Pirmasis pasaulinis karas

Sušaudymas be senaties termino: kaip lenkai nužudė sovietinę Raudonojo kryžiaus misiją

(atnaujinta 07:46 2020.06.22)
Kaip lenkai sušaudė sovietinę Raudonojo kryžiaus misiją, ilgą laiką nepripažino kaltės, o paskui rado, tačiau išteisino žudikus

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, naujoji Lenkijos vyriausybė ir palyginti naujoji Sovietų Rusijos vyriausybė nesutarė, kaip žinoma, dėl daugelio teritorijų. Lenkams reikėjo žemės, kad atgaivintų didelę valstybę Abiejų Tautų Respublikos 1772 metų ribose, tai yra, kartu su Baltarusijos, Vakarų Ukrainos ir Lietuvos sudėtyje, bolševikams — kad pastatytų "pasaulinės revoliucijos placdarmą". Tai galiausiai paskatino sovietų ir lenkų karą, kurį Varšuva vykdė po antisemitizmo vėliava: iš Lenkijos armijos buvo internuoti savanoriai žydai, o civilių gyventojų mirties bausmės okupuotose teritorijose buvo labiau panašios į etninį valymą — daugiausia buvo žudomi žydai, rašoma Aleksejaus Viktorovo straipsnyje.

Pačiomis pirmosiomis to karo aukomis — likus mėnesiui iki oficialios jo pradžios — netikėtai tapo Sovietų Raudonojo kryžiaus misijos atstovai: jie atvyko į Lenkiją padėti rusų kariams, paimtiems į nelaisvę per Pirmąjį pasaulinį karą, grįžti namo. Tokios misijos tuo metu jau sėkmingai dirbo Čekijoje ir Vokietijoje ir niekam nekėlė jokių klausimų. Į Lenkiją 1918 metų gruodį iš Sovietų Rusijos atvyko penki žmonės: visi, išskyrus sekretorę — Aivazovą, buvo žydai. Misijai vadovavo buvęs Lenkijos politinis veikėjas Bronislavas Veselovskis — revoliucionierius su 20 metų patirtimi, jis iš pradžių atstovavo Lenkijos Karalystės Rusijoje socialdemokratų interesams, o 1917 metais, kai jo šalį okupavo vokiečiai, įstojo į Rusijos socialdemokratų darbo partiją (bolševikų).

Tarp misijos dalyvių buvo ir Marija Alter. Daugelis jos šeimos narių aktyviai dalyvavo Lenkijos Bundo darbe — pavyzdžiui, Viktoras Alteris, vienas iš Žydų antifašistinio komiteto įkūrėjų, 1943 metais buvo sušautas NKVD. Toje kelionėje Lenkijoje su Marija buvo jos sūnus Leonas, gydytojas, kaip ir dar vienas Raudonojo kryžiaus atstovas — Liudvikas Klocmanas. Atvykusi į Varšuvą, grupė surengė keletą susitikimų su vietos valdininkais ir sutarė dėl kelių tranzito punktų Lenkijos teritorijoje įsteigimo — kiekviename iš jų reikėjo apgyvendinti Raudonojo Kryžiaus atstovus, kurie galėtų stebėti kalinių būklę pakeliui į Rusiją.

Jau 1918 metų gruodžio 22 dieną projektą patvirtino Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Bet tos pačios dienos vakare visi sovietų Raudonojo kryžiaus misijos dalyviai buvo staiga apieškoti viešbučių kambariuose, areštuoti ir išsiųsti į kalėjimą. Priežastis: "Misijos atstovų susitikimai su kairiosiomis politinėmis jėgomis siekiant destabilizuoti vidaus valstybinę situaciją". Jokių įrodymų, patvirtinančių šį kaltinimą, Lenkija pateikti negalėjo. Per savaitę visi sovietų klausimai dėl misijos likimo liko be atsakymo.

Tuomet, gruodžio 29 dieną, Varšuvoje įvyko didelio masto demonstracija, palaikanti misiją — ją surengė Veselovskio ir Alterio draugai ir bendraminčiai. Valdžia ėmėsi ją išvaikyti — prasidėjo susišaudymas: šeši demonstrantai buvo nužudyti, dar 11 buvo sužeista. Kad protestai nepasikartotų, 1918 metų gruodžio 30 dieną misijos nariai buvo išvežti iš Varšuvos, oficialiai buvo paskelbta, kad jie buvo deportuoti iš šalies — atgal į Sovietų Rusiją.

Русские войска на первой мировой
Rusijos kariuomenė Pirmojo pasaulinio karo metu

Tačiau Maskvoje grupės taip ir nebuvo sulaukta: 1919 metų sausio pradžioje viena po kitos buvo siunčiamos telegramos, bet iš Lenkijos pusės vėl buvo tik tyla. Po to Varšuva pareiškė: "Misijos lydintis konvojus buvo užpultas — mes tikriname faktus". Galbūt artimiausiu metu pasirodytų ir išsami ataskaita, patvirtinanti išpuolio versiją, su patikinimu dėti visas pastangas ieškant banditų. Tačiau nutiko nenumatyti įvykiai — sovietinių laikraščių puslapiuose pasirodė žinutės iš vieno iš misijos dalyvių, gydytojo Leono Alterio.

Jis papasakojo, kad visą kelią nuo Varšuvos iki sienos juos lydintys žandarai tyčiojosi iš jų ir naudojo smurtą. O 1919 metų sausio 2 dieną sušaudė visus sovietų delegacijos narius, paslėpę lavonus miške netoli Vyliny-Rus kaimo. Pats Leonas sugebėjo išgyventi per atsitiktinumą: po šūvio į krūtinę jis prarado sąmonę, jį palaikė negyvu ir užvertė šakomis ir sniegu. Kai jis atgavo sąmonę, sugebėjo nuropoti iki kaimo: vietiniai gyventojai jam suteikė pagalbą ir persiuntė į Minską, iš kur jis sugebėjo patekti į Rusiją.

Русские войска в Варшаве
Rusijos kariuomenė Varšuvoje Pirmojo pasaulinio karo metu

RSFSR užsienio reikalų liaudies komisaras Georgijus Čičerinas 1919 metų sausio 8 dieną nusiuntė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovui Leonui Vasilevskiui adresuotą notą: "Rusijos vyriausybė ką tik gavo bauginamą žinią apie precedento neturintį nusikaltimą, kurį padarė jūsų agentai prieš Rusijos Raudonojo kryžiaus delegatus, kurie buvo be apsaugos jūsų vadinamosios Liaudies Vyriausybės rankose. Kilus revoliucinio lenkų judėjimo pavojui, jūs buvote priversti pašalinti delegaciją iš Varšuvos tvirtovės, kur, prieštaraudami elementariausioms tarptautinėms normoms, laikėte ją nelaisvėje. Jūs išsiuntėte delegaciją prie Gardino gubernijos sienos, kur ją nužudė jūsų agentai. Delegacijos nariai Bronislavas Veselovskis, daktaras Liudvikas Klocmanas ir pilietės Marija Alter ir Aivazova buvo sušaudyti, kalbant apie penktą delegacijos narį pilietį Leoną Alterį, tai jo gyvybė buvo išsaugota dėl atsitiktinės aplinkybės: jis buvo sužeistas, jūsų kareiviai pamanė, kad jis nužudytas, ir jam pavyko išsigelbėti. Šis nusikaltimas buvo padarytas prieš Raudonojo kryžiaus, kuriam vykdant humanitarines pareigas visose šalyse suteikiama ypatinga garantija, atstovus. Po siaubingų pogromų, kuriuos jūsų kariuomenė įvykdė žydų gyventojų atžvilgiu, šis naujas nusikaltimas uždeda neišdildomą dėmę kontrrevoliucinei vyriausybei, kuri šiuo metu valdo Lenkijoje. Sovietų Respublikos vyriausybė kategoriškai reikalauja nedelsiant ištirti šį neatleistiną nusikaltimą ir griežtai nubausti jo tiesioginius ir netiesioginius kaltininkus".

Lenkijos vyriausybė visais įmanomais būdais pradėjo neigti savo dalyvavimą nusikaltime, tačiau Maskvoje įvykis buvo absoliučiai vienareikšmiškai suvokiamas kaip neviešas karo paskelbimas. Be to, skandalo, susijusio su Raudonojo kryžiaus misija, fone įvyko ir pirmosios karinės operacijos: 1919 metų sausio 1 dieną lenkai užvaldė Vilnių, iš kurio po kelių dienų juos išvarė Raudonosios armijos padaliniai. Tačiau pirmasis pralaimėjimas nė kiek neatšaldė Lenkijos ambicijų, ji tęsė antpuolius į įvairius Baltarusijos ir Ukrainos miestus. Sovietų vadovybė, kuri, visų pirma, buvo priversta suvaržyti baltųjų judėjimo užpuolimus savo valstybėje, visais įmanomais būdais stengėsi atidėti karo pradžią — tai paaiškina gana švelnios diplomatinės notos asmenų, kaltų dėl Raudonojo kryžiaus narių žūties, paieškos atžvilgiu.

Русские военнопленные на полевых работах, июль 1915 год
Rusijos karo belaisviai lauko darbuose 1915 metų liepą

Vis dėlto — "kol situacija bus išsiaiškinta" — Rusijoje buvo areštuoti visi Lenkijos Raudonojo kryžiaus misijos nariai, kurie atliko panašų darbą grąžindami lenkų karo belaisvius į savo tėvynę. Dėl to Lenkija turėjo pradėti — arba bent jau sukurti tokį įspūdį —  tyrimą, kurio preliminarūs rezultatai buvo pateikti Maskvai 1919 metų kovo 24 dieną. Nepaisant to, kad ataskaitoje nebuvo jokių konkrečių duomenų, po trijų dienų visi Lenkijos misijos atstovai buvo paleisti.

Ataskaitoje lenkai pranešė, kad rado sušaudymo vietą, apžiūrėjo nužudytųjų kūnus ir apklausė liudytojus. Iš dalies buvo pripažinta atskirų žandarų kaltė — tik ne už nužudymą, o už aplaidumą. Konkretūs vardai tuo metu nebuvo įvardyti. Lenkija nuolat atidėdavo sprendimą dėl naujos sovietinio Raudonojo kryžiaus misijos, be kito ko ir objektyvaus žmogžudystės tyrimo surengimo — jis buvo priimtas tik 1919 metų rudenį, per pertrauką tarp šalių vykusiuose karo veiksmuose.

Tačiau netrukus karas vėl atsinaujino ir sovietų misijos atstovų nužudymo klausimas vėl nuėjo į antrąjį planą. Tik 1920 metų kovo 1 dieną — eilinio derybų su Sovietų Rusija etapo išvakarėse — Varšuvos laikraščiuose pasirodė informacija apie teismo procesą žudikų atžvilgiu: "Šiandien Varšuvos apygardos karo teisme prasidėjo procesas šešių asmenų, kaltinamų bolševikų Raudonojo kryžiaus misijos narių, atvykusių į Varšuvą, nužudymu. Apklausos metu jie pareiškė, kad tai padarė dėl patriotinių motyvų. Kaltinamieji palikti laisvėje".

Vėliau Lenkijos valdžia sovietams pranešė tik teismo sprendimo rezoliucinę dalį, pagal kurią kažkas buvo išteisintas, kažkas nuteistas kalėti dvejus metus. Tačiau iki šiol nėra žudikų vardų sąrašo ir jokių teisminio proceso vykdymo dokumentinių įrodymų.

Tegai:
Rusija, Raudonasis Kryžius, Lenkija
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Trampas pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų NATO

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas interviu laikraščio žurnalistui Markui Tisenui (Marc Thiessen) pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų iš NATO, tačiau sąjungininkai turi mokėti rinkliavas.

Kaip savo knygoje "Kambarys, kur tai įvyko: Baltųjų rūmų atsiminimai" teigia buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Džonas Boltonas: Trampas norėjo grasinti NATO lyderiams 2018 metais viršūnių susitikime, kad JAV pasitrauks iš aljanso, jei jie nemokės įmokų 2% BVP. Anot jo, po to, kai su valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi jis kalbėjo apie Trampo grasinimus palikti NATO, jie nusprendė įtikinti jį likti aljanse, tačiau, galbūt, sumažino JAV įmokas.

Dėl to savo kalboje Trampas elgėsi taip, kaip patarė Boltonas — jis pareiškė palaikąs NATO, tačiau kritikavo tas aljanso šalis, kurios vis dar turi mažus gynybos biudžetus.

Interviu metu Trampas skundėsi, kad 2% BVP taip pat yra "per mažai".

"Buvo tokių, kurie beveik nieko nemokėjo, o dabar moka. Ir jie man uždavė svarbų klausimą: "Ar išeitum, jei...", o aš atsakydavau:" Taip, aš išeičiau. Ir jei nepateiksite tokio atsakymo, jie nesumokės", — sakė Donaldas Trampas, kurio žodžius cituoja žurnalistas "Washington Post" paskelbtame straipsnyje.

Paklausus, ar Trampas nori, kad JAV pasitrauktų iš NATO, jis atsakė neigiamai. "Ne, nenoriu išeiti... Bet noriu, kad jie sumokėtų nemažą dalį", — Trampas.

2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP. Trampas kelis kartus ragino aljanso partnerius įgyvendinti Bukarešte pasiektus susitarimus padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, grasindamas kitaip sumažinti JAV dalyvavimą NATO šalių narių bendrose saugumo programose.

Briuselyje vykusiame NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas iškėlė klausimą ne tik pasiekti suderintą aljanso narių gynybos išlaidų lygį — 2% BVP, bet ir nustatyti naują kliūtį — 4%.

NATO valstybės narės įneša tiesioginį ir netiesioginį ar nacionalinį indėlį. Tiesioginės įmokos gaunamos iš aljanso poreikių finansavimo. Nacionalinis įnašas yra, pavyzdžiui, aprūpinimas įranga ar kariuomene dalyvauti karinėje operacijoje ir tokio sprendimo išlaidos.

Tegai:
JAV, NATO, Donaldas Trampas
Dar šia tema
"Rail Baltica": kaip miršta mėgstamiausias NATO ir ES projektas
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
RT

"Reporteriai be sienų" iškritikavo Lietuvą ir Latviją dėl padėties susijusios su RT

(atnaujinta 11:14 2020.07.11)
Organizacijoje pažymėjo, kad Baltijos šalys galėjo pasielgti kitaip — pareikalauti redakcijos nepriklausomybės garantijos

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Tarptautinė organizacija "Reporteriai be sienų" (RBS) Lietuvos ir Latvijos draudimą transliuoti RT kanalus, taip pat požiūrį prieš Sputnik pavadino "piktnaudžiavimu ES sankcijų politika".

RBS pasmerkė Baltijos šalių veiksmus ir pažymėjo, kad ES sankcijos nėra teisėtos ar tinkama priemonė kovoti su "Rusijos propaganda".

"Nors saugoti ir skatinti nepriklausomų ir patikimų žinių reportažų platinimą yra teisėta, RBS šiuos uždarymus vertina kaip piktnaudžiavimą ES politikos sankcijomis. Žiniasklaidos draudimas ar uždarymas nėra sankcijų priimtų prieš [MIA "Rossija segodnia" generalinį direktorių Dmitrijų] Kiseliovą dalis", — rašoma pranešime.

Organizacijoje pridūrė, kad užuot draudusios, Baltijos šalys iš visų žiniasklaidos priemonių galėjo pareikalauti redakcijos nepriklausomybės garantijų. Neįvykdžius teisinių įsipareigojimų, jie "gali skirti teisines sankcijas, su teisminės kontrolės sąlyga, kada bus nustatyta".

"Nustačius vienodus reikalavimus visoms žiniasklaidos priemonėms (nepriklausomai nuo jų kilmės šalies) leidžia išvengti atsakomųjų priemonių iš šalių, kurios vykdo informacinį karą", — pabrėžė RBS.

Ketvirtadienį Lietuvoje įsigaliojo draudimas transliuoti RT, RT HD, RT en Español (ispanų kalba), RT Documentary HD ir RT Documentary TV kanalus. Praėjusią savaitę Latvijos valdžia priėmė panašų sprendimą, o Estija taip pat svarsto galimybę sekti šiuo pavyzdžiu.

Ryga šį žingsnį argumentavo tuo, kad RT tariamai priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Iš tikrųjų Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Kiseliovas anksčiau pažymėjo, kad tokia Latvijos valdžios pozicija liudija jos "kvailumą ir neišmanymą". Jis sakė nuoširdžiai pasijuokęs iš Rygos sprendimo, be to, jo teigimu, šis draudimas neturi teisinio pagrindo. Simonian savo ruožtu taip pat priminė, kad vietos valdžia jau seniai užblokavo "Sputnik" — ir tai netrukdo jam būti veiksmingu šaltiniu.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius.

Kaip pažymėta Užsienio reikalų ministerijoje, žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino įsipareigojimą laikytis demokratijos ir žodžio laisvės principų".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusija, Latvija, Lietuva, RT
Dar šia tema
Paprieštarauti negalime — blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT
Propaganda prieš naujienas: kodėl Vakarų žiniasklaida praranda savo pozicijas
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
Maskva

Propaganda prieš naujienas: kodėl Vakarų žiniasklaida praranda savo pozicijas

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
Vakarų žiniasklaida naudojo COVID-19 kaip dar vieną naujieną, siekdama tęsti antirusišką propagandą

MIA "Rossija segodnia" pristatė tyrimą "Aštuonkojis 2.0. Koronavirusas Rusijoje", skirtą šalies įvaizdžiui Vakarų (ir ne tik) žiniasklaidoje. Šį kartą į tyrėjų akiratį pateko pandemija, o aprėptas buvo ne tik G7, bet ir Kinija, kurioje įvyko pirmasis ligos protrūkis.

Papildymas pasirodė gana sėkmingu, nes Kinijos žiniasklaidos statistika pateikė gana netikėtą pasaulio paveikslą, kurį transliavo Vakarų leidiniai.

Apskritai, "Aštuonkojis 2.0" nepateikė jokių ypatingų staigmenų: Vakarų žiniasklaida naudojo COVID-19 kaip dar vieną naujieną, siekdama tęsti antirusišką propagandą.

Neabejotinu lyderiu čia tapo amerikiečiai — 58% publikacijų šia tema penkiose reikšmingiausiose (pagal auditorijos pasiekiamumą) Amerikos žiniasklaidose turėjo neigiama tonalumą. Toliau sekančioje Vokietijos žiniasklaidoje šis skaičius sudarė 44 proc., pas kanadiečius — 41 proc., o britus — 38 proc.

Tuo tarpu likusiuose trijuose "septyneto" valstybėse negatyvo dalia Rusijos atžvilgiu šia tema pastebima žemesnė: Japonijoje — 33 proc., Italijoje — 28 proc., Prancūzijoje — įspūdingas 21 proc.

Tiesa, ir pozityvo nebuvo daug — nuo vieno iki penkių procentų. Vienintelė išimtis yra Italija, kur net devyni procentai Rusijos ir koronaviruso paminėjimų buvo teigiami. Nesunku numanyti, kad būtent pagalba, kurią rusai suteikė italams kovojant su epidemija (siunčiant medicininius išteklius ir gydytojus), suteikė jų žiniasklaidai didesnę palankių publikacijų dalį.

Tačiau šiose skaičiuose įdomus kitas aspektas: jie aiškiai parodo aktualiausias dabartinės geopolitines tendencijas. Viena vertus, anglosaksai (tiek iš Senojo Pasaulio, tiek iš už vandenyno) išlieka antirusiškos atakos priešakyje, esant jos varomąja jėga. Tačiau iš kitos pusės — jie akivaizdžiai praranda net savo artimiausių sąjungininkų palaikymą, kurie bando išlaikyti neutralų požiūrį ir nepropoguoti rusofobijos, kas yra logiška: laikai pasikeitė ir kieme ne 2014-ieji.

Kartu skaičiai rodo, kokioje sunkioje — pirmiausia sau —  pozicijoje yra Vokietija. Aktyvi antirusiška lyderiaujančios Vokietijos žiniasklaidos pozicija aiškiai prieštarauja valstybinei-politinei linijai, kai Berlynas ne tik skatina ir gina bendrus projektus su Maskva, bet ir nuosekliai atsikrato pusiau okupacinės priklausomybės nuo JAV. Tačiau žiniasklaidos srityje akivaizdžiai išlieka griežtas svarbiausių leidinių pavaldumas ir besąlygiškas lojalumas nacionaliniams interesams ir Vašingtono viršenybei.

Kalbant apie konkrečias temas, kurios buvo naudojamos koronaviruso- antirusiškoje propagandoje, jos neišsiskyrė originalumu, vienaip ar kitaip veda prie dviejų seniai ir visiems gerai žinomų pagrindinių motyvų: Rusija eilini kartą žlūgsta, kaip niekad anksčiau, bet taip pat kelia didžiulę grėsmę visam pasauliui.

Visų pirma, buvo sukritikuota ir bendra situacija šalyje ir šalies sveikatos priežiūros sistemos būklė bei Rusijos valdžios veiksmai kovojant su COVID-19 — numatant, kad padėtis vėl laikosi ant plauko ir bet kurią akimirką gali žlugti. Kalbant apie grėsmę likusiai planetai, šiuo atveju taip pat nebuvo sugalvota nieko naujo: pagrindiniai kaltinimai — Maskvos vykdymo kampanija dezinformuojant apie pandemiją, iki to, kad Rusija klastingai įskiepija žmonijai apie rankų plovimo nenaudingumą.

Žinoma, Kinijos žiniasklaidoje ryškiai skiriasi problemos apšvietimo vaizdas, ir reikalas net ne 20% teigiamų publikacijų apie Rusiją kovos su koronavirusu kontekste ir neigiamų nebuvimu.

RT logotipas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Pagrindinis bruožas yra didelis straipsnių šia tema skaičius. Per peržvelgta laikotarpį — nuo kovo iki birželio — 5 populiariausiuose Kinijos žiniasklaidos šaltiniuose buvo paskelbta daugiau nei 1 200 straipsnių apie Rusijos konfrontaciją su epidemija. Palyginimui: per tą patį laikotarpį minimaliausias tekstų skaičius pasirodė Kanadoje — 238 vienetai, o kitų šešių šalių rodikliai svyravo tarp 371 (Italija) ir 470 (Japonija). Beje, amerikiečiai su savo 428 straipsniais yra penktoje sąrašo vietoje.

Gaunasi, kad per tris mėnesius Kinijos žiniasklaida paskelbė tema "Koronavirusas Rusijoje" beveik tris kartus daugiau medžiagos, nei atrodo galingiausia planetoje Amerikos žiniasklaida. Be to, verta priminti, kad 80% kinų iš jų buvo neutralaus informacinio pobūdžio, tai yra, daugiausia tai buvo tik naujienų pranešimai.

Būtų klaidinga priskirti tokį milžinišką skirtumą ypatingam Kinijos dėmesiui ir domėjimusi Rusijos reikalais. Atrodo, kad viskas yra daug paprasčiau ir banaliau: reikalas intensyvesniame pirmaujančių Kinijos žiniasklaidos priemonių darbe ir didesniame efektyvume, kurios apdoroja ir perduoda per save daug daugiau informacijos srautų nei jų kolegos iš Vakarų.

Iš tiesų, tai patvirtina Vakarų baimę dėl informacinės lyderystės praradimo. Žinoma, norint pateikti tai auditorijai, jie yra išpūsti iki anekdotinių formų, tačiau iš esmės turi pagrindo.

Kadaise Vakarai sukūrė masinės informacijos priemonę šiuolaikiniu jų supratimu, tapus besąlygišku lyderiu ir pavyzdžiu visiems kitiems. Žodžio laisvė ir informacijos skleidimas tapo vienu pagrindinių jos kozirių kovojant su ideologiniais ir geopolitiniais oponentais — ir buvo sėkmingai panaudoti.

Tačiau dabar mes matome augančią šios ne taip jau seniai atrodančios sistemos krizę.

Kuo toliau, tuo sunkiau Vakarų žiniasklaidai konkuruoti su "ne laisvojo pasaulio" žiniasklaida, nesvarbu, ar tai būtų Kinija, ar Rusija. Galite juoktis tiek, kiek norite dėl Amerikos ir Europos politikų skleidžiamos panikos apie "Kremliaus žiniasklaidos čiuptuvus", tačiau RT ir Sputnik išties sulaukia vis daugiau atgarsio socialiniuose tinkluose nei garsiausi ir įtakingiausi Europos naujienų šaltiniai. Daugiau nei 1200 Kinijos žiniasklaidos pranešimų, nukreiptų prieš mažiau nei 450 — iš amerikiečių tik vienos bei siauros temos bei ne pačiomis karšiausiomis šioms valstybėms, atspindi tą patį procesą.

Vakarų žiniasklaidai vis sunkiau ir sunkiau (palyginus su senesniais konkurentais) susitvarko su savo pagrindine funkcija - akumuliuoti ir pateikti auditorijai kuo įvairesnę informaciją. Tai taikoma ir medžiagos turiniui ir pateikimui.

Taip, Vakarai ir toliau laikosi "laisviausios, sąžiningiausios ir profesionaliausios spaudos" etiketės. Tačiau susiklosčiusi situacija, kaip su karaliaus drabužiais iš pasakos — vieną dieną ji tiesiog nustos veikti.

Tegai:
koronavirusas, propaganda, žiniasklaida, Kinija, JAV, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus