Bresto tvirtovė

Pasirodo, karas? Taip, karas! Atminimo ir gedulo diena

(atnaujinta 20:12 2020.06.22)
"Mūsų reikalas yra teisingas. Priešas bus nugalėtas. Pergalė bus mūsų". Šie žodžiai buvo pasakyti 1941 metų birželio 22 dienos vidurdienį. Šią dieną prasidėjo Didysis Tėvynės karas

Ta sekmadienio diena žadėjo būti saulėta ir graži. Kažkam tai galėjo tapti geriausia tos vasaros diena. Bet tapo liūdesio diena visiems žmonėms. 1941 metų birželio 22 dieną, 4 valandą ryto, Vokietija klastingai, neskelbdama karo, užpuolė Sovietų Sąjungą. Prasidėjo karas, ilgas ir kruvinas. Sieną perėjo pusšešto milijono Vokietijos ir jos sąjungininkų karių. Europos karinė ir pramoninė galia, kapituliavusi prieš nacius, užgriuvo Sovietų Sąjungą, rašoma Sputnik radijo autorės Olgos Gavrilovos medžiagoje.

Hitleris planavo sutriuškinti TSRS per 4–6 savaites ir jau įsivaizdavo save kaip didžiausią pasaulio triumfuotoją. Buvo kalbama apie blickrygą, tai yra, apie žaibiškai greitą karą. Fiureris svajojo apie didžiulės šalies turtus: nuo kviečių ir juodo dirvožemio iki anglių ir turtingų naftos telkinių. Be to, kaip teigia istorikai, karas prieš TSRS — tai, ko Hitleris norėjo nuo pat pradžių. Jau 1920-ųjų metų viduryje parašytoje "Meine Kampf" [liet. "Mano kova" — Sputnik] jis tai aiškiai parodė. Tarybų Sąjunga buvo gamtos turtų šaltinis ir ideologinis priešininkas. Viskas, ką Hitleris darė iki 1941 metų birželio, faktiškai buvo pasirengimas įsiveržimui į rytus.

Nebuvo įmanoma išvengti karo su Vokietija ir sovietų vadovybė neturėjo jokių iliuzijų šiuo atžvilgiu. Per 1939 metų rugpjūčio derybas Stalinas, atsakydamas į vieną iš Ribentropo klausimų, pasakė: "Mes nepamirštame, kad jūsų pagrindinis tikslas yra mus užpulti".

Karo laukė, jam ruošėsi, bet vis tiek jis užklupo staiga. 

Pilotas Josifas Geibo 20-ą minutę nuo karo pradžios numušė vokiečių "Junkers". Iš pradžių jis negalėjo net suvokti, kad tai tikra kova. Bet po to "kilo dar viena mintis: "Šiandien sekmadienis, o sekmadieniais vokiečiai neturi mokomųjų skrydžių". Pasirodo, karas? Taip, karas!" — prisiminė jis.

Pirmąją dieną tapo aišku, kad nepavyks atsakyti vokiečiams galinga kontrataka, kaip buvo planuojama, interviu Sputnik radijui pasakė buvęs TSRS užsienio žvalgybos pareigūnas, istorikas, knygų apie Didįjį Tėvynės karą autorius Arsenas Martirosianas.

"Prieš fašistų blickrygo strategiją buvo nukreipta žaibiškos kontratakos strategija pagal puolimo faktą viso, ką tik atsiskleidusio Sovietų ir Vokietijos fronto mastu, kad greitai nugalėtų priešą jo teritorijoje. Padaliniai buvo išsirikiavę tokiu būdu, kad vokiečių smūgiui būtų galima atsakyti kontrataka. O tai reikalauja kariuomenės sutelkimo kraštiniuose flanguose. Tačiau gynybai nebuvo rengiamasi. Sienos viduryje buvo nepaprastai mažas karių tankis. Kaip išlaikyti gynybą, jei viename gynybos linijos metre buvo mažiau nei vienas kareivis", — sakė Martirosianas.

Bet sovietiniai žmonės vis tiek išlaikė gynybą. Bresto tvirtovės, kurią vokiečiai ketino užimti birželio 22 dieną per kelias valandas, įgula savaitę atlaikė 45-osios pėstininkų divizijos puolimą. Įsibrovėliams nepadėjo nei artilerija, nei aviacija. Kartu su pasieniečiais kovojo jų žmonos ir vaikai. Pasipriešinimo židiniai išliko tvirtovėje dar mėnesį ar net daugiau. "Aš mirštu, bet nepasiduodu. Sudie, Tėvyne!" išraižė ant sienos 1941 metų liepos 20 dieną nežinomas Bresto tvirtovės gynėjas.

Iš archyvinės medžiagos, kurią Rusijos gynybos ministerija paskelbė Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių proga, tampa aišku, kad kai kuriuose fronto ruožuose Raudonosios armijos padaliniams pavykdavo nustumti priešą už valstybės sienos ir padaryti jam didelę žalą. Bet apskritai situacija buvo kritinė, vokiečiai greitai skverbėsi į šalies gilumą.

Birželio 22 dieną, vidurdienį, per radiją kalbą pasakė užsienio reikalų liaudies komisaras Molotovas. Skambėjo garsūs žodžiai: "Mūsų reikalas teisingas. Priešas bus nugalėtas. Pergalė bus mūsų". Stalinas kreipėsi į sovietų žmones tik praėjus 12 dienų po karo pradžios. Jam reikėjo aiškesnio padėties frontuose vaizdo. Aukščiausieji valstybės pareigūnai turi tokią taisyklę, aiškina Arsenas Martirosianas.

"Kol paaiškės visa situacija, kol bus aišku, kas vyksta, pirmasis asmuo niekada nekalbės. Pirmosiomis karo dienomis nebuvo aišku, ar Raudonoji armija susidoros, ar ne. Antra, nebuvo aišku, kokią poziciją užims pagrindinės pasaulio valstybės — JAV ir Didžioji Britanija. Kai viskas pasidarė aišku, tada Stalinas ir pasisakė, ir parodė tą didžiulę grėsmę, su kuria susidūrė sovietų žmonės".

Didysis Tėvynės karas truko 1 418 dienų. Jis pareikalavo dešimčių milijonų žmonių gyvybių. Ne tik kareivių ir karininkų, bet ir civilių gyventojų, moterų, pagyvenusių žmonių, vaikų. To niekada nereikia pamiršti.

Tegai:
TSRS, Vokietija, Didysis Tėvynės karas
Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: JAV bijo, kad Rusija ir ES turės naujus projektus po dujotiekio

(atnaujinta 15:53 2020.07.16)
Vašingtonas bando išgyventi Europos sąskaita, tačiau ši privalo visomis jėgomis tam priešintis, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Vašingtono siekis bet kokia kaina užkirsti kelią "Nord Stream-2" dujotiekio statybai yra glaudžiai susijęs su politinias ir ekonominias motyvaism interviu Sputnik radijui sakė politologas, Rusijos nacionalinio šiuolaikinės ideologijos plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas Igoris Šatrovas.

"Prisidengiant politiniais argumentais, JAV iš tikrųjų sprendžia ekonominius klausimus — tarp kitko ne tik ekonominius klausimus, kurie padidina jos SGD patrauklumą Europai, bet, žinoma, ir ekonominį smūgį Rusijai. Tikimasi, kad Rusija negaus tam tikrų lėšų į biudžetą nuo angliavandenilio pardavimo ir taip bus pakenkta Rusijos ekonomikai", — sakė Šatrovas.

Anot jo, "Nord Stream-2' klausime vyrauja ekonominė konkurencija, ir atsižvelgiant į tai, kas vyksta, reikia ginti savo interesus ne tik Rusijai, bet ir Vokietijai bei visai Europos Sąjungai.

"JAV tai puikiai supranta — "Nord Stream-2", "Turkish Stream", kiti bendradarbiavimo variantai — Europos šalys pradės aktyviai naudoti Šiaurės jūros kelią, atsiras keletas kitų projektų, apsidairai, o JAV prarado kontrolę ties Europą. JAV jau melžia Europą, savus išduoda, nes būtina užtikrinti daugiau nei 300 milijonų žmonių, kurie yra "laisvojo pasaulio" vitrina, gerovę, kitose pasaulio vietose nelieka jokių resursų, o Europa faktiškai tapo JAV kolonija", — teigė ekspertas.

Anot jo, šiuo metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel daro viską, ką gali — "daugiau kol kas negali".

"Na, negali jie [europiečiai — Sputnik] daugiau, bet juda šia linkme. Matome, kaip Danija, kuri priešinosi statyboms savo vandenyse, bet vis gi nusileido, atrodo, kad procesas vyks, ir yra jausmas, kad iki 2020 metų pabaigos, nepaisant visų JAV prieštaravimų, bus baigtos "Nord Stream-2" statybos. JAV nelieka nieko kito, kaip paskutinį kartą smogti kumščiu per stalą, bet manau, kad tai beprasmiška", — sakė Šatrovas.

JAV valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal įstatymą dėl kovos su Rusija sankcijomis, įskaitant dokumentą dėl "Nord Stream-2" ir antrosios "Turkish Stream" linijos, sakė JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas.

Anot jo, toks JAV sprendimas "dėl sankcijų kelia riziką investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos į eksportą orientuotais dujotiekiais".

Tegai:
ES, JAV, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietija atsakė JAV apie sankcijų prieš "Nord Stream-2" grėsmę
Ekspertas: Lenkija gali pamėginti "pertvarkyti santykius" su Rusija
Valstybės Dūma įvertino JAV bandymų sustabdyti "Nord Stream-2" pasekmes
Michailas Gorbačiovas, archyvinė nuotrauka

Rusijos senatorius sukritikavo Gorbačiovą "geopolitinę kapituliaciją"

(atnaujinta 14:13 2020.07.16)
Rusijos senatorius liko nepatenkintas tuo, kad pirmasis TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas leido suvienytai Vokietijai įstoti į NATO, nors galėjo išreikalauti neutralaus naujos šalies statuso

Maskva, liepos 16 — Sputnik. TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas leido suvienytai Vokietijai įstoti į NATO, nepaisant galimybės reikalauti neutralaus naujos šalies statuso, savo Telegram kanale sakė Rusijos Federacijos tarybos Informacijos politikos ir žiniasklaidos santykių komiteto vadovas Aleksejus Puškovas.

Bundestagas
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Tokiu būdu jis pakomentavo oficialiojo Vokietijos vyriausybės atstovo Steffen'o Seibert'o žinutę "Twitter", kurioje politikas papasakojo, kaip prieš 30 metų, liepos 15 dieną, per susitikimą su Vokietijos vadovybe Archyze, Gorbačiovas pritarė suvienytos Vokietijos narystei Šiaurės Atlanto aljanse.

Be to, Puškovas prisiminė, kad TSRS prezidentas įsakė iki 1994 metų išvesti iš Vokietijos teritorijos sovietų kariuomenę. Rusijos senatorius mano, kad Vokietijos valdžia laukė Gorbačiovo reakcijos, nes "daug kas priklausė nuo Maskvos".

"Gorbačiovas galėjo bent jau išsakyti sąlygas, jau neminint, kad jis galėjo priešintis ir pareikalauti neutralaus naujosios Vokietijos statuso. Tačiau jis jau žengė geopolitinės kapituliacijos keliu ir, matyt, labiau buvo suinteresuotas Nobelio taikos premija nei nacionaliniais šalies interesais", — cituoja Puškovą RIA Novosti.

Jis pridūrė, kad 1990 metų spalio 15 dieną, netrukus po sutikimo dėl vieningos Vokietijos narystės NATO, TSRS prezidentas gavo "geidžiamą apdovanojimą už nuopelnus Vakarų aljansui".

Michailas Gorbačiovas buvo išrinktas TSKP centrinio komiteto generaliniu sekretoriumi 1985 metų kovo mėnesį. Jam atėjus į valdžią TSRS, prasidėjo demokratizacijos procesas, vadinamas "perestroika", kurio rezultatas buvo totalitarinio režimo TSRS žlugimas.

1990 metais valdžia iš TSKP perėjo Liaudies deputatų kongresui — pirmajam istorijoje sovietų parlamentui, išrinktam laisvųjų demokratinių rinkimų metu. 1990 metų kovo 15 dienos suvažiavime Gorbačiovas buvo išrinktas prezidentu. "Perestroikos" varomoji jėga buvo "atvirumas" ("glasnost") ir "pertvarka" ("perestroika"). Buvo sukurta ekonomikos perkėlimo į socialiai orientuotą rinką programa.

Gorbačiovas pradėjo naują liniją tarptautiniuose santykiuose. Jis vykdė įtampos mažinimo politiką remdamasis savo suformuluotais "naujojo mąstymo" principais.

Todėl 1985–1991 metais Vakarų ir TSRS santykiuose įvyko radikalus lūžis, kuris priešus pavertė partneriais. Pripažinus Michailo Gorbačiovo, kaip išskirtinio reformatoriaus ir diplomato, pakeitusio TSRS santykius su Vakarų šalimis, nuopelnus, jam buvo įteikta Nobelio taikos premija.

1990 metų spalio 15 dienos Nobelio komiteto pareiškime teigiama, kad premija buvo paskirta Gorbačiovui už jo "lyderiavimą taikos procese, kuris apima svarbią tarptautinės bendruomenės gyvenimo dalį".

Tegai:
Aleksejus Puškovas, Michailas Gorbačiovas, TSRS, Rusija
Dar šia tema
Vokiečių politologas papasakojo, kas trukdo Rusijai ir Vokietijai suartėti
Gorbačiovas paragino visas šalis sumažinti karinį biudžetą 10–15 %
"Suįžūlėję girtuokliai!" Kodėl TSRS neprigijo sausas įstatymas
Vilnius

VRM: auga visuomenės pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių įstaigomis

(atnaujinta 15:56 2020.07.16)
Labiau pasitiki bei palankiau valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą vertina tie žmonės, kurie per pastaruosius 12 mėnesių tiesiogiai kreipėsi į jas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Per pastaruosius 5 metus gyventojų pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių įstaigomis išaugo nuo 51 iki 65 procento, apie tai praneša Vidaus reikalų ministerija.

Pažymima, kad per šį laikotarpį viešasis sektorius tapo efektyvesnis ir sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Tuo pačiu, 2019 metų bendras administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo efektyvumo koeficientas siekė 0,89 balo. Tai yra aukščiausia reikšmė per pastaruosius 11 metų.

Labiau pasitiki bei palankiau valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą vertina tie žmonės, kurie per pastaruosius 12 mėnesių tiesiogiai kreipėsi į jas.

"Pokytis akivaizdus — keičiasi visuomenės nuomonė apie valstybės institucijas. Svarbu pažymėti, kad pagal viešojo sektoriaus veiksmingumo vertinimą Lietuva užima 14 vietą iš 28 ir lenkia tokias šalis kaip Latvija, Ispanija, Čekija, Lenkija, Italija, Graikija. Tai rodo, kad sisteminės pertvarkos ir reformos ir veiklos valdymo ir vidaus procesų tobulinimas viešajame sektoriuje yra veiksmingas ir duoda rezultatų. Pagal viešųjų paslaugų teikimą lenkiame ES vidurkį", — teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pabrėžiama, kad didžioji dauguma gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių kreipėsi į įstaigas, geriausiai įvertino darbo laiko patogumą, specialistų bendravimo įgūdžius ir jų operatyvumą ir net 9 iš 10 gyventojų liko patenkinti suteiktomis paslaugomis.

Taip pat dažniausiai į įstaigas gyventojai kreipėsi mokesčių administravimo (25 proc.), taip pat "Sodros" (17 proc.) klausimais.

Siekiant didesnio viešojo sektoriaus įstaigų sistemos efektyvumo, ypatingas dėmesys per pastarąjį trejų metų laikotarpį skirtas viešojo sektoriaus įstaigų kompetencijos gryninimui, buvo vykdomi organizaciniai pokyčiai.

Taip pat buvo įvertinta apie 270 viešojo sektoriaus įstaigų kompetencija, o 2019 metais atliktas visų ministerijų, ministrams pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų biudžetinių įstaigų ir šioms įstaigoms pavaldžių biudžetinių įstaigų įvertinimas.

"Pasiteisino ir iš dalies centralizuotų ir centralizuotų konkursų organizavimas. 74 proc. konkursuose dalyvavusių pretendentų sakė pasitikintys centralizuota atranka ir 76 proc. jų nurodė, kad konkursai vyko skaidriai", — teigiama pranešime.

2016–2019 metais valstybės tarnautojų sumažėjo beveik 10 proc. (nuo 50 847 iki 46 097 valstybės tarnautojų).

2019 metais Lietuvos viešajame sektoriuje veikė 4 024 viešojo sektoriaus organizacijos. Tais pačiais metais jų mažėjo 3,2 proc. (131 organizacija).

Tegai:
pasitikėjimas, Vidaus reikalų ministerija (VRM)
Dar šia tema
Energetikos ministras pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių energetikos rinkoje
Kremlius pakomentavo JAV sankcijų prieš "Nord Stream-2" grėsmę