Protestai JAV

Ši šalis nėra tokia visagalė. parodė protestai JAV

(atnaujinta 15:27 2020.06.04)
Jungtinių Valstijų įvaizdis "žlunga akyse" dėl neramumų šioje šalyje, sako politologas Vladimiras Šapovalovas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. JAV įvaizdis riaušių metu "žlunga akyse", rašo vienas didžiausių Lenkijos leidinių "Rzeczpospolita".

Tai, kas vyksta JAV, rodo, kad ši šalis nėra tokia visagalė ir neklystanti, kaip bandoma įrodyti, o piliečiai, įskaitant vyriausybės pareigūnus, nesijaučia saugūs, rašoma straipsnyje.

Jungtinėse Valstijose egzistuoja didžiulė socialinė nelygybė, o artimiausiu metu ji tik didės, teigia Lenkijos žurnalistai.

Sputnik radijui publikaciją komentavo politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas.

"Šie protestai aiškiai parodė Amerikos ideologinės mašinos veidmainystę. Jie neva gina žmogaus teises ir laisves iš viso pasaulio, teigdami, kad tai yra pagrindinė vertybė, tačiau tuo pat metu šioje šalyje matome visišką bet kokių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą, pradedant nuo žodžio laisvės ir baigiant teise į gyvybę. Šiuo atžvilgiu kai kurie Amerikos liberaliosios demokratijos šalininkai turi klausimų apie tai, kas vyksta JAV, jaučia nusivylimą. Nors iš tikrųjų mes nematome nieko naujo. Panašūs protesto judėjimai ir jų slopinimas vyksta JAV kas septynis–dešimt metų", — sakė jis.

Jo manymu, šį kartą JAV, pasitelkdamos propagandą, sugebės susidoroti su dabartine krize.

"Apskritai, JAV — šalis, turinti daugybę žmogaus teisių problemų, ji yra viena iš penkių šalių, naudojančių mirties bausmę. Tai valstybė, kurios kalėjimuose daugiausia kalinių. Valstybė, kurioje policija kasmet nužudo nemažą skaičių žmonių. Galiausiai rasinės diskriminacijos užklupta valstybė po protestų bandys nukreipti savo propagandos sistemą ir įrodyti, kad protestus sukėlė "įsikišę" rusai, kinai, užsieniečiai ir greičiausiai jie galės tai padaryti, nes milžiniški biudžetai, nukreipti į Amerikos propagandos mašiną, veikia sklandžiai", — teigė politologas.

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Buvo atleisti keturi policininkai, vienas iš jų apkaltintas neatsargiu gyvybės atėmimu.

Vašingtone ir kituose šalies miestuose kilus protestams buvo paskelbta komendanto valanda.

Tegai:
protestai, JAV
Dar šia tema
"Baisiau nei Hirosima": kur JAV nori vėl sprogdinti branduolines bombas
JT generalinis sekretorius ragina protestuotojus JAV taikiai išreikšti savo pasipiktinimą
JAV užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis šuniui
Degalinė, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip kinta kuro kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:39 2020.07.12)
Praėjusią savaitę benzino kainos pakilo visose Baltijos šalyse, brangiausias benzinas vis dar yra Taline

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Dyzelinas buvo brangiausias Rygoje, pigiausias — Taline, apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Degalinė
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Vilniuje 95 markės benzinas pabrango 0,9% iki 1,113 euro už litrą, o dyzelino kaina išliko ta pati — 1,003 euro už litrą.

Rygoje "Circle K" degalinėse 95 markės benzinas pabrango 2,2% iki 1,139 euro už litrą, dyzelinas — 2,4% iki 1,049 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95 markės benzinas tapo brangesnis 2,5% ir kainavo 1,229 eurus už litrą, o dyzelinas vis dar kainavo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę išliko stabilios. Rygoje jos kainavo 0,545 euro už litrą, Vilniuje — 0,539 euro, o Taline sumažėjo 0,03% iki 0,585 euro už litrą.

Tegai:
dujos, dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys
Italija

Italai įvardijo, kurių šalių šią vasarą nenori priimti turistų

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
Anot leidinio, panašios tendencijos buvo stebimos Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, kur ekspertai apklausė tūkstančius žmonių

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Du trečdaliai Italijos gyventojų nenori, kad Amerikos turistai šią vasarą atvyktų į jų šalį, praneša "TheLocal.it", remdamasi tyrimų bendrovės "YouGov" atlikta apklausa.

Daugiau nei 61 procentas respondentų teigė nesutiksiantys, jog į Italiją atvyktų turistai iš JAV. 57 procentai respondentų pasisakė prieš keliautojus iš Kinijos, 44 procentai prieš britus.

Anot leidinio, panašios tendencijos buvo stebimos Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, kur ekspertai apklausė tūkstančius žmonių.

Apskritai kiekvienoje šalyje 61–79 procentai respondentų šią vasarą pasisakė prieš JAV turistus. Nenorėtų priimti turistų iš Kinijos 57–77 procentai respondentų.

Tiesa, tik 17 procentų apklaustųjų amerikiečų teigė, kad yra pasirengę apsvarstyti galimybę šią vasarą praleisti atostogas Italijoje, maždaug toks pats procentas teigė, kad vyks į Prancūziją, Ispaniją ar Vokietiją.

Tačiau Švedija ir JK surinko 20 procentų balsų.

Italijoje tik 9 procentai respondentų teigė svarstantys apie atostogas JAV, 6 procentai galvoja apie Kiniją.

Italams patraukliausios šalys buvo Ispanija (23 proc.), Suomija (22 proc.) ir Norvegija (20 proc.).

Tačiau dauguma gyventojų šiais metais niekur nevyks. Remiantis neseniai atliktu Italijos viešosios nuomonės tyrimų instituto tyrimu, daugiau nei 90 procentų respondentų teigė, kad liks savo šalyje.

Tegai:
Suomija, Norvegija, Danija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, koronavirusas, turistai, Italija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai ragina PSO pripažinti koronaviruso plitimą ore
Mokslininkai atrado neįprastą būdą diagnozuoti koronavirusą