Varšuva, archyvinė nuotrauka

Lenkija pratęsė Europos Sąjungos vidaus sienų kontrolę

(atnaujinta 16:48 2020.05.18)
Lenkija iki birželio 12 dienos pratęsė Europos Sąjungos vidaus sienų kontrolę su Lietuva, Vokietija, Čekija ir Slovakija

VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Lenkijos pareigūnai ir toliau tikrins į jų šalį atvykstančių asmenų dokumentus, o keliaujantiems į Lenkiją teks paisyti jos viduje galiojančių draudimų ir ribojimų, rašoma VSAT pranešime.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Kaip skelbia oficialios šios šalies valdžios institucijos, užsieniečių tranzitas per Lenkijos teritoriją ir toliau bus draudžiamas. Išimtis taikoma tik krovinius komerciniais reisais gabenantiems vairuotojams ir jų transporto priemonėms.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba primena, kad nuo gegužės 11 dieną iš Lietuvos į Lenkiją galima vykti darbo, verslo ar studijų reikalais. Tokiems asmenims nėra taikoma 14 dienų izoliacija.

Pasienio tikrinimo metu Lenkijos pasieniečiams privaloma pateikti kelionės priežastis patvirtinančius dokumentus. Tai gali būti darbo sutartis su Lenkijos bendrove, komandiruotės įsakymas, darbuotojo pažymėjimas, leidimas dirbti Lenkijoje, įmonės dokumentai, verslo liudijimas, įrodantis, kad turite verslo ryšių Lenkijoje, sutartis su Lenkijos švietimo įstaiga dėl mokslo, studento/moksleivio pažymėjimas, kvietimas dalyvauti mokslinėje konferencijoje ir pan.

Galutinį sprendimą dėl įleidimo į Lenkijos teritoriją priima Lenkijos pasieniečiai.

Išvykti iš Lietuvos į Lenkiją ir grįžti atgal galima per Kalvarijos–Budzisko ir Lazdijų–Aradninkų pasienio kontrolės punktus.

Skirtumas tarp karantino ir izoliacijos
© Sputnik /
Skirtumas tarp karantino ir izoliacijos
Tegai:
siena, Lietuva, Europos Sąjunga, Lenkija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1895)
Dar šia tema
Estijoje įvardyta suma, išleista sienos su Latvija apsaugai per karantiną
Baltijos sienų atvėrimas: sienos kontrolė išlieka, bet konkretaus tikslo nurodyti nereikės
Karantinas atslūgsta. Atveriamos sienos. Ekonomika atgyja
Vikingų amžiaus kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 14:51 2020.06.02)
Archeologų teigimu, šis radinys gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Bode priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karolį ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis papasakojo niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės  būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors jis užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinis", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus
Saulė

Mokslininkas įvertino Saulės pliūpsnio poveikį

(atnaujinta 11:36 2020.06.02)
Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Saulėje užfiksuotas protrūkis greičiausiai neturės pastebimo poveikio žemės gyventojų gyvybei, tačiau tai gali būti galingesnių protrūkių pradininkas, RBC sakė Pulkovo observatorijos vyresnysis tyrėjas Georgijus Gončarovas.

Anksčiau Saulės dinamikos observatorija (SDO) užfiksavo didžiausią saulės pliūpsnį nuo 2017 metų spalio mėnesio. Tai buvo M klasės protrūkis, kurį astronomai klasifikuoja kaip vidutinį.

Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais.

"Ir dabar prasideda naujas saulės ciklas. Saulės aktyvumo piko galima tikėtis 2025 metais", — aiškino ekspertas.

Mokslininkas pažymėjo, kad X klasės protrūkis laikomas stipriausiu. Jis pridūrė, kad šis reiškinys patraukė dėmesį dėl to, kad pastaruoju metu nepastebėta Saulės protrūkių, o įvykis, pasak jo, "įdomus, bet ne išskirtinis".

Tegai:
sveikata, gyventojai, Žemė, mokslininkas
Dar šia tema
Rusijoje kuriami lašai, užtikrinantys imunitetą prieš koronavirusą
Įvardyti orai, prisidedantys prie koronaviruso plitimo