Bresto tvirtovė

mirštu, bet nepasiduodu: kokias relikvijas išsaugojo Bresto tvirtovė

(atnaujinta 19:19 2020.06.22)
Pasienyje su Lenkija esančios tvirtovės gynėjai pirmieji susidūrė su vokiečių kariuomenės padaliniais, įsiveržusiais į TSRS, tačiau, nors staigiai užpulti, jie sugebėjo atkurti gynybą ir sulaikyti priešo puolimą

1941 metų birželio 22 dieną, 4:15, į Bresto tvirtovę staiga pradėjo labai smarkiai šaudyti artilerija. Vokiečių vadovybė planavo tvirtovę užimti per kelias valandas, tačiau citadelė išsilaikė savaitę, o atskiri pasipriešinimo centrai išliko maždaug mėnesį. Tvirtovės gynyba beveik iškart tapo liaudies pasipriešinimo priešui simboliu.

Įnirtingi mūšiai vyko visoje jos teritorijoje, o ginklų dalys ir kiti daiktai buvo randami mūšio vietoje dar ilgą laiką po karo. Kai kurie jų dabar saugomi Rusijos šiuolaikinės istorijos muziejuje, rašoma RIA Novosti medžiagoje.

Tarp herojų gynėjų relikvijų yra telefonas su rageliu. Jis buvo rastas inžinerijos valdybos pastato rūsyje 1959 metų birželį.

Телефонный аппарат с трубкой. 1941 год. Найден в подвале здания инженерного управления в июне 1959-го
Фото: Музей современной истории России
Telefonas su rageliu, 1941 metai. Buvo rastas inžinerijos valdybos pastato rūsyje 1959 metais

Taip pat buvo aptiktas durtuvas, šaukštas ir puodelis, priklausantys Bresto tvirtovės gynėjams.

Предметы вооружения, извлеченные из подвалов зданий Брестской крепости, штык
Фото: Музей современной истории России
Durtuvas, rastas Bresto tvirtovės pastatų rūsyje

Be to, išliko kelios XIX amžiuje pagamintos plytos, iš kurių ir buvo pastatyta tvirtovė.

Кирпичи от сооружений, первый с датой «1889 год» найден летом 1958-го в основании разрушенной части инженерного управления, второй с датой «18.. год» найден летом 1958-го в районе жилых домов комсостава
Фото: Музей современной истории России
Plytos, iš kurių buvo pastatyta Bresto tvirtovė. Pirmoji su data "1889 metai" buvo rasta 1958 metų vasarą sunaikintos inžinerijos valdybos dalies pamatuose. Antroji su data "18.. metai" buvo rasta 1958 metų vasarą vadovybės štabo gyvenamųjų pastatų rajone

Visus šiuos artefaktus muziejaus darbuotojai atsargiai saugo kaip priminimą apie citadelės gynėjų žygdarbį ir apie tą jiems baisią dieną — 1941 metų birželio 22 dieną...

Гарнирная ложка, принадлежавшая защитнику Брестской крепости
Фото: Музей современной истории России
Šaukštas, priklausęs Bresto tvirtovės gynėjams

Tuomet, jau per pirmąsias užpuolimo minutes, netikėtai užklupta įgula patyrė didelius nuostolius. Tvirtovės, esančios pasienyje su Lenkija, gynėjai pirmieji susidūrė su vokiečių kariuomenės padaliniais, kurie įsiveržė į TSRS teritoriją, tačiau, nors staigiai užpulti, jie sugebėjo atkurti gynybą ir sulaikyti priešo puolimą.

"Pirmosiomis minutėmis mes turėjome labai mažai kulkosvaidžių, automatų visiškai nebuvo, buvo tik vieni šautuvai, kuriais iš pradžių atrėmėme fašistų išpuolius, tačiau vėliau mes radome šaudmenų saugyklą, kurioje buvo daugybė šovinių, buvo kulkosvaidžių, automatų ir granatų. Visi šie ginklai buvo atiduoti kariams, visi apsiginklavo ir užėmė savo vietas gynyboje", — pasakojo vienas tų įvykių dalyvių Leonidas Kočinas (šie prisiminimai saugomi Rusijos šiuolaikinės istorijos muziejaus fonde).

Pirmąją dieną vokiečiai aštuonis kartus nesėkmingai bandė įsiveržti į citadelę. Įnirtingai bombarduojami ir apšaudomi gynėjai drąsiai išlaikė dviejų kilometrų gynybinį žiedą. Tada vokiečių vadovybė nusprendė pakeisti taktiką: prasidėjo ilga apgultis ir ilgos varginančios kautynės.

Tvirtovės gynėjams sunkiausia buvo tai, kad trūko maisto, vaistų ir vandens, kuris rizikuojant gyvybe buvo paimamas iš artimiausios upės. Kočinas priminė, kad vokiečių automatininkai tyčia pirmiausia taikėsi į vadus, todėl dėl daugumos vadų žūties paprasti kareiviai dažnai buvo priversti perimti vadovavimą.

Предметы снаряжения и личные вещи красноармейцев, извлеченные из подвалов здания Белого дворца в апреле 1959 года, котелок
Фото: Музей современной истории России
Raudonarmiečių aprangos ir asmeniniai daiktai, rasti rūmų rūsyje 1959 metų balandį. Katiliukas

Kai tvirtovė pralaimėjo, atskiri pasipriešinimo centrai išliko iki rugpjūčio, o vėliau ant tvirtovės sienų buvo rasti kareivių užrašai: "Mirsime, bet nepaliksime tvirtovės", "Aš mirštu, bet nepasiduodu. Sudie, Tėvyne. 1941.07.20".

На территории Брестской крепости
© Sputnik / Лев Устинов
Bresto tvirtovės teritorijoje

"Sunku perduoti, kiek teko ištverti tvirtovės gynėjams, kurie, nepaisant sunkių sąlygų ir visiškos izoliacijos, būdami visiškai apsupti, atremdami dešimtis išpuolių per dieną, išsaugojo drąsą ir dvasios tvirtumą. Net sužeistieji, kurie dar galėjo laikyti kulkosvaidį savo rankose, nepalikdavo savo vietų", — prisiminė Leonidas Kočinas.

Vėliau sovietų rašytojas Borisas Vasiljevas, sukrėstas tvirtovės gynėjų drąsos ir pasiaukojimo, pasakys: "Bresto tvirtovė nekrito, ji tiesiog nukraujavo".

Tegai:
Didysis Tėvynės karas, Vokietija, TSRS, Lenkija, Baltarusija
Dar šia tema
Nacių "dovanos": kaip naciai žudė po atsitraukimo
"Žvalgyba žinojo viską": kas vyko pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo valandomis
Kas 10-as amerikietis mano, kad JAV kariavo su Rusija Antrojo pasaulinio karo metu
Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: JAV bijo, kad Rusija ir ES turės naujus projektus po dujotiekio

(atnaujinta 15:53 2020.07.16)
Vašingtonas bando išgyventi Europos sąskaita, tačiau ši privalo visomis jėgomis tam priešintis, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Vašingtono siekis bet kokia kaina užkirsti kelią "Nord Stream-2" dujotiekio statybai yra glaudžiai susijęs su politinias ir ekonominias motyvaism interviu Sputnik radijui sakė politologas, Rusijos nacionalinio šiuolaikinės ideologijos plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas Igoris Šatrovas.

"Prisidengiant politiniais argumentais, JAV iš tikrųjų sprendžia ekonominius klausimus — tarp kitko ne tik ekonominius klausimus, kurie padidina jos SGD patrauklumą Europai, bet, žinoma, ir ekonominį smūgį Rusijai. Tikimasi, kad Rusija negaus tam tikrų lėšų į biudžetą nuo angliavandenilio pardavimo ir taip bus pakenkta Rusijos ekonomikai", — sakė Šatrovas.

Anot jo, "Nord Stream-2' klausime vyrauja ekonominė konkurencija, ir atsižvelgiant į tai, kas vyksta, reikia ginti savo interesus ne tik Rusijai, bet ir Vokietijai bei visai Europos Sąjungai.

"JAV tai puikiai supranta — "Nord Stream-2", "Turkish Stream", kiti bendradarbiavimo variantai — Europos šalys pradės aktyviai naudoti Šiaurės jūros kelią, atsiras keletas kitų projektų, apsidairai, o JAV prarado kontrolę ties Europą. JAV jau melžia Europą, savus išduoda, nes būtina užtikrinti daugiau nei 300 milijonų žmonių, kurie yra "laisvojo pasaulio" vitrina, gerovę, kitose pasaulio vietose nelieka jokių resursų, o Europa faktiškai tapo JAV kolonija", — teigė ekspertas.

Anot jo, šiuo metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel daro viską, ką gali — "daugiau kol kas negali".

"Na, negali jie [europiečiai — Sputnik] daugiau, bet juda šia linkme. Matome, kaip Danija, kuri priešinosi statyboms savo vandenyse, bet vis gi nusileido, atrodo, kad procesas vyks, ir yra jausmas, kad iki 2020 metų pabaigos, nepaisant visų JAV prieštaravimų, bus baigtos "Nord Stream-2" statybos. JAV nelieka nieko kito, kaip paskutinį kartą smogti kumščiu per stalą, bet manau, kad tai beprasmiška", — sakė Šatrovas.

JAV valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal įstatymą dėl kovos su Rusija sankcijomis, įskaitant dokumentą dėl "Nord Stream-2" ir antrosios "Turkish Stream" linijos, sakė JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas.

Anot jo, toks JAV sprendimas "dėl sankcijų kelia riziką investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos į eksportą orientuotais dujotiekiais".

Tegai:
ES, JAV, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietija atsakė JAV apie sankcijų prieš "Nord Stream-2" grėsmę
Ekspertas: Lenkija gali pamėginti "pertvarkyti santykius" su Rusija
Valstybės Dūma įvertino JAV bandymų sustabdyti "Nord Stream-2" pasekmes
Michailas Gorbačiovas, archyvinė nuotrauka

Rusijos senatorius sukritikavo Gorbačiovą "geopolitinę kapituliaciją"

(atnaujinta 14:13 2020.07.16)
Rusijos senatorius liko nepatenkintas tuo, kad pirmasis TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas leido suvienytai Vokietijai įstoti į NATO, nors galėjo išreikalauti neutralaus naujos šalies statuso

Maskva, liepos 16 — Sputnik. TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas leido suvienytai Vokietijai įstoti į NATO, nepaisant galimybės reikalauti neutralaus naujos šalies statuso, savo Telegram kanale sakė Rusijos Federacijos tarybos Informacijos politikos ir žiniasklaidos santykių komiteto vadovas Aleksejus Puškovas.

Bundestagas
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Tokiu būdu jis pakomentavo oficialiojo Vokietijos vyriausybės atstovo Steffen'o Seibert'o žinutę "Twitter", kurioje politikas papasakojo, kaip prieš 30 metų, liepos 15 dieną, per susitikimą su Vokietijos vadovybe Archyze, Gorbačiovas pritarė suvienytos Vokietijos narystei Šiaurės Atlanto aljanse.

Be to, Puškovas prisiminė, kad TSRS prezidentas įsakė iki 1994 metų išvesti iš Vokietijos teritorijos sovietų kariuomenę. Rusijos senatorius mano, kad Vokietijos valdžia laukė Gorbačiovo reakcijos, nes "daug kas priklausė nuo Maskvos".

"Gorbačiovas galėjo bent jau išsakyti sąlygas, jau neminint, kad jis galėjo priešintis ir pareikalauti neutralaus naujosios Vokietijos statuso. Tačiau jis jau žengė geopolitinės kapituliacijos keliu ir, matyt, labiau buvo suinteresuotas Nobelio taikos premija nei nacionaliniais šalies interesais", — cituoja Puškovą RIA Novosti.

Jis pridūrė, kad 1990 metų spalio 15 dieną, netrukus po sutikimo dėl vieningos Vokietijos narystės NATO, TSRS prezidentas gavo "geidžiamą apdovanojimą už nuopelnus Vakarų aljansui".

Michailas Gorbačiovas buvo išrinktas TSKP centrinio komiteto generaliniu sekretoriumi 1985 metų kovo mėnesį. Jam atėjus į valdžią TSRS, prasidėjo demokratizacijos procesas, vadinamas "perestroika", kurio rezultatas buvo totalitarinio režimo TSRS žlugimas.

1990 metais valdžia iš TSKP perėjo Liaudies deputatų kongresui — pirmajam istorijoje sovietų parlamentui, išrinktam laisvųjų demokratinių rinkimų metu. 1990 metų kovo 15 dienos suvažiavime Gorbačiovas buvo išrinktas prezidentu. "Perestroikos" varomoji jėga buvo "atvirumas" ("glasnost") ir "pertvarka" ("perestroika"). Buvo sukurta ekonomikos perkėlimo į socialiai orientuotą rinką programa.

Gorbačiovas pradėjo naują liniją tarptautiniuose santykiuose. Jis vykdė įtampos mažinimo politiką remdamasis savo suformuluotais "naujojo mąstymo" principais.

Todėl 1985–1991 metais Vakarų ir TSRS santykiuose įvyko radikalus lūžis, kuris priešus pavertė partneriais. Pripažinus Michailo Gorbačiovo, kaip išskirtinio reformatoriaus ir diplomato, pakeitusio TSRS santykius su Vakarų šalimis, nuopelnus, jam buvo įteikta Nobelio taikos premija.

1990 metų spalio 15 dienos Nobelio komiteto pareiškime teigiama, kad premija buvo paskirta Gorbačiovui už jo "lyderiavimą taikos procese, kuris apima svarbią tarptautinės bendruomenės gyvenimo dalį".

Tegai:
Aleksejus Puškovas, Michailas Gorbačiovas, TSRS, Rusija
Dar šia tema
Vokiečių politologas papasakojo, kas trukdo Rusijai ir Vokietijai suartėti
Gorbačiovas paragino visas šalis sumažinti karinį biudžetą 10–15 %
"Suįžūlėję girtuokliai!" Kodėl TSRS neprigijo sausas įstatymas
Tuščia salė

Nuo rugsėjo nebebus ribojamas leistinas renginių dalyvių skaičius

(atnaujinta 15:54 2020.07.16)
Kaip pranešama, Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planas peržiūrimas kas dvi savaites

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Ministrų kabinetas pakoregavo Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Jame numatyta, kad leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius uždarose erdvėse rugpjūčio 16–31 dienomis didinamas iki 600 (vietoj anksčiau numatytų 350) asmenų, paliekant tą patį didžiausią leistiną skaičių atvirose erdvėse — iki 1000 žmonių.

Tuo tarpu Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičius nuo rugsėjo 1 dienos — neribojamas. Tačiau renginiai turės būti organizuojami vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro sprendimais.

"Kadangi renginių organizavimas yra itin imlus laikui, toks sprendimas renginių organizatoriams suteiks daugiau aiškumo, leis planuoti būsimus renginius rudenį, padės visapusiškai įsilieti į rinką ir atsigauti po COVID-19 pandemijos sukeltų padarinių", — sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, stebima tarptautinė situacija organizuojant sporto renginius, pastebimi palankūs pokyčiai Lietuvoje.

"Renginių organizatoriai galės lanksčiau planuoti bilietų pardavimus, žiūrovų judėjimo srautus. Vis dėlto jie turės laikytis ir griežtesnių saugumo reikalavimų, kadangi šioje situacijoje svarbiausia rūpintis žmonių sveikata", — pažymėjo Monkevičius.

Uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas tarp žiūrovų ir (ar) dalyvių išskyrus sportininkus, jų trenerius ir aptarnaujantį personalą. Šis atstumas tarp žmonių gali būti mažesnis, jei viso renginio metu dėvimos nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės.

Atvirose erdvėse turi būti išlaikomas ne mažesnis nei 1 metro atstumas, išskyrus sportininkus, jų trenerius ir aptarnaujantį personalą. Tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse atstumo apribojimai netaikomi sutuoktiniams, artimiesiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams. Už šių reikalavimų laikymąsi bus atsakingi renginių organizatoriai.

Kaip pranešė Vyriausybėje, šis Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planas peržiūrimas kas dvi savaites. Keičiantis COVID-19 situacijai jis gali būti tikslinamas arba atšaukiamas.

Nuo liepos 16 iki 31 dienos galioja Vyriausybės nustatytas leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius kultūros ir sporto renginiuose — iki 400 žmonių uždarose erdvėse ir iki 1000 asmenų atvirose. Rugpjūčio 1–15 dienomis leistinas dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičius uždarose patalpose didės iki 500.

Tegai:
renginiai, koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijos mokslininkai išgavo antikūnus, neutralizuojančius koronavirusą
Skvernelis pasipiktino dėl pasisakymų "išeisiu į miestą ir užkrėsiu kitus"
Sveikatos apsaugos ministerija paragino pasiskiepyti nuo gripo COVID-19 fone