Vašingtonas

Žiniasklaida: JAV svarsto visas galimybes, susijusias su START-III sutartimi

(atnaujinta 11:04 2020.06.10)
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas antradienį RIA Novosti patvirtino, kad Rusijos Federacijos ir JAV konsultacijos ginklų kontrolės ir strateginio stabilumo klausimais vyks birželio 22 dieną Vienoje

VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. JAV yra "visiškai pasirengusios" neatnaujinti Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START-III), tačiau svarsto visas su ja susijusias galimybes, "Washington Post" pranešė cituodamas šaltinį JAV administracijoje.

"Mes esame visiškai pasirengę išeiti. Bet aš tai sušvelninčiau sakydamas, kad iš tikrųjų visos galimybės yra ant derybų stalo", — laikraščiui sakė aukštas pareigas užimantis JAV administracijos valdininkas atsakydamas į klausimą, ar JAV iš tikrųjų pasirengusi neatnaujinti START-III.

Kaip rašo laikraštis, specialusis JAV prezidento pasiuntinys ginklų kontrolės klausimais Maršalas Bilingslis (Marshall Billingslea) gegužę sakė, kad yra galimybė pratęsti START-III, tačiau tai yra "neteisingas pagrindas ateityje". Anot jo, teisingas ateities pagrindas yra "trišalis požiūris, paremtas efektyviu patikrinimu".

"Tai, su kuo aš nesutinku ir ką laikau labai pavojingu šaltojo karo laikų mąstymu, yra teiginys, kad Kinijai turi būti leista pasiekti strateginį branduolinį paritetą su JAV ir Rusija, prieš mums užtikrinant veiksmingą ginklų kontrolę... Tai reikštų, kad mes faktiškai esame tarp trišalių ginklavimosi varžybų", — sakė jis.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas antradienį RIA Novosti patvirtino, kad Rusijos Federacijos ir JAV konsultacijos ginklų kontrolės ir strateginio stabilumo klausimais vyks birželio 22 dieną Vienoje.

Pirmadienį JAV prezidento specialusis pasiuntinys ginklų kontrolės klausimais Maršalas Bilingslis paskelbė, kad susitarė su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu dėl birželio mėnesį vyksiančių derybų dėl branduolinių ginklų laiko ir vietos.

Jis patikslino, kad į derybas taip pat buvo pakviestas KLR atstovas. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying antradienį teigė, kad Kinija neketina dalyvauti trišalėse derybose su JAV ir Rusija dėl branduolinių ginklų.

Tegai:
sutartis, Kinija, Rusija, JAV
Dar šia tema
Trampas padėkojo teisėsaugos pareigūnams už veiksmus per protestus Vašingtone
"Pasenęs septynetas": Trampas pasiūlė neįgyvendinamą superreformą
Michailas Gorbačiovas, archyvinė nuotrauka

Rusijos senatorius sukritikavo Gorbačiovą "geopolitinę kapituliaciją"

(atnaujinta 14:13 2020.07.16)
Rusijos senatorius liko nepatenkintas tuo, kad pirmasis TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas leido suvienytai Vokietijai įstoti į NATO, nors galėjo išreikalauti neutralaus naujos šalies statuso

Maskva, liepos 16 — Sputnik. TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas leido suvienytai Vokietijai įstoti į NATO, nepaisant galimybės reikalauti neutralaus naujos šalies statuso, savo Telegram kanale sakė Rusijos Federacijos tarybos Informacijos politikos ir žiniasklaidos santykių komiteto vadovas Aleksejus Puškovas.

Bundestagas
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Tokiu būdu jis pakomentavo oficialiojo Vokietijos vyriausybės atstovo Steffen'o Seibert'o žinutę "Twitter", kurioje politikas papasakojo, kaip prieš 30 metų, liepos 15 dieną, per susitikimą su Vokietijos vadovybe Archyze, Gorbačiovas pritarė suvienytos Vokietijos narystei Šiaurės Atlanto aljanse.

Be to, Puškovas prisiminė, kad TSRS prezidentas įsakė iki 1994 metų išvesti iš Vokietijos teritorijos sovietų kariuomenę. Rusijos senatorius mano, kad Vokietijos valdžia laukė Gorbačiovo reakcijos, nes "daug kas priklausė nuo Maskvos".

"Gorbačiovas galėjo bent jau išsakyti sąlygas, jau neminint, kad jis galėjo priešintis ir pareikalauti neutralaus naujosios Vokietijos statuso. Tačiau jis jau žengė geopolitinės kapituliacijos keliu ir, matyt, labiau buvo suinteresuotas Nobelio taikos premija nei nacionaliniais šalies interesais", — cituoja Puškovą RIA Novosti.

Jis pridūrė, kad 1990 metų spalio 15 dieną, netrukus po sutikimo dėl vieningos Vokietijos narystės NATO, TSRS prezidentas gavo "geidžiamą apdovanojimą už nuopelnus Vakarų aljansui".

Michailas Gorbačiovas buvo išrinktas TSKP centrinio komiteto generaliniu sekretoriumi 1985 metų kovo mėnesį. Jam atėjus į valdžią TSRS, prasidėjo demokratizacijos procesas, vadinamas "perestroika", kurio rezultatas buvo totalitarinio režimo TSRS žlugimas.

1990 metais valdžia iš TSKP perėjo Liaudies deputatų kongresui — pirmajam istorijoje sovietų parlamentui, išrinktam laisvųjų demokratinių rinkimų metu. 1990 metų kovo 15 dienos suvažiavime Gorbačiovas buvo išrinktas prezidentu. "Perestroikos" varomoji jėga buvo "atvirumas" ("glasnost") ir "pertvarka" ("perestroika"). Buvo sukurta ekonomikos perkėlimo į socialiai orientuotą rinką programa.

Gorbačiovas pradėjo naują liniją tarptautiniuose santykiuose. Jis vykdė įtampos mažinimo politiką remdamasis savo suformuluotais "naujojo mąstymo" principais.

Todėl 1985–1991 metais Vakarų ir TSRS santykiuose įvyko radikalus lūžis, kuris priešus pavertė partneriais. Pripažinus Michailo Gorbačiovo, kaip išskirtinio reformatoriaus ir diplomato, pakeitusio TSRS santykius su Vakarų šalimis, nuopelnus, jam buvo įteikta Nobelio taikos premija.

1990 metų spalio 15 dienos Nobelio komiteto pareiškime teigiama, kad premija buvo paskirta Gorbačiovui už jo "lyderiavimą taikos procese, kuris apima svarbią tarptautinės bendruomenės gyvenimo dalį".

Tegai:
Aleksejus Puškovas, Michailas Gorbačiovas, TSRS, Rusija
Dar šia tema
Vokiečių politologas papasakojo, kas trukdo Rusijai ir Vokietijai suartėti
Gorbačiovas paragino visas šalis sumažinti karinį biudžetą 10–15 %
"Suįžūlėję girtuokliai!" Kodėl TSRS neprigijo sausas įstatymas
JAV karininkai Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

JAV pradėjo tankų bataliono perkėlimą pratyboms Lenkijoje

(atnaujinta 13:13 2020.07.16)
Kaip pažymėta, pratybų metu bus patikrintas "pasirengimas perkelti kariuomenę per Atlanto vandenyną" teikiant pagalbą sąjungininkams Europoje

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. JAV kariuomenė pradėjo pratybų metu perkelti tankų batalioną į Lenkiją, sakoma Lenkijos gynybos ministerijos pranešime.

"Amerikos kariuomenės perkėlimo į Lenkiją procesas prasidėjo kaip pasirengimo skubios paramos dislokacijai pratybų dalis. Pirmieji būriai jau atvyksta į Dravos mokymų poligoną (šalies šiaurėje)", — pranešime cituojama RIA Novosti.

Amerikos kariuomenės pratybų metu (angl. "Emergency Deployment Readiness Exercise") į Europą bus dislokuotas amerikiečių tankų būrys, informavo Lenkijos karinė tarnyba. Pratybų tikslas yra patikrinti "JAV armijos sugebėjimą greitai reaguoti ir dislokuoti savo pajėgas bet kurioje pasaulio vietoje".

Tokių būdu bus patikrintas "pasirengimas perkelti kariuomenę per Atlanto vandenyną kaip sąjungininkų pagalbos Europos šalims dalis", sakoma pranešime.

Šiuo metu Lenkijoje dislokuota apie penki tūkstančiai amerikiečių karių. Lenkijos vadovybė nuolat prašo JAV padidinti jų skaičių.

"Emergency Deployment Readiness Exercise" pratybos turėjo būti vienas iš "Defender-Europe 20 Plus" didelio masto pratybų elementų, tačiau dėl koronaviruso pandemijos planai pakoreguoti, o pačios pratybos buvo atidėtos vasarai. Iš pradžių buvo numatyta jas surengti gegužę, dalyvaujant kelioms dešimtims tūkstančių kariškių, tarp jų — daugiau nei 20 tūkstančių JAV karių ir karininkų.

Tegai:
karininkas, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Lenkijoje po vestuvių šventės daugiau nei 150 žmonių užsikrėtė COVID-19
Lietuva ir Lenkija susitarė kartu sustabdyti Astravo elektros patekimą į ES
COVID-19, archyvinė nuotrauka

trečiųjų šalių atvykusiems užsieniečiams bus privalomas COVID-19 tyrimas 

(atnaujinta 15:37 2020.07.16)
Be to, SAM vadovui buvo pavesta nustatyti kriterijų, kurį pasiekus vėl būtų galima grąžinti nurodymą privalomai dėvėti apsaugines kaukes

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Ne Europos ekonominės erdvės ir ne EBPO valstybių piliečiai, atvykusieji į Lietuvą, privalės atlikti COVID-19 tyrimą ir, operacijų vadovo sprendimu, laikytis dviejų savaičių izoliacijos. Tokiam sprendimui ketvirtadienį pritarė Vyriausybė.

Šiuo metu stebimas įvežtinių COVID-19 ligos atvejų skaičiaus didėjimas, kadangi buvo sudarytos galimybės laisviau keliauti po užsienio valstybes. Be to, trečiadienį COVID-19 buvo nustatytas 18 iš Uzbekijos į Kauną atvykusių vairuotojų.

"Reaguojant į paskutinių dienų situaciją, kai COVID-19 nustatytas vairuotojams ir atsižvelgiant į aptarimą COVID-19 komitete, siūlome įrašyti, kad užsieniečiams, atvykstantiems ne iš EBPO valstybių, privaloma laikytis izoliacijos sąlygų", — ketvirtadienio posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Anot ministro, šis pakeitimas leistų, esant būtinybei, nustatyti privalomą 14 dienų izoliaciją iš užsienio atvykstantiems piliečiams. Šiam siūlymui Vyriausybė taip pat pritarė.

Vyriausybė taip pat pritarė Vidaus reikalų ministerijos nutarimui, kuriame siūloma įtvirtinti lankstų mechanizmą, leisiantį nustatyti apsaugos priemonių dėvėjimą, esant objektyvioms aplinkybėms. Siūloma apibrėžti sritis, kuriose apsaugos priemonių dėvėjimas aktualus, ir sveikatos apsaugos ministrui, kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui, suteikti reikiamus įgaliojimus priimti sprendimus dėl konkrečių reikalavimų apsaugos priemonių dėvėjimui. Šios sritys — tai prekybos vietos, masiniai renginiai ir viešasis transportas — t. y. tos vietos, kur yra palankiausios sąlygos virusui plisti.

"Artimiausiu metu sveikatos apsaugos ministras nustatys kriterijus, kuriuos pasiekus, bus reikalinga grįžti prie kaukių dėvėjimo atskirose vietose. Tai svarbu, siekiant kiek įmanoma labiau užkardyti viruso plitimą ir palaikyti gerą epidemiologinę situaciją šalyje", — teigė Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Ministrų kabinetas spendė ir kaip nuo rugsėjo atrodys masiniai renginiai. Pritarta, kad nuo liepos 17 dienos renginiuose uždarose patalpose galės dalyvauti ne daugiau nei 400 žiūrovų, nuo rugpjūčio 1 dienos — iki 500, nuo rugpjūčio 16 dienos — iki 600 žmonių, o nuo rugsėjo 1 dalyvių skaičius nebebus ribojamas. Renginiuose lauke iki rugsėjo galės dalyvauti ne daugiau kaip 1 tūkst. žiūrovų.

Trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1902 užkrato atvejai. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius siekia 209. Pasveiko 1593, o izoliacijoje esančių žmonių skaičius siekia 127. Nuo birželio 1 dienos šalyje fiksuojami įvežtiniai atvejai, tokių šiuo metu yra 52.

Tegai:
užsieniečiai, COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ne tik COVID-19: kas turėjo įtakos nedarbo augimui Lietuvoje
Čmilytė-Nielsen reikalauja, kad valdantieji pasiaiškintų dėl pagausėjusių COVID-19 atvejų
Sulaikę COVID-19 užsikrėtusį afganistanietį aštuoni pasieniečiai turi saviizoliuotis
Tarp užsikrėtusiųjų COVID-19 — oro uosto darbuotojas ir iš JK grįžęs asmuo