JAV karininkai Vokietijoje

Lenkijos valdžia pakomentavo planus padidinti JAV karinį kontingentą

(atnaujinta 10:23 2020.06.17)
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas teigė perpus sumažinsiąs JAV kariuomenės pajėgų skaičių Vokietijoje iki 25 tūkst. žmonių, nes Berlynas vėluoja atlikti mokėjimus NATO

VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Amerikiečių karininkų skaičiaus sumažėjimas Vokietijoje ir kontingento padidėjimas Lenkijoje nėra susiję, sakė Lenkijos radijo pranešime ministro pirmininko biuro vadovas Michalas Dvorčikas (Michał Dworczyk), praneša RIA Novosti.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas teigė perpus sumažinsiąs JAV kariuomenės pajėgų skaičių Vokietijoje iki 25 tūkst. žmonių, nes Berlynas vėluoja atlikti mokėjimus NATO.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis tikisi, kad JAV bent dalį savo kariuomenės perkels iš Vokietijos į Lenkiją.

"Čia turime būti tikslūs, kad nekiltų klaidingas įspūdis, jog JAV sprendimai apie galimą Amerikos kontingento sumažėjimą Vokietijoje, yra tam tikru būdu susiję su jų buvimu Lenkijoje", — teigė Dvorčikas.

"Tai, be abejo, yra JAV sprendimas — kur ir kiek karių dislokuoti. Lenkijos vyriausybė ir prezidentas laikosi nuomonės, kad kuo daugiau kareivių Europoje — tuo geriau. Mes, žinoma, dedame visas pastangas, kad JAV karinės pajėgos Lenkijoje būtų kiek įmanoma didesnės", — pridūrė jis ir priminė, kad šiuo metu Lenkijoje yra dislokuota apie 5000 amerikiečių kareivių, o prieš penkerius metus rotacijos pagrindais Lenkijoje buvo nuo 100 iki 300 JAV karių.

"Čia daug kas keičiasi, ir, žinoma, mes esame suinteresuoti, kad šios pajėgos būtų dar stipresnės. Tačiau kartu jos neturi jokio ryšio su amerikiečių bazių ir kontingentų skaičiumi kitose šalyse", — padarė išvadą Dvorčikas.

Tegai:
kariai, JAV, Vokietija, Lenkija
Dar šia tema
"Ten viskas rimta": kodėl NATO forsuoja upes prie Rusijos sienų?
Į Rusiją atvyko kariškiai iš 12 šalių dalyvauti Pergalės parade
Ledynas

"Roshydromet" vadovas paaiškino naujų salų atsiradimą Arktyje

(atnaujinta 11:43 2020.07.14)
Kaip pažymėta, dabar sunku pasakyti, kiek dar reikės pakeisti Šiaurės poliarinio regiono geografinius ir navigacinius žemėlapius

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Naujos salos Arktyje atsiranda dėl tirpstančių ledynų ir nuosėdų sekliame vandenyje, RIA Novosti pasakojo "Roshydromet" vadovas Igoris Šumakovas.

"Vadinamųjų "naujųjų" salų atsiradimas Arktyje yra susijęs su ledynų skilimu. Tai pirmiausia siejama su Prano Juozapo Žemės salynu. Kai kuriais atvejais ledu padengti pusiasaliai, kai ledynas atsitraukė, buvo atskirti sąsiauriais nuo pagrindinės sausumos teritorijos ir tokiu būdu virto salomis", — sakė jis.

Anot jo, šis procesas tęsiasi ir šiandien, ir sunku pasakyti, kiek dar reikės pakeisti Šiaurės poliarinio regiono geografinius ir navigacinius žemėlapius.

Šumakovas taip pat pažymėjo, kad salos susidaro dėl kito proceso — nuosėdų kaupimosi sekliuose krantuose. Visų pirma, dėl šio proceso rytinėje Laptevo jūros dalyje atsirado Jajos sala.

Jajos salą atrado sraigtasparnio pilotai, skridę į Novosibirsko salas 2013 metų rugpjūtį. Sala taip pavadinta dėl tų dviejų pilotų atsakymo į klausimą, kas pirmasis pastebėjo naująją salą. Abu pasakė "ja" (rusų kalba tai reiškia "aš").

Tegai:
sala, Arktis, Rusija
Dar šia tema
Rusijos desantininkai pirmieji pasaulyje desantavosi iš stratosferos žemutinės ribos
Ką veikia JAV ir Britanijos karo laivai Barenco jūroje
Nord Stream

"Nord Stream" bus sustabdytas planinei techninei priežiūrai

(atnaujinta 10:19 2020.07.14)
Tvarkaraštis ir visa techninės priežiūros informacija buvo iš anksto suderinta su partneriais dujų transportavimo srityje

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Abu "Nord Stream" dujotiekio vamzdynai bus sustabdyti planinei techninei priežiūrai nuo liepos 14 iki 26 dienos, pranešė RIA Novosti su nuoroda į projekto operatorių "Nord Stream AG".

Techninės priežiūros darbo grafikas iš anksto buvo suderintas su "Nord Stream AG" partneriais dujų transportavimo srityje.

Operatorius taip pat pažymėjo, kad visa dujotiekio techninė priežiūra ir eksploatacija vykdoma laikantis būtinų saugos priemonių, siekiant apriboti COVID-19 plitimą.

"Nord Stream" dujotiekis iš Rusijos į Europą buvo paleistas 2011 metais. Du dujotiekio mazgai, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, eina išilgai Baltijos jūros dugnu nuo Vyborgo (Rusijoje) iki Greifsvaldo (Vokietijoje). 2019 metais "Gazprom" per "Nord Stream" eksportavo 58,5 milijardo kubinių metrų dujų.

Tegai:
dujotiekis, Rusija
Dar šia tema
Vokietijos ekspertas įvertino Danijos sprendimą dėl "Nord Stream-2"
Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė iš Mukrano
Barža, galinti užbaigti "Nord Stream-2", įplaukė į Danijos teritorinius vandenis
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Kalba apie viską ir apie nieką. Ar Nausėda "užpildys turiniu" savo prezidentavimą?

(atnaujinta 06:48 2020.07.14)
Lietuvos prezidentas surengė spaudos konferenciją savo prezidentavimo metų proga. Buvo keli svarbūs momentai

Vienas dalykas, kai Lietuvos prezidento valdymo metus vertina ekspertai savo nuožiūra, kitas — kai jis pats juos komentuoja. Nausėda šiuo atveju surengė specialią spaudos konferenciją ir davė interviu valstybinei televizijai. Pasakė keletą svarbių dalykų.

Kokia ji  — "gerovės valstybė"?

Pirmiausia, valstybės vadovas dar kartą akcentavo savo siekį realizuoti "gerovės valstybės" koncepciją. Tiesa, susidaro įspūdis, kad šitie žodžiai skambės iki Nausėdos kadencijos pabaigos, bet galiausiai niekas (išskyrus, galbūt, jį patį) nesupras, buvo šioje srityje padaryta kas nors konkretaus ar ne.

Pažymėtina, kad ir pats prezidentas pareiškė: "Žinoma, kol kas reikia gerokai užpildyti turiniu tą pačią sąvoką, ir mes stengiamės tą daryti". Bet kartu jis apibrėžė ją labai plačiai.

"Mūsų naujausi sprendimai dėl vienkartinių išmokų, dėl NPD, dėl gyventojų pajamų mokesčio, dėl pensijų didinimo iš tikrųjų yra nukreipti gerovės valstybės link. Tačiau būtų didelė klaida manyti, kad gerovės valstybės principas yra vien tiktai socialinės atskirties sprendimas arba turtingųjų ir nepasiturinčiųjų skirtumų sumažinimas. Tai ir regionų atskirties klausimas, ir mūsų švietimo pažangumas, kuriuo, deja, kol kas nelabai galime pasigirti. Tai ir funkcionuojanti sveikatos apsauga, gyventojų įtrauktis į savo šalies valdymą", — pabrėžė Nausėda.

Tai apie viską ir apie nieką, už viską, kas gerai. O norėtųsi konkretesnių formuluočių ir veiksmų. Tam tikri yra, bet norisi, kad jų būtų dar daugiau, kitaip bet ką galima įvertinti kaip žingsnį "gerovės valstybės" link.

Pavyzdžiui, jeigu pavyktų pasiekti, kad pensijos būtų ne mažesnės nei 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (dabar apie 900 eurų "į rankas"), apie ką kalbėjo prezidentas, galima būtų pasakyti, kad kažkas svarbaus tikrai padaryta (šiandien pensijos Lietuvoje sudaro apie 42 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tuo tarpu ES vidurkis — 61 proc.).

Apskritai, pažymėtina, kad Nausėda tvirtai "įsikabino" į "gerovės valstybės" tikslą ir stengiasi jį realizuoti. Ne viskas pavyksta, bet ir prezidentas tik kelio pradžioje. Tad duokime jam laiko. Ypač norisi, kad būtų daugiau pasiekta korupcijos užkardymo srityje, kas, anot, prezidento, yra jo prioritetas.

Kartu reikia pripažinti, kad daug kas priklauso nuo Seimo ir Vyriausybės, su kuriais Nausėdos santykiai buvo permainingi. Kaip bus toliau?

Principingas konstruktyvumas?

Prezidento teigimu, per metus jam daug kas atsiskleidė ir jis padarė daug išvadų apie Lietuvos vidaus politiką, geriau išmoko skirti deklaracijas ir pažadus nuo darbų. "Oda pastorėjo", — prasmingai pajuokavo valstybės vadovas.

Ryškiausiu jo konfliktu su Seimu ir Vyriausybės vadovu tapo situacija su susisiekimo ministru. Nausėdos teigimu, politinė moralė negali būti aukojama koalicijos tvirtumo vardan, ką, pasak jo, padarė premjeras. Tačiau jis tikisi, kad ateityje ministras pirmininkas (dabartinis ar naujas) taps jam labiau parama nei atsvara.

Kaip tai pasiekti? Nausėda pabrėžė, kad jis yra konstruktyvus, dialogo ir kompromiso siekiantis politikas. Tačiau kartu jis, kalbėdamas apie savo veiksmus po Seimo rinkimų, formuojant Vyriausybę, pažymėjo: "Būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje".

Viena vertus, prezidentą galima suprasti — jis nenori, kad dar kartą atsitiktų kažkas panašaus į tai, kas įvyko susisiekimo ministro atveju. Kartu jis jau parodė, kad gali surasti bendrą kalbą su Seimo dauguma bei Vyriausybe. Bet kaip jis ketina derinti konstruktyvumą su didesniu principingumu, neaišku, tuo labiau, kad gali tekti vėl turėti reikalų su Ramūnu Karbauskiu, kuriam dažnai tik jo nuomonė ir yra teisinga.

Lietuvos, atrodo, laukia sudėtingas ministrų kabineto formavimo procesas, kuriame niekas nenorės nusileisti.

Kam sudėtingai, jeigu galima paprastai?

Užsienio politika yra pagrindinė Lietuvos prezidento atsakomybės sritis, bet akivaizdu, kad vidaus politika jam yra svarbesnė.

Tarptautinėje arenoje jis jau sudėliojo prioritetus — JAV, NATO (įskaitant 2,5 proc. BVP skyrimą gynybos reikmėms), Lenkija. O iš Briuselio Nausėda nori gauti kiek įmanoma daugiau pinigų, formuojant naują ilgalaikį Europos Sąjungos biudžetą ir skirstant jos paramą kovai su koronaviruso pasekmėmis.

Tai taps svarbiu jo veiklos įvertinimo kriterijumi, ir jeigu daug gauti nepavyks, Lietuva galės kaltinti tik save, nes "mylėti" JAV ir Lenkiją, bet reikalauti pinigų iš Vokietijos ir Prancūzijos yra sudėtinga.

Kartu Nausėda tikisi Europos Komisijos pagalbos, bandant susitarti su Latvija ir Estija dėl Astravo atominės elektrinės produkcijos įsigijimo. Faktas tas, kad Lietuva šiuo atveju pati įstūmė save į kvailą padėtį ir dar sugebėjo sugadinti santykius su Ryga ir Talinu. Dabar bando įpainioti į tai Briuselį, kad po to būtų lengviau pasiteisinti.

Taip pat greitai gali baigtis atnaujintas Vilniaus dialogas su Minsku. Kaip pareiškė Nausėda: "Jeigu išaiškės, kad Baltarusijos valdžia mėgina išsaugoti savo mandatą bet kokiomis priemonėmis, tarp jų ir pamindama žmogaus teises, atvirai persekiodama politinius oponentus įvairiausiais pretekstais, tuomet turėsime konstatuoti padėtį tokią, kokioje ji yra, ir pasakyti, kad mums tai yra nepriimtina ir gilinti bendradarbiavimą su tokia valstybe mes neturime nei moralės, nei kitokios teisės". Neilgai muzika grojo.

Apskritai, susidaro įspūdis, kad užsienio politika nėra Nausėdos stiprioji pusė ir labai įdomus jam dalykas. Todėl šioje srityje prezidentas bando eiti paprasčiausiu keliu, kuris dažnai nėra efektyvus, ir aktyviau elgiasi tik ten, kur jaučia galimybę ką nors padaryti. Todėl jis, pavyzdžiui, nevargina savęs klausimu dėl blogų transatlantinių santykių perspektyvų ir kaip ekonomistas skiria didesnį dėmesį ES biudžeto formavimui. Bet problema ta, kad tie dalykai yra susiję, ir ekonomika Briuselyje neatskiriama nuo politikos.

Belieka tikėtis, kad gyvenimas privers Lietuvos prezidentą tapti įvairiapusiškesniu ir lankstesniu tarptautinėje arenoje.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad per pirmuosius metus Nausėda kaip politinis naujokas nežlugo. Buvo nesėkmių ir klaidų, bet jis stengiasi mokytis. Bus įdomu stebėti, ką jis darys toliau (ypač šalies viduje) ir kaip susigyvens su "švytuoklės principu". 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kadencija, prezidentas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje
Nausėda žvalgų mainus su RF laiko svarbiausiu pirmųjų jo prezidentavimo metų pasiekimu
Lietuvos prezidentas paskyrė ES vadovybei lemiamą vaidmenį BelAE klausimu
Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis iš Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu