Milžino Galapagų vėžlio patinas pravarde Diegas

Savo rūšį nuo išnykimo išgelbėjęs šimtametis Galapagų vėžlys grįžo į laisvę

(atnaujinta 00:40 2020.06.22)
Išsiritęs Espanjolos saloje milžino Galapagų vėžlio patinas daugiau nei 30 metų praleido zoologijos sode Amerikoje, o po to buvo grąžintas į Galapagus, kur aktyviai prisidėjo prie populiacijos plėtimosi, likdamas nelaisvėje

VILNIUS, birželio 20 — Sputnik. Šimtametis milžino Galapagų vėžlio patinas pravarde Diegas grįžo į laisvę po to, kai išgelbėjo savo rūšį nuo išnykimo, pranešė Ekvadoro aplinkos ministras Paulo Proanjo Andradė.

Diegas, priklausantis Chelonoidis hoodensis rūšiai, išsirito Galapagų saloje Espanjola, iš kur jį išvežė mokslinė ekspedicija. Daugiau nei 30 metų jis praleido zoologijos sode Amerikos mieste San Diege. Kad išgelbėtų nykstančią rūšį, Diegas buvo grąžintas į Galapagus, kur jis aktyviai prisidėjo prie populiacijos plėtimosi, likdamas nelaisvėje.

"Penkiolika Espanjolos vėžlių, įskaitant Diegą, grįžta namo po to, kai dešimtmečius dauginosi nelaisvėje ir išgelbėjo savo rūšį. Gimtoji sala juos priima išskėstomis rankomis", — Twitter paskyroje parašė ministras.

1977 metais atvykęs iš JAV zoologijos sodo, Diegas gyveno nelaisvėje Galapagų Santa Kruso saloje.

​Kaip rašo Ekvadoro laikraštis "Universo", Diegas tapo unikalios Galapagų faunos išsaugojimo simboliu. Jis yra beveik 800 vėžlių, kurie vėliau buvo repatrijuoti į Espanjolą, o tai sudaro apie 40 % populiacijos, tėvas.

Galapagų salos yra Ramiajame vandenyne. Šių salų zona yra daugelio unikalių rūšių buveinė, įskaitant milžiniškus vėžlius, iguanas, kai kurias paukščių rūšis ir kitus gyvūnus. Anot mokslininkų, Galapagų vėžlių stebėjimas tapo pradiniu tašku Čarlzui Darvinui evoliucijos teorijos per natūralią atranką sukūrime. 1978 metais UNESCO salas paskelbė Pasaulio paveldo objektu, o 1985 metais — Pasaulio biosferos rezervatu.

Tegai:
gyvūnai, galapagų vėžlys
Dar šia tema
Pakrantės apsauga ištraukė įstrigusį ryšuliuose su kokainu vėžlį
Vienas Kinijos rezervatas parodė retą vėžlį-mutantą
Maskvos Kremlius

Britanija pradėjo tyrimą dėl "Rusijos kišimosi" į rinkimus

(atnaujinta 16:43 2020.07.16)
Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas, dar būdamas Didžiosios Britanijos URM vadovu, teigė, kad JK neturi duomenų apie Rusijos kišimąsi į "Brexit" referendumą ir kitus politinius procesus

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Dominikas Raabas rašytiniame pranešime Parlamentui teigia, kad Rusija "beveik neabejotinai" bandė įsikišti į 2019 metų Britanijos rinkimus, dėl to buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas.

"Remdamasi išsamia analize, Vyriausybė padarė išvadą, kad rusų veikėjai beveik neabejotinai siekė įsikišti į 2019 metų visuotinius rinkimus, internetu išplatindami neteisėtai gautus ir nutekintus Vyriausybės dokumentus", — cituoja tekstą RIA Novosti.

"Nors nėra įrodymų apie plataus masto Rusijos kampaniją prieš rinkimus, tačiau bet koks bandymas kištis į mūsų demokratinius procesus yra visiškai nepriimtinas. Mūsų prioritetas visada buvo ir yra apsaugoti mūsų demokratiją ir rinkimus. Vyksta baudžiamasis tyrimas, todėl šiame etape mums būtų netikslinga sakyti dar ką nors", — pažymi ministras.

Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas, dar eidamas Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pareigas, interviu RIA Novosti teigė, kad JK neturi duomenų apie Rusijos kišimąsi į "Brexit" referendumą ir kitus politinius procesus.

Rusija ne kartą neigė kaltinimus dėl mėginimo paveikti demokratinius procesus įvairiose šalyse, o Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas juos pavadino "absoliučiai nepagrįstais". Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą Rusijos kišimąsi į rinkimus skirtingose ​​šalyse, teigė, kad tai patvirtinančių faktų nėra.

Tegai:
rinkimai, Didžioji Britanija, Rusija
Dar šia tema
Kremlius pakomentavo JAV sankcijų prieš "Nord Stream-2" grėsmę
Krymo atsakas "Mistraliams": Rusijos gynybos pramonė rengia staigmeną
Ekspertas: JAV bijo, kad Rusija ir ES turės naujus projektus po dujotiekio
Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: JAV bijo, kad Rusija ir ES turės naujus projektus po dujotiekio

(atnaujinta 15:53 2020.07.16)
Vašingtonas bando išgyventi Europos sąskaita, tačiau ši privalo visomis jėgomis tam priešintis, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Vašingtono siekis bet kokia kaina užkirsti kelią "Nord Stream-2" dujotiekio statybai yra glaudžiai susijęs su politinias ir ekonominias motyvaism interviu Sputnik radijui sakė politologas, Rusijos nacionalinio šiuolaikinės ideologijos plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas Igoris Šatrovas.

"Prisidengiant politiniais argumentais, JAV iš tikrųjų sprendžia ekonominius klausimus — tarp kitko ne tik ekonominius klausimus, kurie padidina jos SGD patrauklumą Europai, bet, žinoma, ir ekonominį smūgį Rusijai. Tikimasi, kad Rusija negaus tam tikrų lėšų į biudžetą nuo angliavandenilio pardavimo ir taip bus pakenkta Rusijos ekonomikai", — sakė Šatrovas.

Anot jo, "Nord Stream-2' klausime vyrauja ekonominė konkurencija, ir atsižvelgiant į tai, kas vyksta, reikia ginti savo interesus ne tik Rusijai, bet ir Vokietijai bei visai Europos Sąjungai.

"JAV tai puikiai supranta — "Nord Stream-2", "Turkish Stream", kiti bendradarbiavimo variantai — Europos šalys pradės aktyviai naudoti Šiaurės jūros kelią, atsiras keletas kitų projektų, apsidairai, o JAV prarado kontrolę ties Europą. JAV jau melžia Europą, savus išduoda, nes būtina užtikrinti daugiau nei 300 milijonų žmonių, kurie yra "laisvojo pasaulio" vitrina, gerovę, kitose pasaulio vietose nelieka jokių resursų, o Europa faktiškai tapo JAV kolonija", — teigė ekspertas.

Anot jo, šiuo metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel daro viską, ką gali — "daugiau kol kas negali".

"Na, negali jie [europiečiai — Sputnik] daugiau, bet juda šia linkme. Matome, kaip Danija, kuri priešinosi statyboms savo vandenyse, bet vis gi nusileido, atrodo, kad procesas vyks, ir yra jausmas, kad iki 2020 metų pabaigos, nepaisant visų JAV prieštaravimų, bus baigtos "Nord Stream-2" statybos. JAV nelieka nieko kito, kaip paskutinį kartą smogti kumščiu per stalą, bet manau, kad tai beprasmiška", — sakė Šatrovas.

JAV valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal įstatymą dėl kovos su Rusija sankcijomis, įskaitant dokumentą dėl "Nord Stream-2" ir antrosios "Turkish Stream" linijos, sakė JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas.

Anot jo, toks JAV sprendimas "dėl sankcijų kelia riziką investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos į eksportą orientuotais dujotiekiais".

Tegai:
ES, JAV, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietija atsakė JAV apie sankcijų prieš "Nord Stream-2" grėsmę
Ekspertas: Lenkija gali pamėginti "pertvarkyti santykius" su Rusija
Valstybės Dūma įvertino JAV bandymų sustabdyti "Nord Stream-2" pasekmes
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 

Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 

(atnaujinta 17:39 2020.07.16)
KAM vadovas Raimundas Karoblis teigė, kad, nepaisant pandemijos ekonominių pasekmių, Lietuva ir toliau skirs ne mažiau nei 2 proc. BVP gynybos finansavimui

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Jungtinės Amerikos Valstijos per artimiausius kelerius metus pratyboms atsiųs amerikiečių karius į Lietuvą, ketvirtadienį pareiškė Vilniuje viešintis JAV sausumos pajėgų sekretorius Ryanas D. McCarthy. 

Pentagono atstovas pabrėžė, kad amerikiečių karių atvykimui prielaidas sudaro Lietuvos investicijos į krašto gynybą.

"Tokio lygio bendradarbiavimas, pratybos, saugumas ir galiausiai stabilumas tapo įmanomas Lietuvai įsipareigojus investuoti daugiau kaip 2 proc. BVP į išlaidas gynybai ir savo karinių pajėgų modernizavimą", — kalbėjo McCarthy, pabrėždamas, kad JAV tęs dislokavimus Lietuvoje, nes abiejų valstybių pajėgoms naudingos bendros operacijos.

Jo teigimu, po kelių mėnesių į Lietuvą iš Lenkijos atvyks maždaug bataliono dydžio vienetas, 2022 metų pratyboms suplanuotas kuopos karių atvykimas į Lietuvą ir iš JAV.

1 / 6
Oficialaus Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų sekretoriaus Ryan D. McCarthy vizitas į Lietuvą.

JAV sausumos pajėgų sekretorius pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios savo NATO sąjungininkams ir tęs "atgrasymo bei gynybos stiprinimą regione, užtikrinant stabilumą ir saugumą Europoje".

Karoblis: Lietuva tęs savo įsipareigojimus

Savo ruožtu, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po susitikimo su JAV sausumos pajėgų sekretoriumi teigė, kad, nepaisant koronaviruso pandemijos ekonominių pasekmių, Lietuva tęs savo įsipareigojimus ir toliau skirs ne mažiau nei 2 procentus bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui.

"Tikiuosi, kad Lietuvos pastangos gerinant infrastruktūrą ir kitas priemones, pasitarnaus užtikrinant nenutrūkstamą JAV pajėgų buvimą Lietuvoje. Nepaisant galimų pandemijos ekonominių pasekmių, esame įsipareigoję tęsti bendrus JAV ir Lietuvos projektus", — sakė jis.

Kartu KAM vadovas pažymėjo, kad JAV yra svarbiausios Lietuvos transatlantinės saugumo ir gynybos partnerės.

"Džiaugiuosi, kad JAV yra strateginė Lietuvos partnerė ir viena iš pagrindinių visos Europos Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių. Esame itin dėkingi JAV už jų pajėgų rotacijas Lietuvoje, nes tai — itin reikšmingas atgrasymo veiksnys, prisidedantis prie NATO vykdomų pastangų Baltijos regione. Siekiame užtikrinti tinkamas sąlygas JAV kariams čia treniruotis ir laukiame naujų JAV pajėgų rotacijų", — sakė krašto apsaugos ministras. 

Lietuva nuolat investuoja į infrastruktūros plėtrą Pabradėje bei kitur, gerina kitas priimančios šalies paramos sąlygas. JAV kariai  kartu su Lietuvos ir kitų šalių-sąjungininkių kariais ne tik naudojasi Lietuvos kariuomenės poligonų infrastruktūra, tačiau taip pat prisideda prie jos modernizavimo. Vien į Pabradės poligoną per 2017–2019 metus JAV yra investavusios apie 8 mln. JAV dolerių.

Be to, vykdomi ir bendri JAV ir Lietuvos įsigijimo projektai — praėjusių metų rudenį pasirašyta sutartis su JAV Vyriausybe dėl Lietuvos kariuomenės aprūpinimo šarvuotaisiais visureigiais JLTV, taip pat vyksta derybos su JAV Vyriausybe ir dėl sraigtasparnių UH-60 "Black Hawk" įsigijimo.

NATO stiprina pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai kaip siekį sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
BVP, Lietuva, JAV, Pentagonas