Karo uniformos išdavimo kambarys šaukimo į karinę tarnybą punkte, Rusijoje

NI publicistą nustebino, kad sovietų kareiviai nenešiojo puskojinių

(atnaujinta 10:39 2020.06.17)
Publicistas pažymėjo, kad tik 2013 metais Rusijoje buvo baigtas perėjimas nuo autkojų prie puskojinių

VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Amerikiečių publicistas Kalebas Larsonas (Caleb Larson) atkreipė dėmesį į tai, kad sovietų kareiviai nenešiojo puskojinių, o vietoj jų naudojo autkojus. Jo straipsnis paskelbtas leidinyje "The National Interest".

Be stogo virš galvos likę Stalingrado gyventojai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Яков Рюмкин

Anot autoriaus, Amerikos armijoje puskojinės pasirodė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, tuo tarpu sovietų armijoje buvo naudojami "visai kiti dalykai". Jis autkojus vadina "smirdančių skudurų atkarpomis", pabrėždamas, kad juos apvynioti ant kojos "nebuvo taip lengva, kaip užsidėti puskojines". Pasak jo, norint įgyti tokį įgūdį, reikėjo praktikos.

Ekspertą taip pat nustebino tai, kad egzistavo du autkojų variantai: medvilniniai šiltajam sezonui, flaneliniai — žiemai. Tačiau kartu Larsonas mano, kad autkojai neturėjo įtakos karių koviniam efektyvumui.

"Jei kuklus audinio skutas veikė praeityje — ir ne tik patenkinamai, bet ir prisidėjo prie pergalės karuose, kam tada ką nors keisti?" — klausia Larsonas.

Publicistas pažymėjo, kad tik 2013 metais Rusijoje buvo baigtas perėjimas nuo autkojų prie puskojinių.

Tegai:
kareiviai, Rusija
JAV prezidentas Donaldas Trampas ir Lenkijos vadovas Andžejus Duda

Ekspertas pakomentavo JAV ir Lenkijos santykių ateitį

(atnaujinta 14:32 2020.07.13)
Jo teigimu, Lenkija "visada laikė save 51-ąja JAV valstija", tai patvirtina jos pasiryžimas "priimti bet kokį skaičių amerikiečių kariuomenės, investuoti į JAV karinių bazių statybą — tik siekiant sukurti Rusijai problemas"

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Lenkijos vyriausybė po Andžejaus Dudos pergalės prezidento rinkimuose tęs suartėjimą su Vašingtonu ir Maskvos "sulaikymą", tačiau tai tęsis tik tol, kol JAV prasidės rimtos problemos, RIA Novosti sakė politologas, buvęs Rusijos ir Lenkijos dialogo centro vadovas Jurijus Bondarenka.

Remiantis 99,97 % rinkimų komisijų protokolų skaičiavimo rezultatais, Duda pirmauja Lenkijos prezidento rinkimuose, 51,21 % rinkėjų balsavo už jį. Jo oponentas Rafalas Tšaskovskis gavo 48,79 % balsų.

"Kalbant apie Rusiją, ankstesnis kraštutinės rusofobijos kursas bus tęsiamas. Bus nugriauti visi paminklai. Europa labai atsargiai vertina partiją, kuri laimėjo Lenkijoje, ir Lenkijos prezidentą, tačiau Europos šalys nesirūpina užsienio politika kaip tokia. Europa labiau orientuojasi į save, labiau nei prieš koronaviruso pandemiją", — komentavo Bondarenka.

Eksperto teigimu, Lenkija "visada laikė save 51-ąja JAV valstija", tai patvirtina jos pasiryžimas "priimti bet kokį skaičių amerikiečių kariuomenės, investuoti į JAV karinių bazių statybą — tik siekiant sukurti Rusijai problemas".

"Ši politika yra beprotiška, tačiau ji tęsis tol, kol Amerikoje prasidės rimtos problemos. Kai tik išryškės rimtos problemos, Lenkijoje, kaip ir kitose šalyse, visa rusofobija pasibaigs per 24 valandas", — įsitikinęs jis.

Anot Rusijos eksperto, Lenkijos prezidento rinkimuose laimėjo "įmanoma rusofobinė partija", kuri, be to, "labai įtariai vertina proeuropietiškas iniciatyvas, Briuselį, Berlyną". "Kaimas nugalėjo miestą. Miestuose visur laimėjo Tšaskovskis, liberalus Varšuvos meras. Visas Lenkijos elitas yra rusofobai, tad laimėjo ryškiausia rusofobų partija. Bent jau su Tšaskovskiu buvo galima kalbėtis. Su Duda nėra apie ką kalbėtis", — apibendrino ekspertas.

Tegai:
rusofobija, Rusija, santykiai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Gydytojas palygino COVID-19 situaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje
Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą
Minuteman 3 bandymai, archyvinė nuotrauka

"Kliudys bet kokį taikinį Rusijoje": kokia nauja ginkluotė kuriama JAV

(atnaujinta 11:34 2020.07.13)
JAV kuriamos tarpžemyninės raketos, kurios iki 2030-ųjų vidurio JAV strateginio sutramdymo pajėgose turi visiškai pakeisti visus 450 "Minuteman 3"

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Ilgojo nuotolio, tiksli, galinga — jau rudenį amerikiečių koncernas "Northrop Grumman" iš šalies karinio biudžeto gaus pirmąją 85 milijardų dolerių dalį, skirtą iš esmės naujai tarpžemyninei balistinei raketai sukurti. Manoma, kad iki 2030-ųjų vidurio šis ginklas JAV strateginio sutramdymo pajėgose visiškai pakeis visus 450 "Minuteman 3". Apie tai, kas žinoma apie perspektyvią raketą, skaitykite RIA Novosti autoriaus Andrejus Koco straipsnyje.

Pakeisti "Minuteman"

Konkursas dėl naujos tarpžemyninės balistinės raketos JAV buvo paskelbtas dar 2016 metais. Du pramonės gigantai — "Boeing" ir "Northrop Grumman" nusprendė pasivaržyti dėl užsakymo. 2017 metais įmonės iš biudžeto gavo pinigų už preliminarų projektą — atitinkamai 349 ir ​​329 milijonus dolerių.

2019 metais "Northrop Grumman" žengė gudrų žingsnį: įsigijo "Orbital OTK" kompaniją, kuri tiekė "Boeing" kietojo kuro raketinius variklius. Dėl to aviacijos ir kosmoso korporacija prarado sėkmės galimybę ir atsisakė konkurso. Gruodį "Northrop Grumman" dėl konkurentų trūkumo buvo paskelbtas nugalėtoju.

Naujos raketos projektui buvo suteiktas pavadinimas GBSD (angl. Ground based strategic deterrent). Manoma, kad perspektyvios raketos tarnavimo laikas yra 50 metų — ją turėtų apginkluoti kariuomenę šio dešimtmečio pabaigoje ir tarnaus šio tipo raketos iki 2080 metų. Informacijos apie šiuos ginklus vis dar nedaug. Yra žinoma, kad nauja raketa pagal savo išmatavimus maždaug atitiks "Minuteman 3", nes neplanuojama labai tobulinti šachtos paleidimo įrenginių.

Atitinkamai, naujos raketos dislokavimo vieta irgi nesikeis. "Minuteman 3" dabar dislokuotos trijose JAV oro pajėgų bazėse — Warren (Vajomingas), Malmstrom (Montana) ir Minot (Šiaurės Dakota). Kiekvienoje — po 150 raketų. Pagal Pentagono planus, pirmosios GBSD projekto raketos pradės kovinį budėjimą 2027 metais ir visiškai pakeis savo pirmtakus iki 2036 metų.

Raketa bus trijų pakopų, kietojo kuro, kurios nuotolis bus ne mažesnis kaip 15 tūkstančių kilometrų. Didelį nuotolį suteiks naujas mišrus kuras. Dėl GPS signalo tikslumas žymiai padidės.

Kovinė galvutė yra su atskiromis kovinėmis galvutėmis. Bus įrengtos W87 termobranduolinės galvutės. Kol kas nežinoma, kiek, tačiau kiekviena jų yra įvertinta 475 kilotonomis. Pirmosiomis 300 kilotonų modifikacijomis W87 buvo aprūpintos "LGM-118A Peacekeeper". Jas pradėta eksploatuoti 1986 metais, ir jos budėjo iki 2005 metų, kai pagal START II sutartį buvo sunaikintos paskutinės raketos.

Pusė amžiaus tarnyboje

Dabar vieninteliai šachtinės tarpžemyninės raketos JAV branduoliniame arsenale yra "LGM-30G Minuteman 3", kurios buvo įdiegtos 1970 metais. Nors jos buvo ne kartą tobulinamos, tai yra vakarykštė ginkluotė. Tolesnis šių raketų eksploatavimas ekonomiškai nenaudingas.

"Minuteman 3" išlaikymo laiko pratęsimas yra mažiau ekonomiškas nei GBSD, — pernai pavasarį pranešė oro pajėgų generolas leitenantas Richard'as Clarke'as. — Šioje raketoje pamažu sensta tokie komponentai, kaip variklis, orientavimo sistema ir kuro rūšis. Jei šios sistemos palaipsniui sugenda, tuomet toks pats likimas laukia ir raketos. Modernizavimui reikia vis daugiau pinigų".

Visi likę eksploatuoti 450 "Minuteman" turi 300 kilotonų talpos monobloką. Skrydžio nuotolis — apie 13 tūkstančių kilometrų. Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio šiuolaikinės priešraketinės gynybos sistemos įveikimo sistema beveik nepasikeitė ir iš tikrųjų pakito tik dipolinių atšvaitų rinkinys.

"Sarmat" ateis greičiau

Pentagonas ilgą laiką nekreipė daug dėmesio į šachtinių raketų pakeitimą, nes hipotetiniame trečiajame pasauliniame kare JAV visuomet sudėdavo viltis į povandeninių laivų balistines raketas ir strateginės aviacijos sparnuotąsias raketas. Taigi, "Trident II" — standartinė Ohajo branduolinių povandeninių laivų ginkluotė — sudaro daugiau nei pusę viso JAV branduolinių atgrasymo pajėgų arsenalo.

O Rusijoje sausumos tarpžemyninės raketos visada buvo pagrindinė branduolinės triados dalis. Nenuostabu, kad Gynybos ministerija atkreipė dėmesį į jų modernizavimą. Per pastarąjį dešimtmetį Strateginės raketų pajėgos gavo keletą naujų raketų, tokių kaip "Topol-M", taip pat jų patobulinta modifikacija "Jars", kurias pradėta naudoti kariuomenėje 2009 metais. Jos sugeba gabenti keturis kovos vienetus, kurių talpa nuo 300 iki 500 kilotonų, ir įveikti 12 tūkstančių kilometrų. Tuo pačiu metu jos aprūpintos moderniomis priemonėmis priešraketinės gynybos sistemoms įveikti.

Tačiau tikrasis Rusijos gynybos pramonės proveržis yra "RS-28 Sarmat" kompleksas. Šios sunkiosios raketos pakeis sovietinę "R-36M2 Vojevoda". Kiekviena galės mesti per dešimt kovinių vienetų į tikėtino priešo teritoriją. Nuotolis, įvairiais vertinimais, yra nuo 16 iki 18 tūkstančių kilometrų. Perspektyviose tarpžemyninėse raketose yra išdėstytas "orbitinio bombardavimo" principas, taigi, "Sarmat" yra pasirengęs pulti taikinius JAV, įskaitant suborbitalinį kelią per Pietų ašigalį — apeidamas dislokuotas priešraketinės gynybos sistemas.

Nauja raketa pasirodys Strateginių raketų pajėgų arsenale daug anksčiau, nei amerikiečių. Anot Rusijos ministro pirmininko pavaduotojo Jurijaus Borisovo, netrukus prasidės skrydžio bandymai. Kaip anksčiau pranešė gynybos ministro pavaduotojas Aleksejus Krivoručka, pirmosios gamybos raketos bus pradėtos naudoti 2021 metais. Nuo praėjusių metų gruodžio Užūre formuojamos strateginės raketų pajėgos jau ruošiamos priimti "Sarmat".

Dar šia tema
Pentagonas pripažino naujus Rusijos ginklus kaip grėsmę savo branduolinei triadai
Rusija yra pasirengusi aptarti naujų ginklų kontrolę su JAV
Kruonio HAE

Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui, pareiškė Nausėda

(atnaujinta 15:29 2020.07.13)
Kaip pažymėjo Lietuvos prezidentas, Lietuva nepirks elektros iš Baltarusijos, nesuteiks Kruonio HAE rezervų bei paspartins sinchronizaciją su žemynine Europa

VILNIUS, liepos 13 - Sputnik. Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje pirmadienį apsilankęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad šis objektas negalės būti naudojamas Baltarusijos Astravo atominės elektrinės rezervo reikmėms.

Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook

Pasak prezidento, mesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams. "Černobylio katastrofos padarinius skaudžiai patyrusi Baltarusija neišmoko pamokos", - teigia prezidentas.

"Po vizito Kruonio HAE galiu dar kartą pabrėžti – Lietuva principingai vykdys priimtus įstatymus: nepirks elektros iš šalies, kurioje veiks nesaugi atominė elektrinė, nesuteiks Kruonio HAE rezervų ir paspartins sinchronizaciją su žemynine Europa", - parašė šalies vadovas.

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) - vienintelis toks objektas Baltijos šalyse. Ji balansuoja elektros gamybą ir suvartojimą bei užtikrina avarinį šalies energetikos sistemos rezervą.

Ginčas dėl Baltarusijos AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Lietuvos valdžia visose tarptautinėse platformose ragina atsisakyti Baltarusijos energijos.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad Lietuvos valdžios institucijos rodo užsispyrimą Baltarusijos AE klausimu net koronaviruso pandemijos metu. Be to, elektrinės patikimumą ir saugumą jau įrodė tarptautinės branduolinės saugos institucijos.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kruonio HAE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos