NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

NATO generalinis sekretorius baiminasi, kad dėl pandemijos sumažės gynybos išlaidos

(atnaujinta 14:43 2020.06.10)
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas ne kartą kritikavo aljanso narius už nepakankamas išlaidas kolektyvinei gynybai. Amerikos vadovas paragino sąjungininkes skirti 2 % BVP

VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo sąjungininkes nesumažinti gynybos išlaidų koronaviruso pandemijos metu, praneša RIA Novosti.

"Aš matau, kad sąlygos dalyvaujančiose šalyse blogėja, ir žinau, kad norint tai atremti, daugelyje sričių reikia padidinti išlaidas. Tačiau problema ta, kad grėsmės saugumui ir iššūkiai, buvę iki krizės, pandemijos metu neišnyko — atvirkščiai", — telefoniniame interviu su "Welt" sakė organizacijos generalinis sekretorius.

Anot jo, Rusija ir toliau didina karinę galią, stiprėjanti Kinija keičia jėgų pusiausvyrą, o teroristinė organizacija "Islamo valstybė" * vėl bando užkariauti teritorijas Sirijoje ir Irake.

"Todėl mes turime ir toliau pakankamai investuoti į savo saugumą", — sakė jis.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas ne kartą kritikavo aljanso narius už nepakankamas išlaidas kolektyvinei gynybai. Amerikos vadovas paragino sąjungininkes skirti 2 % BVP.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 7,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 407 tūkst. žmonių.

*Rusijoje uždrausta teroristų organizacija

Tegai:
išlaidos, saugumas, NATO
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2135)
Dar šia tema
Rusijos deputatas apie NATO pratybas Baltijos jūroje: mes negalime būti abejingi
NATO pratybos "Baltops 2020": Baltijos laivynas saugo Rusijos sienas
JAV žvalgybos lėktuvas Boeing OC-135B Open Sky, archyvinė nuotrauka

Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų dėl Atviro dangaus sutarties

(atnaujinta 09:48 2020.07.07)
Pirmadienį, po to, kai JAV nusprendė pasitraukti iš sutarties, buvo sušaukta virtuali šalių, dalyvaujančių Atviro dangaus sutartyje, konferencija

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų. Vašingtonas greičiausiai nekeis savo sprendimo pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties, po virtualios valstybių narių konferencijos RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Riabkovas.

Pirmadienį, po to, kai JAV nusprendė pasitraukti iš sutarties, buvo sušaukta virtuali šalių, dalyvaujančių Atviro dangaus sutartyje, konferencija.

"Galime teigti, kad požiūrių suartėjimas neįvyko — viskas liko taip, kaip buvo. Bet tai iš tikrųjų buvo gana nuspėjama", — teigė jis.

Ministras pabrėžė susitikimo fakto svarbą, nes "gavome galimybę išsamiau pateikti savo vertinimus apie tai, kas vyksta, įskaitant, visų pirma, JAV pasitraukimo iš sutarties pasekmes".

"Nemanau, kad šios dienos įvykio rezultatas padidino tikimybę, jog JAV persvarstys savo jau paskelbtą sprendimą pasitraukti iš susitarimo. Deja", — pabrėžė Riabkovas.

JAV prezidentas Donaldas Trampas anksčiau paskelbė, kad šalis traukiasi iš Atviro dangaus sutarties. Rusijos užsienio reikalų ministerija šį sprendimą pavadino apgailėtinu žingsniu.

Diplomatai priminė, kad vienu metu susitarimas buvo sudarytas JAV iniciatyva, tai yra svarbiausia grandis Europos saugumo sistemoje.

JAV pasitraukimas iš Atviro dangaus sutarties

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nepažeidė sutarties. Visų pirma, užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška anksčiau pažymėjo, kad šalis planuoja toliau laikytis visų susitarime numatytų teisių ir įsipareigojimų, kol jis galioja.

Europos Sąjunga taip pat nepalaikė Vašingtono pasitraukimo iš sutarties ir paragino jį grįžti prie jos įgyvendinimo. ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikos klausimais Žozepas Borelis (Josep Borrell) anksčiau pabrėžė, kad susitarimas yra pagrindinis ginklų kontrolės elementas ir yra svarbi pasitikėjimo ir saugumo priemonė. Jis pridūrė, kad Briuselis planuoja įvertinti galimas JAV sprendimo pasekmes Europos saugumui.

Atviro dangaus sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir tapo viena iš pasitikėjimo stiprinimo priemonių Europoje po šaltojo karo. Ji veikia nuo 2002 metų ir leidžia dalyvaujančioms šalims atvirai rinkti informaciją apie viena kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą. Susitarimą pasirašė 34 valstybės.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Boltonas pareiškė, kad Trampas nenorėjo girdėti žvalgybos pranešimų apie Rusiją
Trampas vėl pažadėjo nubausti Kiniją už koronaviruso pandemiją
Ryga, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: rasiniai neramumai JAV sukėlė sumaištį valdančiajam Latvijos elitui

(atnaujinta 09:35 2020.07.07)
Latvijos vadovybė riaušių nekomentuoja, nes neįmanoma numatyti, kaip toliau vystysis situacija, tikina žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusį penktadienį Rygoje Latvijos prezidentas Egilis Levitas ir ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas padėjo gėlių prie Didžiosios sinagogos memorialo Gogolio gatvėje. Šis iškilmingas įvykis turėjo sutapti su 1941 metų įvykių, kai naciai šioje sinagogoje sudegino daugiau nei penkis šimtus žydų, data, praneša Sputnik Latvija.

Tuo tarpu šeštadienį Lesteno "Bratskoje" kapinėse įvyko atsisveikinimo ceremonija su buvusiu SS legionieriumi, publicistu Visvaldžiu Laciu, kuris dalyvavo baudžiamosiose operacijose Antrojo pasaulinio karo metu.

Interviu Sputnik Lietuva Europos studijų instituto prezidentas, profesorius, žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka teigė, kad prasidėjus rasiniams neramumams JAV, Latvijos valdantysis elitas "prarado orientaciją erdvėje ir laike".

"Kadangi iš Vašingtono sklinda kryptingi signalai, [Latvijos valdžia] tarsi stengiasi sutelkti dėmesį tiek į vieną, tiek į antrą. Ir, viena vertus, atrodo, kad taip, mes turime prisiminti Holokausto aukas, nors iš tikrųjų ne, bet, kita vertus, labai norisi pagerbti nacių nusikaltėlius, tačiau buvo pastebėta, kad aukščiausioji vadovybė nedalyvavo laidotuvėse, apsiribojo tik moraliniu paskatinimu visko, kas buvo susiję su Lacio laidotuvėmis", — sakė jis.

Gaponenka pažymėjo, kad Latvijos valdantysis elitas nekomentavo rasinių neramumų JAV, nes neaišku, kaip situacija vystysis toliau. Jo manymu, toks netikrumas išliks bent iki Amerikos prezidento rinkimų pabaigos.

Tegai:
JAV, Latvija
Dar šia tema
Kodėl Latvija gali sau leisti ignoruoti realybę
Istorikas: Latvijos valdžia Gegužės 9 dienos atžvilgiu vėl parodė nemandagumą
Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją
JAV sraigtasparnis UH-60M Black Hawk, archyvinė nuotrauka

JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai

(atnaujinta 09:52 2020.07.07)
Sprendimą pirkti naujus "Black Hawk" sraigtasparnius vietoj TSRS pagaminto Mi-8 pernai priėmė Lietuvos krašto apsaugos ministerija

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių UH-60M "Black Hawk" sraigtasparnių ir susijusios įrangos pardavimą Lietuvai, numatomos išlaidos siekia 380 milijonų JAV dolerių (335,9 milijono eurų). Tai praneša JAV Gynybos departamento Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA).

Pažymima, kad Lietuvos vyriausybė paprašė įsigyti standartinės konfigūracijos oro atsargas. Susijusios įrangos sąraše yra atsarginiai varikliai, raketų perspėjimo sistemos, 12 kulkosvaidžių, pilotų naktinio matymo įtaisai ir kiti komponentai.

DSCA pažymi, kad sraigtasparnių pardavimas Lietuvai prisidės prie respublikos saugumo gerinimo, taip pat išplės galimybes užtikrinti sienų saugumą, antiteroristinę, medicininę evakuaciją, paieškos ir gelbėjimo operacijas, kovoti su parama bet kokiu oru.

"Siūlomas šios įrangos pardavimas nepakeis pagrindinės karinės pusiausvyros regione", — sakoma pranešime.

Praėjusiais metais Lietuvos krašto apsaugos ministerija nusprendė atsisakyti TSRS pagamintų sraigtasparnių Mi-8 ir pradėti derybas dėl naujų mašinų pirkimo. Respublikos Krašto apsaugos ministerijos vadovas Raimundas Karoblis pažymėjo, kad sovietinių sraigtasparnių laikas greitai baigsis, o jų priežiūra yra brangi ir sudėtinga dėl būtinybės tiekti atsargines dalis iš Rusijos.

Pokalbyje su Sputnik Lietuva karo ekspertas, žurnalo "Arsenal Otečestva" komercijos direktorius Aleksejus Leonkovas teigė, kad sraigtasparnių Mi-8 aptarnavimas nėra brangus, kaip teigia Lietuvos valdžia. Anot jo, Vilniaus noras įsigyti amerikiečių sraigtasparnius kyla dėl to, kad Vašingtonas verčia jį tai daryti.

NATO stiprina pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai kaip siekį sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
karinis sraigtasparnis, karinės pajėgos, Lietuva, JAV
Dar šia tema
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Vokietijos gynybos ministrė ragina su NATO suderinti "Rusijos grėsmės" suvokimą