Apsaugos priemonės

Mokslininkai, atlikę tyrimus su žiurkėnais, įrodė kaukių veiksmingumą kovoje su COVID-19

(atnaujinta 11:53 2020.05.18)
Mikrobiologų eksperimente dalyvavo 52 žiurkėnai. Mokslininkai sukūrė specialią eksperimentų struktūrą

VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Honkongo universiteto mokslininkai, atlikdami eksperimentą su žiurkėnais, įrodė aukštą medicininių kaukių efektyvumą kovoje su COVID-19, sužinoję, kad jos padeda žymiai sumažinti bekontaktį viruso plitimą, praneša "South China Morning Post".

Mikrobiologų eksperimente dalyvavo 52 žiurkėnai. Mokslininkai sukūrė specialią eksperimentų struktūrą.

Mažame uždarame kambaryje vienoje pusėje į kiekvieną narvelį jie įdėjo po vieną žiurkėną su koronavirusu, o kitoje — tris sveikus. Tarp narvelių mokslininkai įrengė ventiliatorius, kurie turėjo pūsti orą ir "paskleisti" virusą iš sergančio graužiko į sveiką. Tyrėjai taip pat įtaisė specialią kaukės sieną tarp jų.

Tyrėjai atliko trijų skirtingų scenarijų eksperimentus: "kaukės barjeras" buvo dedamas į narvelius su užkrėstais žiurkėnais, į narvelius su sveikais žiurkėnais ir visai nebuvo įdėtas. Praėjus savaitei po eksperimento, 10 iš 15 sveikų žiurkėnų, esančių narvuose be pertvarų, užsikrėtė koronavirusu. Tačiau tais atvejais, kai kaukės buvo sumontuotos narvuose su užkrėstais graužikais, tik du iš 12 žiurkėnų, esančių priešingame narve, užsikrėtė.

Po eksperimento pertvara buvo dedama tik į narvą su sveikais žiurkėnais, keturi iš 12 graužikų susirgo.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad žiurkėnams, tiesiogiai užkrėstiems koronavirusu, buvo pastebėti sunkesni simptomai nei vėliau užsikrėtusiems graužikams.

"Mūsų eksperimentas su žiurkėnais rodo labai aiškiai: jei užsikrėtę žiurkėnai ar žmonės — ypač besimptomiai ir turintys simptomų — užsidėjo kaukes, tada jie faktiškai apsaugo kitus žmones", — teigė mikrobiologas ir infekcinių ligų specialistas Yuen Khuok-yun.

Mokslininkas pridūrė, kad dėvint medicinines kaukes koronaviruso plitimą galima sumažinti 50 proc., "ypač kai kaukes dėvi užsikrėtę žmonės". Jis taip pat paragino Honkongo gyventojus laikytis atstumo ir toliau nešioti kaukes.

"Aš žinau, kad vasarą nešioti kaukes bus sunku. Mano patarimas jums, ypač kai esate lauke, kur oras laisvai cirkuliuoja, perpildytose vietose ar viešajame transporte, būtinai dėvėkite kaukę", — teigė specialistas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 4,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 307 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1844)
Dar šia tema
Lietuva siūlo veiksmingą COVID-19 grupinio testavimo strategiją
Vaistas nuo koronaviruso. Mokslininkai siūlo neįtikėtiną terapiją
Medicinos darbuotoja apsauginiame kostiume

Biologė rekomenduoja nesistengti greičiau persirgti COVID-19

(atnaujinta 18:41 2020.05.27)
Ji paaiškino, kad pasaulyje pradėjo vyrauti labiau "užkrečiama" viruso padermė ir išvengti COVID-19 galima, jei sumažėja rizika užsikrėsti virusu

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Neverta stengtis kuo greičiau persirgti koronavirusu, nes kuo vėliau žmogus perserga COVID-19, tuo didesnė tikimybė, kad jis veiksmingiau gydys ligą ir jos švelnesnę formą, sako biologijos mokslų profesorė JAV Anča Baranova.

"Kai ką nors pasigaunate epidemijos pradžioje, turite mažiau būdų, kaip su tuo susidoroti: turite mažiau žinių apie virusą. Pavyzdžiui, dabar žinoma, kad virusas pažeidžia kraujotakos sistemą ir dėl to susidaro kraujo krešuliai, todėl dabar pacientai gauna antitrombozę. Jei prieš mėnesį persirgote šiuo virusu, dar nebuvo tokio supratimo ir jūsų šansai tapti besimptomiais viruso nešiotojais padidėja", —  RIA Novosti pasakojo Baranova.

Ji paaiškino, kad pasaulyje pradėjo vyrauti labiau "užkrečiama" viruso padermė.

"Tai nereiškia, kad jis stipriau paveikia žmogų, aktyviau užkrečia kitus žmones. Sunkiai sergančių pacientų skaičius išlieka tas pats, tačiau mes turime daug besimptomių nešiotojų ir didėjantį susirgusiųjų procentą, o tai reiškia bandos imunitetas (tam reikia 70–80% sergančiųjų) formuojasi greičiau", —  sakė ji.

Baranovos teigimu, išvengti COVID-19 galima, jei sumažėja rizika užsikrėsti virusu.

"Geriau į parduotuves eiti kartą per savaitę ir nusipirkti prekių, pasivaikščioti parke ir neiti į koncertus. Vakcina vėl pasirodys artimiausiu metu, aš mieliau jos laukčiau", —  sakė Baranova.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 343 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1844)
Dar šia tema
Uhano mokslininkai ketina tęsti virusų tyrimus
Kasiulevičius papasakojo apie sėkmingus tyrimus dėl vaistų nuo COVID-19
Keitė Midlton

"Metė vaikus po ratais": kodėl Keitė Midlton vėl visais nepatenkinta?

(atnaujinta 14:10 2020.05.27)
Anot insaiderių iš rūmų, Kembridžo hercogienė pavargo šypsotis ir elgtis kaip karalystės generalinis direktorius

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Princo Viljamo žmona Keitė Midlton nesugebėjo susilaikyti ir nepareikšti savo nepasitenkinimo: hercogienė  pasiskundė tuo, kad dėl Megan Markl ir princo Hario jo vaikai negavo jos dėmesio ir atsidūrė "po ratais".

Kilus koronaviruso pandemijai Kembridžo hercogai prisiėmė beveik visas karališkosios šeimos pareigas. Viskas dėl to, kad pagyvenusi karalienė ir jos vyras, kurie yra rizikos grupėje, saviizoliavosi Vindzore, o princas Čarlzas netgi spėjo užsikratyti infekcija. Taip pat padėti porai jau  nebegali Sasekso hercogai, juk jie atsisakė karališkųjų titulų ir apvylė savo giminaičius.

Kaip pranešė leidinys "Hello", Midlton pasijuto išsekusia ir įstrigusia spastuose  dėl didžiulio darbo krūvio ir vėl pasisakė Megan Markl ir princo Hario atžvilgiu.

"Viljamas ir Keitė stengiasi būti garbingais tėvais, tačiau nesąžiningi Saseksai metė jų vaikus po ratais. Keitė iš proto kraustosi dėl padidėjusio darbo. Taip, ji ir toliau šypsosi, gražiai rengiasi, tačiau viską daro be noro. Ji nualinamai dirba, ne mažiau kaip korporacijos generalinis direktorius, tik be jokių premijų ir poilsio dienų", — pasakojo hercogienės artimas draugas.

Taip pat insaideris pažymėjo, kad Midlton pasižymi reta karalių kokybe — geležine ištverme, kuri padeda jai neužkabinėti nosies ir atsiminti, kad ateityje laukia saldus apdovanojimas — karalienės konsorto statusas.

Priminsime, kad neseniai tapo žinoma apie tai, jog iš rūmų Sasekso hercogus išvarė karališkasis sąmokslas prieš Megan Markl.

Tegai:
Didžioji Britanija, karališkoji šeima, Keitė Midlton
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Keitė Midlton paskelbė fotosesiją savo sūnaus Luiso gimtadienio proga
Internete paskelbtas serialo "Princas" apie Britanijos karališkąją šeimą "tyzeris"
Tylos įžadai: princai Haris ir Viljamas nebebendrauja vienas su kitu
Ūkininkas

Lietuva kompensuoja nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir karantino

(atnaujinta 09:29 2020.05.28)
Didžiausią lėšų dalį gaus pieno sektorius, nes šiame sektoriuje dirbančios įmonės ir gamintojai labai priklauso nuo situacijos eksporto rinkose

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriams iš valstybės biudžeto bus skirti 174 milionai eurų, kad būtų sumažintas neigiamas COVID-19 pandemijos ir karantino poveikis. Apie tai pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kiek anksčiau, siekiant išsaugoti žemės ūkio sektoriaus likvidumą ir didinti finansinių paslaugų prieinamumą bei sumažinti skolinimosi kaštus, taip pat sudaryti sąlygas kompensuoti palūkanas ir garantinę įmoką tiems ūkio subjektams, kurie nebegali pretenduoti į jų kompensavimą, buvo skirta dar 52 mln. eurų.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos vadovas Andrius Palionis pareiškė, kad žemės ūkio ir maisto sektorius yra reikšmingas kiekvienam šalies gyventojui, nes tai ir sukurtos darbo vietos, ir eksporto kuriama pridėtinė vertė.

Iš 174 mln. eurų daugiausia teks pieno sektoriui — net 120 mln. eurų. Perdirbimo įmonėms skirta 101,5, o pieno gamintojams — 18,5 mln. eurų.  Tokią ženklią paramos lėšų sumą pieno sektoriui nulėmė jo priklausomybė nuo situacijos eksporto rinkose (daugiau kaip pusė viso perdirbto pieno gaminių yra eksportuojama) bei didelis pieno gamintojų skaičius (pieno gamyba užsiiima apie 20 tūkst. ūkių).

Pieno gamintojams 18,5 mln. eurų numatoma už du šių metų mėnesius (balandį - gegužę), o perdirbimo įmonėms — už birželio — lapkričio mėnesius, tačiau įmonės privalės išlaikyti 2017-2019 metų atitinkamo mėnesio pieno supirkimo kainas.

ES vėliava
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Laikinoji valstybės pagalba kiaulių laikytojams siekia 3,5 mln. eurų, 12 mln. eurų atiteks galvijų laikytojams už parduotus galvijus, o daržovių augintojams - 2 mln. eurų.

Dar 20 mln. eurų bus skirti užtikrinti paramos mokėjimą įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą paukštienos ir kiaušinių sektoriuose.  O 8 mln. eurų atiteks įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą galvijienos sektoriuje.  

Taip pat 8,5 mln. eurų Vyriausybė nuspendė skirti kompensuoti prarastas žemdirbių pajamas dėl 2018 metų sausros. Siekiama, kad  pinigai žemdirbius pasiektų šį ketvirtį.

Į paramą galės pretenduoti Lietuvoje veikiantys nuostolių dėl COVID-19 epideminės situacijos patyrę gamintojai arba perdirbėjai, atitinkantys atskiroms valstybės pagalbos schemoms keliamus reikalavimus. Trys priemonių schemos bus pradėtos taikyti jau šį birželį.  Visoms šioms minėtoms valstybės pagalbos schemoms dar turės būti suteiktas oficialus Europos Komisijos patvirtinimas.

Dėl koronaviruso pandemijos daugelis šalių patyrė ekonominę žalą — dėl karantino dauguma įmonių buvo priverstos laikinai sustabdyti veiklą.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos galioja karantino režimas. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta beveik 1650 ligos atvejų, mirė apie 70 žmonių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 5,4 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 349 tūkst.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
pandemija, koronavirusas, karantinas, ūkininkai, žemės ūkis, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1844)
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Lietuvoje pieno kainos krito beveik dešimčia procentų
Neškit grikius glėbiais. Atsargos lietuviams buvo naudingos, bet ne dėl karantino