Koronavirusas

Mokslininkai nustatė, kad vaikai suserga COVID-19 daug rečiau nei tėvai

(atnaujinta 14:42 2020.06.17)
Mokslininkai ištyrė kraujo mėginius atlikdami du antikūnų tyrimus, o paskui atliko papildomus tyrimus

VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Vokiečių mokslininkai išsiaiškino, kad vaikai rečiau užsikrečia koronavirusu nei jų tėvai, pranešė "Der Spiegel".

"Vaikai nėra dažni koronavirusinių infekcijų nešiotojai, kitaip nei, pavyzdžiui, su gripo virusais", — teigė universiteto ligoninės pediatrijos skyriaus vadovas Ulmas Klausas-Michaelas Debatinas.

Kartu su kolegomis iš Heidelbergo, Freiburgo ir Tiubingeno universitetinių klinikų jis ištyrė 2500 vaikų ir tėvų porų, neturinčių ūminės ar ankstesnės koronavirusinės infekcijos simptomų.

Apklausos buvo atliktos Badeno-Viurtembergo federalinėje žemėje nuo balandžio 22 iki gegužės 15 dienos. Pasak mokslininkų, tai yra bene didžiausias koronaviruso tyrimas tarp vaikų pasaulyje.

Preliminariais skaičiavimais, Badene-Viurtemberge koronavirusu užsikrėtė žymiai mažiau vaikų nei suaugusiųjų. Iš viso iš 5 tūkst. tirtųjų tik 64 kraujyje turėjo koronaviruso antikūnus. COVID-19 jau persirgo 45 tėvai ir tik 19 vaikų.

Mokslininkai ištyrė kraujo mėginius atlikdami du antikūnų tyrimus, o paskui atliko papildomus tyrimus.

Tačiau rezultatai vis dar yra preliminarūs, nes dar ne visi mėginiai patikrinti. Tyrimo rezultatai bus paskelbti moksliniame žurnale ne vėliau kaip liepos pradžioje.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 436 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, tyrimas, mokslininkai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2198)
Dar šia tema
"Tai nėra sprintas, tai — maratonas". Skvernelio kalba karantino atšaukimo proga
Sputnik Lietuva paklausė vilniečių, ką jie ketina daryti iškart po karantino panaikinimo
Ledynas

"Roshydromet" vadovas paaiškino naujų salų atsiradimą Arktyje

(atnaujinta 11:43 2020.07.14)
Kaip pažymėta, dabar sunku pasakyti, kiek dar reikės pakeisti Šiaurės poliarinio regiono geografinius ir navigacinius žemėlapius

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Naujos salos Arktyje atsiranda dėl tirpstančių ledynų ir nuosėdų sekliame vandenyje, RIA Novosti pasakojo "Roshydromet" vadovas Igoris Šumakovas.

"Vadinamųjų "naujųjų" salų atsiradimas Arktyje yra susijęs su ledynų skilimu. Tai pirmiausia siejama su Prano Juozapo Žemės salynu. Kai kuriais atvejais ledu padengti pusiasaliai, kai ledynas atsitraukė, buvo atskirti sąsiauriais nuo pagrindinės sausumos teritorijos ir tokiu būdu virto salomis", — sakė jis.

Anot jo, šis procesas tęsiasi ir šiandien, ir sunku pasakyti, kiek dar reikės pakeisti Šiaurės poliarinio regiono geografinius ir navigacinius žemėlapius.

Šumakovas taip pat pažymėjo, kad salos susidaro dėl kito proceso — nuosėdų kaupimosi sekliuose krantuose. Visų pirma, dėl šio proceso rytinėje Laptevo jūros dalyje atsirado Jajos sala.

Jajos salą atrado sraigtasparnio pilotai, skridę į Novosibirsko salas 2013 metų rugpjūtį. Sala taip pavadinta dėl tų dviejų pilotų atsakymo į klausimą, kas pirmasis pastebėjo naująją salą. Abu pasakė "ja" (rusų kalba tai reiškia "aš").

Tegai:
sala, Arktis, Rusija
Dar šia tema
Rusijos desantininkai pirmieji pasaulyje desantavosi iš stratosferos žemutinės ribos
Ką veikia JAV ir Britanijos karo laivai Barenco jūroje
Nord Stream

"Nord Stream" bus sustabdytas planinei techninei priežiūrai

(atnaujinta 10:19 2020.07.14)
Tvarkaraštis ir visa techninės priežiūros informacija buvo iš anksto suderinta su partneriais dujų transportavimo srityje

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Abu "Nord Stream" dujotiekio vamzdynai bus sustabdyti planinei techninei priežiūrai nuo liepos 14 iki 26 dienos, pranešė RIA Novosti su nuoroda į projekto operatorių "Nord Stream AG".

Techninės priežiūros darbo grafikas iš anksto buvo suderintas su "Nord Stream AG" partneriais dujų transportavimo srityje.

Operatorius taip pat pažymėjo, kad visa dujotiekio techninė priežiūra ir eksploatacija vykdoma laikantis būtinų saugos priemonių, siekiant apriboti COVID-19 plitimą.

"Nord Stream" dujotiekis iš Rusijos į Europą buvo paleistas 2011 metais. Du dujotiekio mazgai, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, eina išilgai Baltijos jūros dugnu nuo Vyborgo (Rusijoje) iki Greifsvaldo (Vokietijoje). 2019 metais "Gazprom" per "Nord Stream" eksportavo 58,5 milijardo kubinių metrų dujų.

Tegai:
dujotiekis, Rusija
Dar šia tema
Vokietijos ekspertas įvertino Danijos sprendimą dėl "Nord Stream-2"
Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė iš Mukrano
Barža, galinti užbaigti "Nord Stream-2", įplaukė į Danijos teritorinius vandenis
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią nepaleisti Astravo AE

(atnaujinta 12:54 2020.07.14)
Pasak jo, nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po apsilankymo Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo Twitter paskyroje paskelbė pranešimą baltarusių kalba.

Pažymima, kad pranešime šalies vadovas ragina nepaleisti Astravo AE.

"Baltarusiai patyrė skaudžias Černobylio pasekmes, todėl kreipiuosi į Baltarusijos vadovus, raginu nepaleisti Astravo AE, nes ji neatitinka Europos Sąjungos (ES) streso testų reikalavimų ir nesukelti pavojaus Baltarusijos ir kaimyninių šalių gyventojams. Kruonio HAE nebus naudojamas Astravo AE poreikiams", — rašė jis.

​Anksčiau Gitanas Nausėda pareiškė, kad Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui.

Prezidentas įsitikinęs, kad nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams. Nausėda mano, kad Černobylio katastrofos padarinius "skaudžiai patyrusi Baltarusija neišmoko pamokos".

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. 

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselio ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.

Tuo tarpu, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltijos šalių vienybė braška: Nausėda parodė, kas Lietuvai yra svarbiau
Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra iš Astravo AE nepatektų į ES rinką
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Lietuvos prezidentas paskyrė ES vadovybei lemiamą vaidmenį BelAE klausimu
Vilniaus rajono gyventojams bus dalinamos kalio jodido tabletės