Jugoslavijos liaudies išsivadavimo armijos karių, dalyvavusių gimtosios žemės išlaisvinime, nuotrauka

Istorikas papasakojo apie paskutinį Antrojo pasaulinio karo mūšį Europoje

(atnaujinta 14:57 2020.05.14)
Paskutiniu Antrojo pasaulinio karo Europoje mūšiu laikomas Poljanos mūšis, kai jugoslavai nugalėjo esesininkus ir kolaborantus, aktyviai dalyvaujant sovietų karininkams ir instruktoriams

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Jugoslavai nugalėjo esesininkus ir kolaborantus Poljanos mūšyje — paskutiniame Antrojo pasaulinio karo Europos mūšyje — aktyviai dalyvaujant sovietų karininkams ir instruktoriams, RIA Novosti pasakojo Rusijos karo istorijos draugijos ekspertas Nikita Buranovas.

Poljanos mūšis (1945 metų gegužės 14–15 dienomis) — paskutinis didelio masto Antrojo pasaulinio karo mūšis Europoje. Jugoslavijos liaudies išsivadavimo armija, sudaryta iš partizanų būrių, sustabdė vokiečių padalinius ir kolaboracionistines nacionalistines formuotes, kurios bandė prasiveržti į amerikiečių kariuomenės okupacijos sektorių, kad išvengtų pasidavimo Jugoslavijos ar Sovietų kariuomenei.

"Karo metu sovietų karininkai, instruktoriai ir pogrindininkai buvo perkeliami į Jugoslavijos teritoriją į partizanų būrius, kur rengė sąjungininkus, kūrė ir tobulino Jugoslavijos liaudies išsivadavimo armijos karinę struktūrą. Tai padėjo laimėti Poljanos mūšį", — pasakė Buranovas.

Istorikas pasakojo, kad 1945 metų pavasarį Jugoslavijos partizanai sutriuškino vokiečių kariuomenę Jugoslavijos teritorijoje, todėl "E" armijos grupės vadas pulkininkas generolas Aleksandras Lioras pasirašė besąlygiško jo vadovaujamos pajėgų grupės kapituliacijos aktą.

"Tačiau kai kurie vokiečių padaliniai nepakluso, ir gegužės 14 dieną atskiri padaliniai, kurie buvo didelių miestų įgulų sudėtyje, policijos ir konvojaus batalionai bei SS apsaugos padaliniai susivienijo ir bandė prasiveržti į Austrijos ir Šiaurės Italijos teritoriją, kad atsidurtų amerikiečių okupacijos sektoriuje ir pasiduotų jiems", — pridūrė ekspertas.

Jis pažymėjo, kad prie jų prisijungė atskiros nacionalistinių judėjimų formuotės, "iš viso šią grupuotę sudarė apie 30 tūkst. žmonių".

"Karo Jugoslavijoje metu buvo sukurtas platus pogrindis, vokiečiai, kovodami su partizanais, rėmėsi nacionalistinėmis grupuotėmis. Tam kiekvienoje respublikoje buvo kuriami ir palaikomi nacionalistiniai ir kraštutinių dešiniųjų judėjimai", — papasakojo ekspertas.

Karo metu kai kurie Serbijos četnikų atstovai bendradarbiavo su vokiečiais, Ustašo nacionalistai atėjo į valdžią Kroatijoje, Slovėnijoje, globojant nacistinei Vokietijai, buvo sukurtos kolaboracionistinės formuotės. "Visi nacionalistai buvo vokiečių gerai apginkluoti ir gerai apmokyti", — pažymėjo Buranovas.

Istorikas papasakojo, už kurią šalį Hitleris buvo pasirengęs atiduoti Berlyną >>

Jis papasakojo, kad dauguma šių žmonių buvo karo nusikaltimų ir etninių valymų bendrininkai, "jų tikslas buvo nepatekti į Jugoslavijos partizanų ar sovietinės kariuomenės rankas, tačiau jugoslavams sugauti juos buvo garbės reikalas".

"Poljanos mūšis prasidėjo 1945 metų gegužės 14 dieną, kai grupuotės priartėjo prie Jugoslavijos partizanų, kurie kordonais stovėjo keliuose, ir pateikė ultimatumą, reikalaudami pateikti laisvą praėjimą, kad būtų galima atsitraukti į vakarus. Po kategoriško atsisakymo prasidėjo mūšiai daugiausia su šaulių ginklų — šautuvų, automatų, kulkosvaidžių — panaudojimu", — pasakė Buranovas.

Istorikas pabrėžė, kad visiška Jugoslavijos liaudies išsivadavimo armijos pergalė buvo pasiekta, kai jugoslavams į pagalbą atėjo Vakarų sąjungininkų pajėgos su tankais. Vokiečiai ir nacionalistai pradėjo mesti ginklus ar išsibarstyti, slėptis miškuose, judėdami į vakarus. Nuostoliai, atsižvelgiant į Antrojo pasaulinio karo matus, buvo, jei taip galima sakyti, nereikšmingi — vokiečiai ir nacionalistai prarado 500–600 žmonių, iš kurių 350 žuvo. Partizanų patirti nuostoliai sudarė 100 žmonių.

"Po Poljanos mūšio įvyko dar keli incidentai, kuriuose dalyvavo sutriuškintų nacionalistų grupuočių nariai, tačiau būtent šis mūšis laikomas paskutiniu Antrojo pasaulinio karo Europoje istorijoje", — apibendrino ekspertas.

Tegai:
Vokietija, Jugoslavija, Europa, Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
Niekas nepamirštas: Lietuvoje pagerbti žuvusieji per Didįjį Tėvynės karą
"Rosstat" įvertino TFSR gyventojų netektį per Didįjį Tėvynės karą
TSRS invazija: Pentagonas pateikė savo Antrojo pasaulinio karo versiją
Vokietija neleis rusofobams iškreipti Pergalės dienos
Antrojo pasaulinio karo istoriją rašys nugalėtojai. Ir tai nebus Baltijos šalys
Vikingų amžiaus kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 14:51 2020.06.02)
Archeologų teigimu, šis radinys gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Bode priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karolį ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis papasakojo niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės  būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors jis užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinis", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus
Saulė

Mokslininkas įvertino Saulės pliūpsnio poveikį

(atnaujinta 11:36 2020.06.02)
Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Saulėje užfiksuotas protrūkis greičiausiai neturės pastebimo poveikio žemės gyventojų gyvybei, tačiau tai gali būti galingesnių protrūkių pradininkas, RBC sakė Pulkovo observatorijos vyresnysis tyrėjas Georgijus Gončarovas.

Anksčiau Saulės dinamikos observatorija (SDO) užfiksavo didžiausią saulės pliūpsnį nuo 2017 metų spalio mėnesio. Tai buvo M klasės protrūkis, kurį astronomai klasifikuoja kaip vidutinį.

Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais.

"Ir dabar prasideda naujas saulės ciklas. Saulės aktyvumo piko galima tikėtis 2025 metais", — aiškino ekspertas.

Mokslininkas pažymėjo, kad X klasės protrūkis laikomas stipriausiu. Jis pridūrė, kad šis reiškinys patraukė dėmesį dėl to, kad pastaruoju metu nepastebėta Saulės protrūkių, o įvykis, pasak jo, "įdomus, bet ne išskirtinis".

Tegai:
sveikata, gyventojai, Žemė, mokslininkas
Dar šia tema
Rusijoje kuriami lašai, užtikrinantys imunitetą prieš koronavirusą
Įvardyti orai, prisidedantys prie koronaviruso plitimo