanoris, o masinė gyventojų imunizacija dar neprasidėjo, sakė Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

"Mes dar nepradėjome plačios vakcinacijos, o kaip savanoris, žinoma, valstybės vadovas negali dalyvauti skiepijime. Tiesiog jis, būdamas valstybės vadovu, negali dalyvauti kaip savanoris — tai neįmanoma", — žurnalistams sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl Putinas dar nenusprendė pasiskiepyti nuo COVID-19.

Rusijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova sakė, kad masinė rusų vakcinacija nuo koronaviruso prasidės 2021 metais, ir bus savanoriška, cituoja  ją RIA Novosti.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Георгий Зимарев

Anot jos, į apyvartą jau išleista daugiau nei 117 tūkstančių vakcinos "Sputnik V" dozių. Iki metų pabaigos planuojama pagaminti iš viso daugiau nei 2 milijonus dozių.

Prieš kelias dienas Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų medicinos ir akušerijos tarnybos direktorė Jelena Baybarina teigė, kad trečiasis "Sputnik V" vakcinos nuo koronaviruso klinikinių tyrimų etapas rodo ypač didelį jos efektyvumą.

"Sputnik V" yra pirmoji Rusijos vakcina nuo koronaviruso. Tai yra adenovirusinis preparatas, sukurtas remiantis kitu adenovirusu, į kurį įterpiamas koronaviruso genas. Patekęs į ląsteles, jose susidaro baltymai, kurie sukelia imunitetą ir skatina antikūnų vystymąsi.

Per pastarąją parą Rusijoje buvo nustatyti 24 326 nauji koronaviruso atvejai, 23 226 pasveikusieji buvo išrašyti ir 491 žmogus mirė.

 

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19

 

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas, koronavirusas, vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusiška vakcina nuo COVID-19 bus pigesnė už Vakarų vakcinas, žada gamintojas
Lietuvos vyriausybė pritarė dar 1,4 mln vakcinų nuo koronaviruso dozių pirkimui
PSO papasakojo apie Rusijos ir ES bendradarbiavimą vakcinos "Sputnik V" srityje
Teisėjo plaktukas

Keturi marijampoliečiai medinėmis lazdomis mirtinai sumušė savo sugėrovą

(atnaujinta 12:52 2020.11.24)
Kaltinamiųjų suole atsidūrę vyrai tik iš dalies pripažįsta savo kaltę ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje keturi marijampoliečiai kaltinami 41 metų vyro nužudymu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių metų kovo pabaigoje kaltinamieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, mirtinai sumušė kartu su jais sodyboje girtavusį vyriškį. Tyrimo duomenimis, nukentėjusysis patyrė daugybinius smūgius medinėmis lazdomis. Po kelių dienų vyras nuo patirtų sunkių sužalojimų ligoninėje mirė.

Kaltinamieji savo kaltę pripažįsta tik iš dalies ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę.

Marijampoliečiams gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Tegai:
Marijampolė, Lietuva, nužudymas