Protestai JAV

Trampas teigia, kad policija prieš protestuotojus nenaudojo guminių kulkų

(atnaujinta 16:21 2020.06.04)
Prezidentas teigė nežinąs apie tai, o JAV generalinis prokuroras ir teisingumo sekretorius Viljamas Baras davė nurodymą policijai

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas sakė, kad policija pirmadienį nenaudojo guminių kulkų prieš protestuotojus prie Baltųjų rūmų.

"Jie sakė, kad prieš juos [protestuotojus — Sputnik] buvo panaudotos guminės kulkos. Nieko tokio nebuvo, juos tiesiog patraukė", — sakė Trampas interviu "Newsmax TV".

Anksčiau daugelis demokratų ir Trampo oponentų apkaltino jį davus įsakymą išvaikyti "taikius protestuotojus".

Protestai JAV
© Sputnik / Артур Габдрахимов

Prezidentas teigė nežinąs apie tai, o JAV generalinis prokuroras ir teisingumo sekretorius Viljamas Baras (William Barr) davė nurodymą policijai.

Pirmadienį, birželio 1 dieną, Sputnik prodiuserė Vašingtone Nikolė Rusel (Nicole Roussell) nukentėjo nuo protestų Baltuosiuose rūmuose. Nepaisant to, kad žurnalistė kelis kartus pakartojo, kad yra spaudos atstovė, ir parodė ant kaklo kabančią spaudos atstovo kortelę, Vašingtone policija šaudė į ją guminėmis kulkomis.

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afroamerikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Buvo atleisti keturi policininkai, vienas iš jų apkaltintas neatsargiu gyvybės atėmimu.

Vašingtone ir kituose šalies miestuose kilus protestams buvo paskelbta komendanto valanda.

Tegai:
protestai, JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Ekspertas: JAV valdžia negali kovoti su riaušėmis įprastais būdais
Džonsonas Floido mirtį pavadino baisia ​​ir neatleistina
Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka

"Ciniškas įsipareigojimų pažeidimas": Zacharova apie RT draudimus Lietuvoje ir Latvijoje

(atnaujinta 20:57 2020.07.09)
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė stebisi dėl ES atstovų tylėjimo šiuo klausimu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Latvijos, Lietuvos ir Estijos veiksmai RT kanalų atžvilgiu yra ciniškas įsipareigojimų žiniasklaidos laisvei pažeidimas, sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

"Mes ir toliau fiksuojame cinišką tarptautinių įsipareigojimų pažeidimą žiniasklaidos laisvės srityje Baltijos šalyse, kurios vis blogiau slepia savo rusofobiją ir ketinimą bet kokiomis priemonėmis atsikratyti Rusijos informacijos savo žiniasklaidos erdvėje", — per ketvirtadienį vykusią trumpąją spaudos konferenciją sakė Zacharova.

Anot jos, keista, kad "dar nė vienas tos pačios Europos Sąjungos valstybės pareigūnas nepakomentavo šiurkštaus žodžio laisvės pažeidimo ir kovos su kitaip mąstančiais Baltijos šalyse".

"Mes manome, kad būtent Briuselio nepriimtinas nutylėjimas apie daugybę vietinės žiniasklaidos diskriminacijos epizodų šio regiono šalyse, ypač Baltijos šalyse, atrišo šių šalių vadovybių rankas iki tokio lygio, kad dabar jos net nesivargina ieškoti įtikinamų savo žingsnių, priemonių, veiksmų Rusijos žiniasklaidos atžvilgiu paaiškinimų", — cituoja Zacharovą RIA Novosti.

"Tokie antidemokratiniai žingsniai, žinoma, diskredituoja Vilnių, Rygą ir Taliną pasaulio bendruomenės akyse ir prieštarauja šių sostinių tarptautiniams įsipareigojimams užtikrinant žiniasklaidos laisvę ir laisvą prieigą prie informacijos", — pabrėžė ji.

Liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) paskelbė sustabdysianti televizijos programų RT, RT HD, RT Español, RT Documentary HD ir RT Documentary programų retransliavimą ar platinimą internetu. LRTK pirmininkas Mantas Martišius teigė, kad nuo liepos 9 dienos sustabdoma transliacija, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuris įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą".

Praėjusią savaitę Latvija uždraudė RT, RT HD, RT Arabic, RT Spanish, RT Documentary HD, RT Documentary ir RT TV kanalų transliavimą, savo sprendimą argumentuodama tuo, kad jie neva priklauso Dmitrijui Kiseliovui, MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad Latvijoje priimtas draudimas transliuoti septynis RT kanalus yra "siaubingas ir neleistinas žingsnis".

Liepos pradžioje Simonian savo Twitter ironiškai pažymėjo, kad Lietuvai nusprendus po Latvijos uždrausti RT kanalų transliaciją, labai tikėtina, kad Estija prisijungs prie veiksmų, skirtų "apsaugoti" savo arabų ir ispanų kalbomis kalbančius piliečius nuo RT.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu sakė, kad vyriausybė svarsto galimybę, sekdama Latvijos pavyzdžiu, uždrausti RT televizijos kanalų transliavimą šalyje.

Tegai:
Baltijos šalys, RT, Rusijos žiniasklaida, Marija Zacharova, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Čeryševa: Europos pozicija "Sputnik Estija" atžvilgiu yra nusikalstama tyla
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos nuolatinė atstovybė draudimą transliuoti RT Lietuvoje pavadino "raganų medžiokle"
Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas

Medvedevas papasakojo apie "laifhaką" norintiems tapti prezidentu

(atnaujinta 15:52 2020.07.09)
Politikas pabrėžė, kad bet kurioje pareigybėje, o juo labiau valstybės vadovo poste, būtina prisiimti atsakomybę už savo pareigas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas interviu "Komsomolskaja pravda" papasakojo apie "laifhaką" norintiems tapti valstybės vadovu.

Anot jo, bet kurioje pareigybėje, o juo labiau valstybės vadovo poste, būtina prisiimti atsakomybę už savo pareigas ir priimti pagrįstus sprendimus.

"Man atrodo, kad tai svarbiausia bet kurio žmogaus savybė. Darbštumas ir valia norint pasiekti sėkmę. Tiek atliekant valstybines pareigas, tiek bet kokioje kitoje veikloje. Tai toks "laifhakas", — sakė jis.

Medvedevas tapo Rusijos prezidentu 2008 metų gegužės mėnesį. Jis tapo jauniausiu prezidentu šiuolaikinės Rusijos istorijoje — tuo metu jam buvo 42 metai. 2011 metų rugsėjo mėnesį Medvedevas buvo partijos "Vieningoji Rusija" rinkimų sąrašo pradžioje per rinkimus į Valstybės Dūmą ir pasiūlė palaikyti Vladimirą Putiną 2012 metais prezidento rinkimuose.

Medvedevas Rusijos vyriausybei vadovavo nuo 2012 metų, šių metų sausį jis atsistatydino.

Tegai:
Rusija, Dmitrijus Medvedevas
Dar šia tema
Pasirodė vaizdo įrašas apie tai, kaip Putinas balsavo dėl Konstitucijos pataisų
Putinas pasirašė įsakymą dėl pataisų įtraukimo į Rusijos Konstituciją
Paskelbtas atnaujintas Rusijos Federacijos Konstitucijos tekstas
Maršrutizatorius, archyvinė nuotrauka

KAM pataria Lietuvos gyventojams, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimo per Wi-Fi

(atnaujinta 21:58 2020.07.09)
Įsibrovėliai gali įsilaužti į vartotojo namų tinklą ir gauti prieigą prie neskelbtinų duomenų, jei maršrutizatoriaus slaptažodis neatitinka šiuolaikinių saugumo reikalavimų

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos nustatė (NKSC), kad Lietuvoje interneto vartotojų plačiai naudojami tinklo maršrutizatoriai turi pažeidžiamumą, kuriuo pasinaudojus, per sąlyginai trumpą laiką galima išgauti belaidžio (Wi-Fi) tinklo slaptažodį, rašoma KAM pranešime.

Tai leistų įsilaužėliui naudotis vartotojo namų interneto prieiga, šnipinėti duomenų srautą, vykdyti kitas nusikalstamas veikas.

Pagal UAB "Critical Security" praneštą informaciją, namų interneto vartotojai naudojasi belaidžio tinklo maršrutizatoriais, kuriems suteikiamas pirminis gamyklinis slaptažodis, sudarytas iš atsitiktinai generuojamų 10 simbolių ilgio sekos, skaitmenys bei didžiosios raidės nuo A iki F.

Kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad tai neatitinka šiuolaikinių saugumo standartų, kadangi skirtingų simbolių imtis yra per maža, todėl tokie slaptažodžiai yra pažeidžiami slaptažodžių parinkimo atakoms.

Tokių maršrutizatorių belaidžio tinklo pirminio slaptažodžio nulaužimo laikas įprastu namų kompiuteriu, priklausomai nuo turimos įrangos, gali trukti iki 30 dienų. O pasitelkus didesnius kompiuterinius skaičiavimo pajėgumus, maksimalus nulaužimo laikas ženkliai sutrumpėja iki valandų. Namų vartotojai, kurie nėra pakeitę maršrutizatoriaus gamintojo suteikto pirminio belaidžio tinklo slaptažodžio, gali tapti kibernetinių atakų taikiniais.

Saugumo ekspertai apie aptiktą pažeidžiamumą informavo Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą pagal atsakingo atskleidimo politiką. NKSC išanalizavo pateiktą informaciją ir atliko kitų rinkoje naudojamų bevielio tinklo prietaisų gamyklinių nustatymų saugumo vertinimą. Tyrimo metu nustatyta, kad yra ir daugiau pažeidžiamų tinklo maršrutizatorių modelių, kuriuos diegia kiti interneto paslaugų teikėjai bei platina elektronikos prietaisų pardavėjai.

NKSC duomenimis, labiausiai susirūpinti turėtų vartotojai, kurių Wi-Fi tinklo slaptažodį sudaro tik skaitmenys. Tokio tipo slaptažodis yra ypač silpnas ir kelia didelę grėsmę vartotojams, nes gali būti piktavalio panaudotas įsilaužiant į vartotojo tinklą.

Patekę į vidinį tinklą, įsilaužėliai turi galimybę stebėti nešifruotų duomenų srautą, rinkti jautrius duomenis ar išnaudoti vartotojo kompiuterius atliekant kitas kibernetines atakas. Vartotojams kyla grėsmė būti šantažuojamiems dėl asmeninių duomenų nutekinimo arba jo duomenys gali būti užšifruoti, o už duomenų susigrąžinimą pareikalauta išpirkos. Pasitelkę papildomus metodus, nusikaltėliai gali netgi pasisavinti pinigines lėšas sąskaitose.

NKSC kibernetinio saugumo ekspertai ragina visus maršrutizatorių savininkus peržiūrėti savo prietaisų nustatymus, pakeičiant šį slaptažodį į patikimesnį. Saugų slaptažodį turėtų sudaryti bent 12–14 simbolių seka iš didžiųjų bei mažųjų raidžių, skaitmenų ir specialiųjų simbolių.

Lietuvoje dažnai skelbiama apie kibernetines atakas. Lietuvos politikai dažnai užsimena apie "rusų įsilaužėlius".

Praėjusiais metais Lietuvos parlamentarai skundėsi, kad į jų darbo paštą buvo siunčiamos įvairios žinutės, kad būtų galima įsilaužti į pašto dėžutę. Nukentėjo partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" nariai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Rusijoje ne kartą buvo pastebėta, kad tokie Vilniaus kaltinimai lieka be įrodymų.

Tegai:
slaptažodis, kibernetinis saugumas