Viazmos griuvėsiai po kovų su fašistinės Vokietijos užpuolikais, archyvinė nuotrauka

Nacių žiaurumai Smolensko srityje: nupjaudavo ausis ir traiškė tankais

Vietiniai gyventojai, net moterys su kūdikiais, važiuodavo į karo belaisvių stovyklą, kur jie beveik nebuvo maitinami. Kiekvieną dieną nuo bado, ligų ir mirties bausmės mirdavo 200–250 žmonių

VILNIUS, gegužės 24 — Sputnik. Didžiojo Tėvynės karo metu okupavus Smolensko kraštą, hitlerininkai ir jų bendrininkai vykdė didžiulius žiaurumus prieš sovietų karo belaisvius ir civilius, buvo kankinami ir vaikai — jiems buvo nukirstos ausys ir praskeltos galvos. Tai teigiama išslaptintuose FSB archyviniuose dokumentuose Smolensko srityje, su kuriais susipažino RIA Novosti.

Teisingumo deivės (Temidės) statula Krymo aukščiausiojo teismo pastate, Simferopolyje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Полегенько

Tai yra daugiausia specialūs pranešimai, kuriuos nuo 1942 metų vasaros iki 1943 metų pavasario išsiuntė į Maskvą ir regioninės partijos vadovybei Smolensko srities NKVD direkcijos vadovas Petras Kondakovas.

Vaikų kankinimai

Ypatingai žiaurius nusikaltimus įsibrovėliai vykdė Viazmoje. "Vietinius gyventojus, net moteris su kūdikiais, suvarydavo į karo belaisvių stovyklą, kur jie beveik nebuvo maitinami. Kiekvieną dieną nuo bado, ligų ir mirdavo ir būdavo sušaudyti  200–250 žmonių", — teigiama viename iš specialiųjų pranešimų.

Vėliau vienoje iš Viazmos gatvių buvo rasta kelios dešimtys griovių su daugybe lageryje žuvusių gyventojų ir karo belaisvių lavonų. Bendras nukankintųjų skaičius buvo 20–30 tūkst. Naciai visiškai išnaikino Viazmos žydų populiaciją.

"Frolovskojės kapinėse vokiečių monstrai paliko baisius savo kruvinų žiaurumų pėdsakus. 100 metrų pločio ir keturių metrų pločio griovys užpildytas  nukankintų, sudegintų ir sušaudytų Raudonosios armijos karių ir civilių žmonių lavonais. Iš viso šiose kapinėse palaidota apie tris tūkstančius žmonių, tarp jų — moterys ir vaikai", — rašė regiono UNKVD vadovas.

Naciai Syčevskio rajone vykdė baisius susidorojimus. Taigi pietų Syčevkos pakraščio tranšėjose buvo rasta žiauriai nukankintų tarybinių karo belaisvių kūnų.

"Ant daugelio lavonų yra žvėriško smurto ir patyčių pėdsakų — nupjautos ausys, nosys, genitalijos, kūnai pradurti peiliais", — sakoma specialiajame pranešime. Preliminariais duomenimis, tranšėjose buvo palaidota mažiausiai trys tūkstančiai lavonų.

Be to, dokumentuose yra įrodymų apie "precedento neturintį vokiečių žiaurumą prieš civilius gyventojus". Taigi, Jušino valstybinio ūkio rajone tarp žuvusiųjų buvo rasti keturių berniukų kūnai su kankinimo pėdsakais — "buvo nukirstos ausys, perskeltos galvos, po to vaikai buvo sušaudyti".

Рассекреченные документы о зверствах фашистов в Смоленской области в годы Великой Отечественной войны
@Фото: Предоставлено УФСБ по Смоленской области
Išslaptinti dokumentai.

Naciai nevengė dokumentuoti savo žiaurumų — pavyzdžiui, tarp išslaptintos medžiagos yra nuotrauka, kurioje vokiečiai karia taikius sovietų gyventojus. Nuotrauka buvo rasta pas vieną vokietį, nužudytą Syčevskio rajone.

Žmonės buvo traiškomi tankų

Viename iš specialiųjų pranešimų pasakojama apie nacių žiaurumus Duchovščinsko ir Prečistensko rajonuose.

"1942 metų kovo 20 dieną partizanams užpuolus vokiečių kareivių grupę netoli Novoselki kaimo, per kurį buvo nužudyti penki vokiečiai ir vienas paimtas į nelaisvę, 100 vokiečių kareivių užėmė Novoselki kaimą ir padegė. Vokiečiai suvarė visus už kaimo ir rikiavo į eilę, po to visi vyrai kartu su vaikais buvo sušaudyti iš kulkosvaidžių", — rašoma dokumente.

Naciai nepasigailėjo nei pagyvenusių žmonių, ir vaikų — tarp 23, sušaudytų netoli Novoselkų, 73 ir dešimties metų amžiaus civiliai.

1942 metų gegužės 22 dieną okupantai įvykdė dar žiauresnius susidorojimus Ducovščinskio rajono Kižincų kaime. "Jaunos moterys ir mergaitės buvo išprievartautos, o po to kankinamos. Joms buvo nupjautos krūtys ir galūnės. Daugelis jų buvo sutraiškytos tankais ir sudegintos gyvos. Įvykio vietoje rasta 59 moterų ir vaikų kūnai", — teigiama pranešime.

Немецкие солдаты сдаются в плен
© Sputnik / Александр Становов

Kitame pranešime pasakojama apie vokiečių sukurtą Smolensko karo belaisvių lagerį, kur Raudonosios armijos karių beveik nemaitino dėl ko jie sunkiai sirgo.

"Medicinos apžiūrą atlikti atsiųstas felčeris (iš bendrininkų, savanoriškai palaikiusių priešą) pagal vokiečių vadovybės nurodymus padarė išvadą, kad nemažai paimtų į nelaisvę Raudonosios armijos karių susirgo vidurių šiltinės liga ir infekcija galėjo išplisti. Tą pačią dieną vokiečiai karo belaisvius suvarė į namo rūsį, kuriame anksčiau buvo valgomasis, ir žiauriai juos nukankino", — rašoma dokumente.

Sergantys buvo sušaudyti, o kartu su jais įmesti į rūsį mirti gyvi raudonarmiečiai.

Žiaurūs kankinimai

Naciai nieko nepagailėjo. Kaip sakoma viename iš specialiųjų pranešimų, 1941 metų lapkričio mėnesį įsibrovėliai nuvežė 100 žmonių į neįgaliųjų namus ir uždarė juos šaltuose, nebaigtuose statyti kambariuose. Dėl to mirė kas antras — 48 žmonės.

Išslaptintuose dokumentuose aprašoma, kaip įsibrovėliai privertė iš nelaisvės pabėgusius Raudonosios armijos kareivius bėgti prieš arklį, kol jie nukrito nuo išsekimo, po to jie buvo sušaudyti. Taip pat pateikiamas atvejis, kai įsibrovėliai sušaudė dešimt komjaunuolių, o jų artimiesiems buvo uždrausta juos laidoti.

Vokiečiai užrakindavo kaimiečius trobose ir padegdavo. Jie bandė pabėgti ir išlipti pro langus — taip žuvo keli šimtai žmonių. Masiniai sušaudymai buvo dažni, tarp aukų buvo maži vaikai, pagyvenę žmonės, nėščios moterys ir slaugytojos. Tie, kuriems pasisekė išgyventi, tapo vergais.

Žudikų bendrininkai

Tarp išslaptintų dokumentų yra ir Smolensko gyventojos paaiškinimas, kurį ji 1963 metais parašė KGB. Jame ji pasakoja, kad okupacijos metu su motina ir ketverių metų broliu gyveno viename iš trijų namų už griovio, netoli nuo valstybinio ūkio. Iš kaimyno tvarto paaiškinimo autorė ne kartą stebėjo, kaip vokiečiai sprogdino žemę už griovio su dinamitu, o paskui sušaudė civilius gyventojus ir sumetė jų kūnus į šias duobes. Kartu su vokiečiais, pasak autorės, tarp vietinių gyventojų buvo ir žudikų bendrininkų.

Kartą, kai mergaitė ganė kaimynų karves, dvi iš jų pabėgo ieškoti šviežios žalumos, esančios netoli šių duobių, kaip tik tą akimirką, kai vokiečiai ir bendrininkai sušaudė civilius. Vienas vokiečių karininkas karves išvarė taip toli, kad beveik priartėjo merginose, pasislėpusios krūmuose. Ji prisipažįsta tada ir įsiminė jo veidą.

Vėliau paaiškinimo autorė šį vyrą sutiko traukinyje pakeliui į koncentracijos stovyklą ir sužinojo, kad jo vardas Jegoras. Stovykloje jis dirbo apsaugos darbuotoju. Stovykla buvo apjuosta spygliuota viela, tačiau vaikai, pasak mergaitės, sugebėjo patekti po ją ir nubėgo į kaimyninius Vokietijos kaimus paprašyti duonos. Jegoras grasino už tai juos nužudyti.

1963 metais mergaitei pasirodė, kad ji sutiko šį Jegorą tramvajuje Smolenske. Jis stovėjo pačioje vagono pradžioje, o paaiškinimo autorė — pabaigoje. Ji bandė sekti paskui jį, tačiau pametė iš regėjimo lauko — nors tą akimirką "pykčio jausmas buvo toks stiprus. Paaiškinime ji taip pat išvardijo žmones, kurie gali pažinti išdaviką.

Tegai:
karo belaisviai
Dar šia tema
Hitleris palaimino Katynės tragediją: kas iš tikrųjų žudė lenkus?
Istorikas papasakojo, už kurią šalį Hitleris buvo pasirengęs atiduoti Berlyną
Istorikas papasakojo, kaip buvo rasti Hitlerio palaikai
Buvęs Vokietijos diplomatas papasakojo apie Hitlerio planus dėl TSRS tautų genocido
Ledynas

Ištirpus ledynui archeologai rado unikalių artefaktų

(atnaujinta 20:25 2020.12.01)
Ant kalno šlaito Jutunheimeno nacionaliniame parke ištirpus ledynui rasta beveik 70 strėlių, batų, elnių audinių ir kaulų

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Norvegijos archeologai atrado senovinių artefaktų kolekciją, rašo "Daily Mail".

Ant kalno šlaito Jutunheimeno nacionaliniame parke ištirpus ledynui rasta beveik 70 strėlių, batų, elnių audinių ir kaulų.

Radiokarboninis datavimas parodė, kad seniausi daiktai datuojami 4100 m. pr. Kr.

Būdamos ledyno šerdyje, kai kurios strėlės išliko beveik nepakitusios. Antgaliai vis dar turi dervos, kuri leido juos pritvirtinti prie medinio koto.

Anksčiau tapo žinoma, kad Nyderlanduose archeologai atrado masinį kapą su 20 žmonių griaučių.

Kapas buvo aptiktas netoli viduramžių Beitšteino pilies, netoli Vianeno miesto. Be to, tarp palaikų nebuvo jokių audinių ar papuošalų pėdsakų.

Tegai:
archeologai, artefaktas
Dar šia tema
Čaplinskas papasakojo, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per šešias savaites
Mokslininkai išsklaidė populiarų mitą apie klimato atšilimą
NATO simbolis

NATO remia Rusijos ir JAV dialogą dėl START III sutarties

(atnaujinta 20:20 2020.12.01)
START III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. NATO sąjungininkų užsienio reikalų ministrai palaikė JAV ir Rusijos dialogą dėl START sutarties, kuri baigsis 2021 metais, Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje sakė aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas, komentuodamas pirmosios NATO šalių užsienio reikalų ministrų posėdžio dienos rezultatus, praneša RIA Novosti.

"Mes sveikiname JAV ir Rusijos dialogą, kurio tikslas — judėti į priekį. Neturėtume atsidurti situacijoje, kai nėra susitarimo riboti branduolinių užtaisų skaičių. Laikas bėga", — sakė jis.

START III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų raketų.

Šiandien START III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei jis nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

Tegai:
Rusija, JAV, NATO, START-3
Dar šia tema
Rusijos Federacijos taryba pasakojo, kaip Baideno pergalė paveiks START-III pratęsimą  
Rusijos URM viceministras papasakojo apie situaciją aplink START-III
Lavrovas įvertino JAV pareiškimus dėl START-III derybų
Gruodžio 2

Kokia šiandien diena: gruodžio 2-osios šventės

(atnaujinta 20:37 2020.12.01)
Nuo gruodžio 2 dienos iki metų galo lieka 29 dienos, dienos ilgis —  07 val. 38 min. Šią dieną pasaulyje minima Tarptautinė vergovės panaikinimo diena

Gruodžio 2 yra 336-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 337-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 29 dienos.

2020 metų gruodžio 2 dieną saulė teka 08:19leidžiasi 15:57, dienos ilgis — 07 val. 38 min.

Tarptautinė vergovės panaikinimo diena

1949 metais Jungtinių tautų Organizacija priėmė konvenciją dėl kovos prieš prekybą žmonėmis ir prieš prostituciją.

Lietuvoje grėsmingai plečiasi nauja organizuoto nusikalstamumo rūšis — prekyba žmonėmis. Dar ne taip seniai VRM ir prokuratūra nelaikė prekybos žmonėmis organizuoto nusikalstamumo dalimi. Ši veika buvo kriminalizuota 1998 metų liepos 2 dieną, o nuo 1998 metų liepos 29 ienos asmenys, pažeidę į Baudžiamąjį kodeksą įtrauktą prekybos žmonėmis punktą, gali būti baudžiami.

Pagal Baudžiamojo kodekso 8 (1) straipsnį prekyba žmonėmis laikoma sunkiu nusikaltimu. 131 (3) straipsnis numato, jog asmens pardavimas ar kitoks perleidimas arba asmens įgijimas turint tikslą jį seksualiai išnaudoti, priversti užsiimti prostitucija arba gauti materialinę ar kitokią asmeninę naudą, taip pat asmens gabenimas prostitucijai į Lietuvą arba už Lietuvos ribų yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba nepilnamečio atžvilgiu, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba itin pavojingo recidyvisto, baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų.

Ši diena istorijoje

1841 metais gimė bibliografas bei literatūros istorikas Silvestras Baltramaitis. Mirė 1918 metais.

1884 metais gimė Vaclovas Biržiška, bibliografas, kultūros istorikas. Mirė 1956 metais.

1886 metais gimė Pranas Dovydaitis, lietuvių filosofas, 1918 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės akto signataras. Mirė tremtyje 1942 metais.

1924 metais Karaliaučiuje mirė vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius Kazimieras Būga. Gimė 1879 metais.

1934 metais mirė Julijonas Lindė-Dobilas, prozininkas, dramaturgas, kritikas. Gimė 1872 metais.

1996 metais legendinė grupė "Foje" oficialiai pranešė apie savo iširimą.

1997 metais prezidentas Algirdas Brazauskas apdovanojo Lietuvos kamerinio orkestro vyriausią dirigentą Saulių Sondeckį Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino I-ojo laipsnio ordinu.

2003 metais Vilniuje pristatytas naujas aktoriaus ir dainininko Kosto Smorigino solinis albumas "Ponai ir ponios", kuris priminė "kimiųjų" Leonard Cohen (Leonard Koeno) ir Joe Cocker (Džo Kokerio) muziką.

2008 metais eidamas 58-uosius metus mirė Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (2003–2004 m.), Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius Juozas Skirmantas Paukštys.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aura, Aurelija, Aurė, Aurėja, Milkanta, Milkantas, Minkinta, Milkintas, Milmantas, Milmantė, Paulina, Svirgailas, Svirgailė, Svirganta, Svirgauda, Svirgaudas, Svirgaudė, Svirgeda, Svirgedas, Vėjūnas, Viviana.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai