VILNIUS, gegužės 21 — Sputnik. JAV valdžios institucijos pripažino ilgalaikę strateginę konkurenciją su KLR, kartu pareiškdamos, kad jos yra atviros bendradarbiavimui su Pekinu. Apie tai RIA Novosti sakė regioninių problemų instituto generalinis direktorius Dmitrijus Žuravliovas, kuris komentavo amerikiečių požiūrį.
JAV pripažįsta ilgalaikę strateginę konkurenciją su Kinija, tačiau Vašingtonas yra atviras konstruktyviai sąveikai ir bendradarbiavimui su Pekinu, turėdamas tuos pačius interesus, sakoma pranešime "JAV strateginis požiūris į Kinijos Liaudies Respubliką".
JAV prezidento administracija pranešimą pristatė Kongreso nariams, rašo RIA Novosti.
Remiantis dokumentu, Jungtinių Valstijų požiūris į bendravimą su Kinija apima du tikslus: padidinti JAV institucijų tvarumą kovojant su Kinijos keliamais iššūkiais ir priversti Kiniją nutraukti veiksmus, kurie kenkia gyvybiniams JAV interesams.
Be to, ataskaitoje pabrėžiama, kad "konkurencija neturėtų sukelti konfrontacijos ar konflikto", o JAV su Kinija "tikisi sąžiningos konkurencijos".
Politikos mokslų daktaras, Regioninių problemų instituto generalinis direktorius Dmitrijus Žuravliovas pakomentavo JAV požiūrį į bendravimą su Kinija.
"Manau, kad JAV to pirmiausia reikia vidaus vartojimui. Priešinosi Kinijai, jos iš tikrųjų išlieka ekonominės simbiozės būsenoje su ja, todėl JAV labai sunku suvienyti savo piliečius, kad šie nekęstų Kinijos — amerikiečiai dėvi kiniškus drabužius ir batus, nors jie vis dar nevairuoja kiniškų automobilių, tai įvyks greitai. Matyt, JAV reikia tokios mobilizacijos, kad ji galėtų kažkaip nugalėti Kiniją ir sulėtinti jos vystymąsi", — sakė jis.
Be to, Vašingtonas turi sutelkti rinkėjus prieš prezidento rinkimus, teigė politologas.
"Respublikonų administracija nuo pat pradžių nustatė tokią anti-Kinijos kryptį. Kai Trampas pasakė: "Grąžinsime gamybą į JAV", jis turėjo omenyje "grąžinsime iš Kinijos". Manau, Kinija neatsakys. Kinijos žmonės yra atsargūs. Todėl aš nelaukiu pareiškimų, bet iš esmės viskas įmanoma. Galbūt jie atsakys už savo mobilizaciją", — apibendrino jis.
VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Per dieną žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 60 gramų riešutų, apie tai AiF pasakojo Federalinės mitybos ir biotechnologijos tyrimų centro mitybos specialistė, medicinos mokslų kandidatė Natalija Denisova.
Kaip paaiškino ekspertas, norma yra 30-50 gramų riešutų, o daugiau nei 60 gramų — "papildomos kalorijos". "Šimtas gramų riešutų yra 500–600 kilokalorijų, o tai gali iššaukti nemalonius virškinimo trakto sutrikimus", — perspėjo ji.
Anot jos, per dieną rekomenduojama suvartoti pavyzdžiui, migdolus ar lazdyno riešutus — 10–12 vnt., kedro riešutus — valgomąjį šaukštą.
Kaip pažymėjo ji, riešutai, nepaisant to, kad yra riebalų, sugeba sumažinti "blogojo" cholesterolio kiekį. Taigi mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką.
Tuo pačiu metu omega-3, kuris laikomas naudingiausiu širdžiai ir kraujagyslėms, kiekio lyderis yra graikinis riešutas.
VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Nepilotuojamas NASA sraigtasparnis "Ingenuity" sėkmingai užbaigė pirmąjį bandomąjį skrydį Marse, rodo transliacija NASA svetainėje.
You wouldn’t believe what I just saw.
— NASA's Perseverance Mars Rover (@NASAPersevere) April 19, 2021
More images and video to come...#MarsHelicopterhttps://t.co/PLapgbHeZU pic.twitter.com/mbiOGx4tJZ
Pirmasis "Ingenuity" bandomasis skrydis Marse buvo atidėtas kelis kartus.
"Ingenuity" yra pirmasis skrydis — pirmasis lėktuvo su varikliu skrydis kitoje planetoje", — Twtter rašė NASA.
Pirmojo skrydžio duomenys pasiekė Žemę praėjus kelioms valandoms po jo pabaigos.
Sraigtasparnis "Ingenuity" į Marsą atvyko vasarį ir yra "Perseverance" roverio misijos dalis. NASA duomenimis, roveris stebės sraigtasparnio bandymą ir perduos vaizdus bei kitus duomenis, gautus bandomojo skrydžio į Žemę metu.
VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė beveik 10 mln. eurų elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių mažos galios elektrinių plėtrai, praneša ministerijos dpaudos tarnyba.
Pažymima, jog projektai finansuojami iš atsinaujinančių energijos išteklių statistinių perdavimų Liuksemburgui.
"Atsinaujinanti energetika yra mūsų ateitis, į kurią investuojame jau šiandien. Džiugu, kad šią viziją palaiko gyventojai bei verslas ir vis dažniau pasinaudoja galimybe gauti finansavimą", — pareiškė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Iš viso parama buvo skirta 37 projektams. Numatoma, kad įgyvendinus šiuos projektus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių.
Iš viso teigiamai įvertinta buvo 126 paraiškos, kurių bendra prašoma suma siekia daugiau nei 22 mln. eurų, iš jų 89 proc. paraiškų prašoma paramos saulės elektrinių įrengimui, 11 proc. vėjo elektrinėms.
Paraiškas teikti ir gauti finansavimą galėjo labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, ūkininkai ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.
Lietuva yra išsikėlusi ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus, yra siekiama, kad AEI dalis galutiniame elektros suvartojimo balanse 2030 metais sudarytų 50 proc., o 2050 metais — 100 proc.