Koronaviruso testai

PSO nerekomenduoja UV lempų gydant nuo COVID-19

(atnaujinta 15:16 2020.05.15)
Ultravioletinės spinduliuotės problema yra ta, kad ji gali pakenkti žmogaus odai ir padaryti kitokią žalą, teigė organizacijos atstovė

VILNIUS, gegužės 15 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija nerekomenduoja COVID-19 gydyti ultravioletinėmis lempomis dėl galimo odos pažeidimo, per trumpąją spaudos konferenciją Ženevoje sakė Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė Margaret Harris, rašo RIA Novosti autorė Jelizaveta Isakova.

"Mes dar nenustatėme, kas naikina šį virusą, tačiau nustatėme, kad jis yra gana stabilus ir gali ilgai išlikti. Ultravioletinės spinduliuotės problema yra ta, kad ji gali pakenkti žmogaus odai ir padaryti kitokią žalą. Taigi, ne, mes nerekomenduojame jos naudoti", — sakė ji.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 4,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 295 tūkst. žmonių.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
gydymas, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1861)
Dar šia tema
PSO įvertino pakartotinio užsikrėtimo koronavirusu riziką
PSO: koronaviruso aukų skaičius pasaulyje viršijo 294 tūkstančius
Kinijos valdžia: PSO neišsiuntė prašymo apsilankyti Uhano laboratorijoje
Turistai Černobylyje, archyvinė nuotrauka

Černobylio zona atidaryta lankytojams

(atnaujinta 16:00 2020.05.29)
Liks nemažai apribojimų, visų pirma, privalomos sąlygos lankytis šioje zonoje yra temperatūros patikrinimas, kaukių ar respiratorių dėvėjimas, vienkartinės pirštinės ir dezinfekavimo priemonės rankų dezinfekcijai, taip pat socialinis atstumas

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Černobylio zona Ukrainoje yra atidaryta lankytojams, tačiau su tam tikrais apribojimais dėl koronaviruso, penktadienį pranešė Ukrainos valstybinės draudžiamosios zonos valdymo agentūros spaudos tarnyba.

Černobylio atominės elektrinės zona lankytojams buvo uždaryta kovo 18 d. dėl karantino priemonių, įvestų dėl koronaviruso.

"Pagal valstybinės agentūros nurodymą išskirtinės zonos teritorijoje leidžiama rengti masinius (kultūrinius, pramoginius, sporto, socialinius, religinius ir kitus) renginius, pažintines ekskursijas", — spaudos tarnyba pranešė "Facebook".

Tačiau kartu liks nemažai apribojimų, visų pirma, privalomos sąlygos lankytis išskirtinėje zonoje yra temperatūros patikrinimas, kaukių ar respiratorių dėvėjimas, vienkartinės pirštinės ir dezinfekavimo priemonės rankų dezinfekcijai, taip pat socialinio atstumo išlaikymas. Karščiuojantys ir turintys kvėpavimo takų ligų simptomų asmenys nebus įleidžiami.

Taip pat bus taikomi apribojimai aplankyti keletą objektų draudžiamojoje zonoje ir bus ribojamas žmonių skaičius grupėje. Pažymima, kad visi apribojimai bus panaikinti pasibaigus karantinui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota beveik 5,6 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 350 tūkst.

Černobylio atominės elektrinės katastrofa įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną, sprogo ketvirtasis energijos blokas. Bendras radiacinės taršos plotas Baltarusijoje sudarė apie 46,5 tūkst. kvadratinių kilometrų (23 % viso ploto). Ukrainoje užteršta 50 tūkstančių kvadratinių kilometrų 12 regionų. Be to, radiacinė tarša paveikė 19 Rusijos regionų, kurių plotas beveik 60 tūkst. kvadratinių kilometrų, ir 2,6 mln. žmonių.

Tegai:
karantinas, Černobylis
Dar šia tema
Gyvenimas po Černobylio: Pripetė paminėjo įkūrimo 50-metį
Ukrainos branduolinės energetikos veteranai paskelbė apie "dar vieno Černobylio" grėsmę
Ekspertai įvertino, ar Černobylio gaisrų dūmai gali pasiekti Lietuvą
Harvis Veinšteinas

JAV dar keturios moterys apkaltino Harvį Veinšteiną išžaginimu

(atnaujinta 15:50 2020.05.29)
Nukentėjusiosios iš Holivudo prodiuserio reikalauja kompensacijos, kovą Niujorko valstijos Aukščiausiasis teismas Veinšteiną nuteisė 23 metams kalėjimo

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Amerikiečių kino prodiuserį Harvį Veinšteiną išžaginimu apkaltino dar keturios moterys, be to, viena iš jų nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametė, praneša laikraštis "New York Daily News".

Anot leidinio, ketvirtadienį Aukščiausiajam teismui Niujorke buvo pateiktas ieškinys keturių moterų vardu (kurioms šiuo metu 70, 43, 38 ir 35 metai), jų vardai neatskleidžiami. Jame yra anksčiau nepateikti kaltinimai. Remiantis dokumentais, moterys reikalauja kompensacijos iš Harvio Veinšteino. Taip pat teismo ieškinyje minimas jo brolis Bobas Veinšteinas, kompanijos "Miramax" ir "Disney", kurios, kaip teigiama, nutylėjo ir slėpė informaciją.

"Kadangi seksualinė prievarta prieš jaunas merginas ir moteris iš Harvio Veinšteino pusės tęsėsi dešimtmečius ir tai tapo vis sunkiau slėpti, dalyvių ir prisidėjusiųjų skaičius toliau augo", — teigiama teismo ieškinyje.

Vienas iš byloje pateiktų išžaginimo atvejų susijęs su tuo, kas įvyko 1994 metais. Kaip teigiama, Veinšteinas įviliojo į savo viešbučio kambarį 17-metę merginą verslo susitikimo pretekstu, o paskui ją išžagino. Po to prodiuseris jai grasino nesėkmėmis karjeroje kine, taip pat fizine žala jai ir jos šeimai.

Kaip rašo leidinys, ieškinyje taip pat sakoma, kad dar vieną moterį jis išžagino viešbutyje 1984 metais, Kanų kino festivalio metu. Trečioji moteris pareiškė apie 2008 įvykusį išžaginimą. Ketvirtoji pasakė, kad išpuolis prieš ją buvo įvykdytas 2013 metais, per Venecijos kino festivalį.

Kovo mėnesį Niujorko valstijos Aukščiausiasis teismas Veinšteiną, kuris buvo pripažintas kaltu už išžaginimą ir privertimą atlikti oralinį seksą, nuteisė 23 metams kalėjimo. Tuo pačiu metu prisiekusieji jį išteisino dėl kitų trijų punktų, įskaitant rimtesnį išžaginimą, už kurį jam grėsė laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Veinšteino byla taip pat nagrinėjama Kalifornijos teisme.

Tegai:
išprievartavimas, JAV
Dar šia tema
Harvis Veinšteinas nuteistas kalėti 23 metus
Veinšteinas hospitalizuotas praėjus kelioms valandoms po nuosprendžio paskelbimo
Veinšteinas iš ligoninės nusiųstas atgal į kalėjimą
Koronaviruso testai, archyvinė nuotrauka

Nuo pirmadienio įsigalioja nauja testavimo dėl COVID-19 tvarka

(atnaujinta 16:08 2020.05.29)
Pagal nauja tvarka nuo birželio 1-osios visi be išimties iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keliautojai nebus privalomai  testuojami dėl koronaviruso

VILNIUS, gegužės 29 - Sputnik. Nuo pirmadienio, birželio 1-osios, tyrimai koronavirusinei infekcijai (COVID-19) nustatyti bus atliekami pagal naują tvarką, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Numatyta, kad profilaktinis testavimas bus vykdomas įvertinus riziką konkrečioje savivaldybėje. 

Tikslingai toliau bus tiriami simptomus jaučiantieji, taip pat į ligonines planine tvarka guldomi pacientai bei užfiksavus infekcijos židinius, pavyzdžiui – užsikrėtus bendrabučio gyventojui.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, nauja testavimo strategija leis atskirti tikslinius ir prevencinius tyrimus, nustatyti aiškias sąlygas, kada vieni ar kiti tyrimai turi būti atliekami. 

"Kurį laiką tikrai gyvensime naujoje realybėje su koronavirusu, tad reikalingi ir nauji lankstūs sprendimai. Šios tyrimų strategijos pagrindinė naujovė – labai aiškiai sudėliojama, kas yra prevenciniai tyrimai ir kokioms sąlygoms esant jie atliekami, išskiriami du skirtingi rizikos lygiai. Kitaip tariant, pereiname iš etapo, kai prevencinis testavimas vienareikšmiškai buvo suprantamas kaip, pavyzdžiui, viso kolektyvo nuolatinis tikrinimas, į etapą, kai testuosime iš kolektyvo du ar tris žmones atsitiktine tvarka. Įvertinus, kad virusas tikrai žaibiškai plinta, toks atsitiktinis testavimas sukurs tokią pačią vertę", – sako ministras.

Numatyta, kad toliau bus testuojami visi žmonės, kuriems pasireiškia bent vienas ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomas, t. y. temperatūra, kosulys, dusulys ir kita. 

Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Kaip ir iki šiol, bus tiriami visi naujai į ligonines planiniam gydymui, t. y. operacijoms, planinėms procedūroms, guldomi pacientai.  Taip pat bus tiriami žmonės, kuriuos ištirti nurodys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, dirbantys infekcijos židiniuose. Be to, ir toliau tyrimai bus atliekami siekiant patvirtinti, kad žmogus jau pasveiko, vadinamieji – pakartotiniai tyrimai.

Tai reiškia, kad privalomai nebus testuojami visi be išimties iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keliautojai, kaip yra šiuo metu. 

Tuo metu, profilaktinis testavimas bus vykdomas skirtingai, atsižvelgus į kiekvienoje konkrečioje savivaldybėje užfiksuotus sergamumo rodiklius, palygintus su bendru sergamumo šalyje vidurkiu. Tai reiškia, kad savivaldybės bus skirstomos į dvi grupes: mažos ir didelės rizikos. Pirmajai grupei priklausys tos savivaldybės, kuriose 14-likos dienų laikotarpio sergamumas, skaičiuojamas 100 tūkst. gyventojų, bus mažesnis už bendrą Lietuvos vidurkį, antrajai – tos, kuriose sergamumas jį viršys.

Didelės ir mažos rizikos savivaldybės

Tokiose didelės rizikos savivaldybėse, kuriose sergamumas yra didesnis nei Lietuvos vidurkis, profilaktiškai, ne rečiau kaip kas 7 dienas, bus tiriami visų gydymo, taip pat globos ir slaugos įstaigų, išskyrus vaikų globos įstaigas, darbuotojai.

Ligoninėse gydomi pacientai, taip pat slaugos, globos įstaigose globojami žmonės didelės rizikos savivaldybėse bus tiriami atsitiktine tvarka. Per savaitę turės būti ištiriama nuo 5 iki 10 proc. tuo metu įstaigoje esančių pacientų ar gyventojų.

Mažos rizikos savivaldybėse profilaktiškai atsitiktine tvarka bus tiriami gydymo, taip pat slaugos ir globos įstaigų darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su pacientais. Per savaitę turės būti ištiriama nuo 5 iki 10 proc. visų įstaigos darbuotojų.

Numatyta, kad pacientai ar globotiniai mažai rizikingoms priskiriamose savivaldybėse bus tiriami tuo atveju, jei jaus ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingus simptomus, tai yra, sveiki asmenys profilaktiškai testuojami nebus.

Be to, mažos rizikos savivaldybėse prevenciniai tyrimai kitiems darbuotojams, pavyzdžiui, vaistininkams, parduotuvių darbuotojams, nebus atliekami.

Respublikoje galioja karantino režimas iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Penktadienio duomenimis, respublikoje patvirtinti 1662 koronaviruso atvejai, 1216 žmonių pasveiko, 68 pacientai mirė.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1861)
Dar šia tema
Biologė rekomenduoja nesistengti greičiau persirgti COVID-19
Paaiškėjo kovos su COVID-19 Lietuvoje pesimistinis scenarijus
Lingienė atskleidė naujų COVID-19 atvejų detales