Gaisro gesinimas tanklaivyje, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai atrado naują būdą apsisaugoti nuo liepsnos šiluminės spinduliuotės

(atnaujinta 10:39 2020.05.19)
Mokslininkai sukūrė fizinį proceso modelį ir gavo skaitmeninį atitinkamos diferencialinių lygčių sistemos sprendimą, kuriame atsižvelgiama į jūros vandens išgarinimo ypatumus veikiant liepsnos šiluminei radiacijai, kurios temperatūra — 1200 laipsnių

VILNIUS, gegužės 19 — Sputnik. Tiumenės valstybinio universiteto mokslininkai įrodė, kad jūros vanduo gali būti naudojamas žmonėms ir įrangai, esančiai naftos platformose, apsaugoti nuo ugnies šiluminės spinduliuotės. Rezultatai skelbiami žurnale "International Journal of Thermal Sciences".

Paplūdimys
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tiumenės valstybinio universiteto ekspertai kartu su kolegomis iš Maskvos energetikos inžinerijos instituto, Maskvos valstybinio universiteto, taip pat iš Varviko ir Kingstono (Didžioji Britanija) universitetų išnagrinėjo svarbią praktinę situaciją, kai gėlas vanduo yra neprieinamas, o norint apsisaugoti nuo ugnies reikia naudoti jūros vandenį.

Ekspertų teigimu, naudojant didelius gėlo vandens išteklius, ​​kad būtų galimybė apsisaugoti nuo infraraudonųjų ir matomų ugnies spindulių, sukuriama uždanga iš smulkių lašelių. Vandens lašai sugeria ir išsklaido ant jų patekusią spinduliuotę. Šis metodas vadinamas ekranizavimu. Uždanga susidaro, kai vanduo tiekiamas per daugybę purkštukų, iš anksto sumontuotų tinkamame aukštyje pavojingose ​​vietose.

"Mes kalbame apie galimą gaisrą ant naftos platformos, jūros laivo ar sausumoje, netoli nuo jūros, bet atokiau nuo gėlo vandens šaltinių. Svarbu buvo suprasti, ar galima vietoj gėlo vandens naudoti jūros vandenį ir ar toks sprendimas efektyvus", — komentavo vienas iš tyrimo autorių, Tiumenės valstybinio universiteto Ekologijos ir žemės ūkio biologijos instituto Mikrohidrodinaminių technologijų laboratorijos tyrėjas Leonidas Dombrovskis.

Anot jo, mokslininkai sukūrė fizinį proceso modelį ir gavo skaitmeninį atitinkamos diferencialinių lygčių sistemos sprendimą, kuriame atsižvelgiama į jūros vandens išgarinimo ypatumus veikiant liepsnos šiluminei radiacijai, kurios temperatūra yra 1200 laipsnių Celsijaus.

Mokslininkas taip pat teigė, kad išgaravus 0,1–0,2 mm skersmens jūros vandens lašeliams, lašelių paviršiuje susidaro kieta jūros druskos pluta. Garo slėgio padidėjimas dalelės viduje lemia garų proveržius per skylę, susidariusią druskos plutoje.

"Kartu su garais į aplinkinį orą išleidžiamas koncentruoto jūros druskos tirpalo srautas, kuris susmulkinamas ir greitai virsta daugybe mažų kristalų. Dėl to jūros vanduo geras tuo, kad vietoje mažų druskos vandens lašų galima gauti palyginti didelius druskingo vandens, tuščiavidurių sferinių druskos dalelių, taip pat mažų druskos kristalų lašus", — pridūrė Leonidas Dombrovskis.

Pasak tyrėjų, pirmą kartą buvo parodyta, kad uždangos įvairių šiluminių ir optinių savybių derinys, gaunamas naudojant jūros vandenį, leidžia efektyviai apsaugoti ugnies šiluminę spinduliuotę. Kitaip tariant, jūros vanduo gali būti naudojamas formuojant apsauginę uždangą, pavyzdžiui, kilus gaisrui ant naftos platformos, teigia ekspertai.

Teorinį ir skaičiavimo darbą rėmė Britanijos privatus mokslo fondas "The Leverhulme Trust".

Tegai:
vanduo, jūra
JAV kariai

Lenkijos žiniasklaida imitavo branduolinio karo tarp Rusijos ir NATO scenarijų

(atnaujinta 20:36 2021.02.25)
Tai ne pirmas kartas, kai Vakaruose pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina pulti nė vienos iš NATO šalių

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lenkijos žurnalas "Gazeta Polska" paskelbė tariamą Rusijos norą pradėti ginkluotą konfliktą su NATO šalimis.

Leidinyje teigiama, kad Maskva "neatmeta galimybės naudoti pačius mirtiniausius ginklus", kad neutralizuotų rytiniame aljanso flange dislokuotas pajėgas.

"Galima manyti, kad ataka <...> būtų įvykdyta iš Kaliningrado srities. Strateginė padėtis ir ten dislokuotų ginklų rūšių įvairovė būtų garantavę Rusijai sėkmę pirmosiomis hipotetinio karo valandomis", — rašoma straipsnyje.

Tai ne pirmas kartas, kai Vakaruose pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina pulti nė vienos iš NATO šalių.

Visų pirma, vasario pradžioje JAV admirolas Čarlzas Ričardas (Charles Richard) paskelbė regioninio konflikto su Rusija ar Kinija galimybę dėl branduolinių ginklų naudojimo. Tada pirmasis Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovo pavaduotojas Vladimiras Džabarovas priminė, kad profesionalus kariškis bijotų tokį scenarijų įsivaizduoti "net košmare". Jo nuomonei pritarė ir Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kuris pažymėjo, kad idėjos apie branduolinį karą "sukasi tik nesveikų politikų galvose".

Tegai:
karas, Lenkija, Rusija, NATO, JAV
Medikas laiko ampulę ir pakuotę su COVID-19 vakcina Sputnik V, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: "Sputnik V" sugriovė Rusijos kaip "Aukštutinės Voltos su raketomis" įvaizdį

(atnaujinta 17:44 2021.02.25)
Anksčiau Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius iškėlė skiepijimo nuo COVID-19 Rusijos "Sputnik V" vakcina klausimą, tačiau ši iniciatyva sulaukė pasipriešinimo

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Slovakijos laikraščio "Slovo" žurnalistas paaiškino rusofobijos augimą šalyje dėl galimo Rusijos vakcinos "Sputnik V" importo. 

Jo nuomone, šalies ministras pirmininkas Igoris Matovičius iškėlė skiepijimo nuo COVID-19 rusišku preparatu klausimą, kad pagerintų įvaizdį prieš slovakus, kurie suinteresuoti plėtoti santykius su Maskva.

Tačiau ši iniciatyva sulaukė nuspėjamo pasipriešinimo, rašo autorius. Visų pirma, Matovičiaus pasiūlymo priešininkai "Sputnik V" vakciną pavadino Rusijos geopolitiniu ginklu.

"Tai pavojinga diskusijos plėtojimo kryptis. Jei vakcinaciją siesime su geopolitika, tai dalis gyventojų atsisakys vakarietiškų vakcinų, laikydami jas geopolitine Vakarų priemone", — sakė žurnalistas Branislavas Fabry.

Be to, jis įvardijo dėl "Sputnik V" padidėjusios rusofobijos priežastį.

"Faktas yra tas, kad Rusija pirmoji pasaulyje sukūrė savo vakciną nuo COVID-19, kas sunaikino Vakaruose nusistovėjusį jos kaip "Aukštutinės Voltos su raketomis" (TSRS pavadinimas, kuris buvo naudojamas Vakarų spaudoje Šaltojo karo laikais — Sputnik) įvaizdį", — sako Fabry.

Jis pabrėžė, kad rusofobai vis dar negali pripažinti didelių Rusijos technologinių nuopelnų kovoje su koronavirusu.

"Slovakija nenori pripažinti, kad Rusija nukreipė jėgas į teisingą veiklą ir sukūrė keletą vakcinų nuo koronaviruso, tuo tarpu Slovakija bandė atlikti visuotinius antikūnų tyrimus", — apibendrino žurnalistas.

Galiausiai jis paragino valdžios institucijas pasimokyti iš esamos padėties ir parodyti susidomėjimą bendradarbiavimu su Rusija, kas padėtų tapti tiltu tarp Maskvos ir Europos.

Anksčiau Rusijoje gyvenantys suomiai pasakojo, kodėl vakcinacijai nuo koronaviruso pasirinko "Sputnik V". Suomijos bendrovės "Specta" vadovas Erikas Helinas sausio mėnesį pradėjo rinkti informaciją apie vakcinas nuo COVID-19. Helinas teigė, kad didelis vakcinos efektyvumas ir jos prieinamumas Rusijoje nulėmė jo pasirinkimą "Sputnik V" naudai. 

"Sputnik V" Rusijos sveikatos apsaugos ministerija įregistravo 2020 metų rugpjūtį, vakciną sukūrė Gamalėjaus epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centras. Ši vakcina nuo COVID-19 — pirmoji pasaulyje. "Sputnik V" sukurta gerai ištirtos ir patikrintos žmogaus adenovirusinių vektorių platformos pagrindu.

Mokslinis žurnalas "The Lancet" anksčiau paskelbė "Sputnik V" klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus, patvirtinančius jos aukštą efektyvumą ir saugumą. Klinikinių tyrimų III fazės metu "Sputnik V" parodė aukštus veiksmingumo, imunogeniškumo ir saugumo rodiklius — vakcinos veiksmingumas buvo 91,6 %. Preparatas suteikia visišką apsaugą nuo sunkių naujos koronavirusinės infekcijos atvejų. "Sputnik V" naudojimą patvirtino daugiau nei 30 šalių.

 

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19

 

Tegai:
Slovakija, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Estų gydytojas stojo ginti rusų vakciną nuo COVID-19 "Sputnik V"
JAV ambasadorius Rusijoje papasakojo, kokia vakcina nuo COVID-19 skiepysis atstovybė
Rusijoje registruota trečioji vakcina nuo koronaviruso
Kelias

Žuvusių pėsčiųjų statistika: pernai šalies keliuose mirė 51 žmogus

(atnaujinta 17:40 2021.02.25)
Rudens ir žiemos mėnesiais pėstiesiems dažniau tenka eiti tamsoje ar prieblandoje, o dėl lietaus, sniego ir šalčio ilgėja automobilio stabdymo kelias, vairuotojui ne tik sunkiau pamatyti pėsčiąjį, bet ir laiku sustabdyti automobilį

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Atnaujinta žuvusių Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose pėsčiųjų statistika, rašo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus fiksuojamas mažesnis žuvusių pėsčiųjų skaičius (2019 metais sumažėjo 16,9 proc. (palyginus su 2018 metais), o 2020 metais — 13,6 proc. (palyginus su 2019 metais), tačiau žuvusiam eismo įvykiuose pėsčiajam būdingi tie patys bruožai ir eismo įvykio aplinkybės. Pėstieji ir toliau išlieka pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė. 

Tai dažniausiai būna 61 metų ir vyresnio amžiaus vyras be šviesą atspindinčių elementų, ėjęs neapšviestu užmiesčio keliu rudenį ar žiemą, tamsiu paros metu, penktadienį, nuo 18:00 iki 21:00 valandos. Šis žuvusio pėsčiojo paveikslas atnaujintas įvertinus 2018–2020 metų statistinius eismo įvykių duomenis.

"Per ketverius metus statistinio žuvusio pėsčiojo valstybinės reikšmės keliuose paveikslas iš esmės nepakito. 2020 m. net 31 proc. visų valstybinės reikšmės keliuose žuvusių pėsčiųjų sudarė 71 m. ir vyresnio amžiaus senjorai, todėl norime paraginti artimuosius pasirūpinti savo vyresnio amžiaus tėvais ar seneliais, parūpinant jiems šviesą atspindinčias priemones", — sako VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.  

Pagal anksčiau atliktos 2013–2017 metų eismo įvykių analizės duomenis, minėtu laikotarpiu žuvęs statistinis pėsčiasis dažniau buvo neblaivus. 2018–2020 metų tendencija — žuvęs pėsčiasis dažniau buvo blaivus.  

Karantinas Palangoje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Rudens ir žiemos mėnesiais pėstiesiems dažniau tenka eiti tamsoje ar prieblandoje, o dėl lietaus, sniego ir šalčio ilgėja automobilio stabdymo kelias, vairuotojui ne tik sunkiau pamatyti pėsčiąjį, bet ir laiku sustabdyti automobilį.

Taip pat šiuo metu dėl kelkraščiuose susikaupusio gausaus sniego ir dėl kai kur susiaurėjusios važiuojamosios dalies, užmiesčio kelių kelkraščiais einantiems pėstiesiems reikia būti ypač atidiems, būtinai eiti prieš transporto eismą, su savimi turėti šviečiantį žibintuvėlį ar pritvirtintą atšvaitą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis. 

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2020 metais visuose Lietuvos keliuose iš 51 žuvusio pėsčiojo 36 žuvo tamsiuoju paros metu, tai sudaro 71 proc. visų žuvusių pėsčiųjų.  

Tegai:
keliai, Lietuva, Automobilių kelių direkcija