Ukrainos kariai

Ukraina įvertino šalies šansus prieš Rusiją karo atveju

(atnaujinta 11:01 2020.06.23)
Buvęs ministras taip pat išjuokė prie Ukrainos ir Rusijos sienos pastatytą sieną, kurią, jo teigimu, galės pereiti net šernai

VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Ukraina niekada negalės nugalėti Rusijos, o karas nėra išeitis, Ukrainos televizijos kanalo "112" eteryje pareiškė buvęs Ukrainos transporto ministras, buvęs Aukščiausiosios Rados deputatas Jevgenijus Červonenka.

"Mes niekada jos (Rusijos — Sputnik) nenugalėsime. Aš galiu tai matematiškai įrodyti — naudodamas matematikos formules. <...> Esu įsitikinęs, kad net ir šiandien su Rusija būtų galima deramai, be pažeminimų, abipusiškai naudingai, neprarandant nė lašo Ukrainos interesų, nusileidžiant, galbūt, kur nors, bet įgyjant kitur, pasiekti konsensusą", — pasakė jis.

Jis taip pat priminė prezidento Vladimiro Zelenskio pažadą atitraukti kariuomenę iš Donbaso, tačiau jis iki šiol nebuvo įvykdytas.

Červonenka išjuokė sieną pasienyje su Rusija, kurią jam pavyko pamatyti asmeniškai. Buvęs ministras pareiškė, kad tokį įrenginį "net šernai pereis". Jis mano, kad tai rodo, kaip ciniškai galima vogti pinigus ir kiek žmonių apie tai žino.

Online seminaras Posovietinė erdvė tarp Rusijos ir Vakarų: kelio pasirinkimas buvusioms sovietinėms respublikoms
Фото: Иван Макеев, ИД "Комсомольская правда"

2015 metais Ukrainos Arsenijaus Jaceniuko vyriausybė patvirtino projekto "Siena" įgyvendinimo veiksmų planą, kuris apėmė galingų gynybinių konstrukcijų statybą pasienyje su Rusija. Jo kaina siekė 4,1 milijardo grivinų (apie 150 milijonų dolerių), ir jo įgyvendinimui turėjo prireikti ketverių metų. Po to finansavimas 2015 ir 2016 metams buvo perpus sumažintas.

Maskvos ir Kijevo santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir Kryme. 2014 metų balandį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš Donecko ir Luhansko liaudies respublikas, kurios paskelbė savo nepriklausomybę po valstybės perversmo Ukrainoje.

Rusija nuolat nepagrįstai kaltinama "kišimusi" į kaimyninės šalies reikalus, taip pat "dalyvavimu" Donbaso konflikte, šnipinėjimu ir kibernetinėmis atakomis. Maskva ne kartą pabrėžė, jog yra suinteresuota, kad kaimyninė šalis įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Tegai:
Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Lietuva demonstruoja lyderystę siūlydama strateginę viziją Rytų partnerystės regionui
75-ieji Didžiosios pergalės metai: bendra atsakomybė už istoriją ir ateitį
Ukraina atliko Krymo tiltui "grasinančios" raketos kovinius bandymus
JAV į Ukrainą atsiųs prieštankinių sistemų "Javelin"
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Trampas pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų NATO

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas interviu laikraščio žurnalistui Markui Tisenui (Marc Thiessen) pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų iš NATO, tačiau sąjungininkai turi mokėti rinkliavas.

Kaip savo knygoje "Kambarys, kur tai įvyko: Baltųjų rūmų atsiminimai" teigia buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Džonas Boltonas: Trampas norėjo grasinti NATO lyderiams 2018 metais viršūnių susitikime, kad JAV pasitrauks iš aljanso, jei jie nemokės įmokų 2% BVP. Anot jo, po to, kai su valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi jis kalbėjo apie Trampo grasinimus palikti NATO, jie nusprendė įtikinti jį likti aljanse, tačiau, galbūt, sumažino JAV įmokas.

Dėl to savo kalboje Trampas elgėsi taip, kaip patarė Boltonas — jis pareiškė palaikąs NATO, tačiau kritikavo tas aljanso šalis, kurios vis dar turi mažus gynybos biudžetus.

Interviu metu Trampas skundėsi, kad 2% BVP taip pat yra "per mažai".

"Buvo tokių, kurie beveik nieko nemokėjo, o dabar moka. Ir jie man uždavė svarbų klausimą: "Ar išeitum, jei...", o aš atsakydavau:" Taip, aš išeičiau. Ir jei nepateiksite tokio atsakymo, jie nesumokės", — sakė Donaldas Trampas, kurio žodžius cituoja žurnalistas "Washington Post" paskelbtame straipsnyje.

Paklausus, ar Trampas nori, kad JAV pasitrauktų iš NATO, jis atsakė neigiamai. "Ne, nenoriu išeiti... Bet noriu, kad jie sumokėtų nemažą dalį", — Trampas.

2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP. Trampas kelis kartus ragino aljanso partnerius įgyvendinti Bukarešte pasiektus susitarimus padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, grasindamas kitaip sumažinti JAV dalyvavimą NATO šalių narių bendrose saugumo programose.

Briuselyje vykusiame NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas iškėlė klausimą ne tik pasiekti suderintą aljanso narių gynybos išlaidų lygį — 2% BVP, bet ir nustatyti naują kliūtį — 4%.

NATO valstybės narės įneša tiesioginį ir netiesioginį ar nacionalinį indėlį. Tiesioginės įmokos gaunamos iš aljanso poreikių finansavimo. Nacionalinis įnašas yra, pavyzdžiui, aprūpinimas įranga ar kariuomene dalyvauti karinėje operacijoje ir tokio sprendimo išlaidos.

Tegai:
JAV, NATO, Donaldas Trampas
Dar šia tema
"Rail Baltica": kaip miršta mėgstamiausias NATO ir ES projektas
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
RT

"Reporteriai be sienų" iškritikavo Lietuvą ir Latviją dėl padėties susijusios su RT

(atnaujinta 11:14 2020.07.11)
Organizacijoje pažymėjo, kad Baltijos šalys galėjo pasielgti kitaip — pareikalauti redakcijos nepriklausomybės garantijos

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Tarptautinė organizacija "Reporteriai be sienų" (RBS) Lietuvos ir Latvijos draudimą transliuoti RT kanalus, taip pat požiūrį prieš Sputnik pavadino "piktnaudžiavimu ES sankcijų politika".

RBS pasmerkė Baltijos šalių veiksmus ir pažymėjo, kad ES sankcijos nėra teisėtos ar tinkama priemonė kovoti su "Rusijos propaganda".

"Nors saugoti ir skatinti nepriklausomų ir patikimų žinių reportažų platinimą yra teisėta, RBS šiuos uždarymus vertina kaip piktnaudžiavimą ES politikos sankcijomis. Žiniasklaidos draudimas ar uždarymas nėra sankcijų priimtų prieš [MIA "Rossija segodnia" generalinį direktorių Dmitrijų] Kiseliovą dalis", — rašoma pranešime.

Organizacijoje pridūrė, kad užuot draudusios, Baltijos šalys iš visų žiniasklaidos priemonių galėjo pareikalauti redakcijos nepriklausomybės garantijų. Neįvykdžius teisinių įsipareigojimų, jie "gali skirti teisines sankcijas, su teisminės kontrolės sąlyga, kada bus nustatyta".

"Nustačius vienodus reikalavimus visoms žiniasklaidos priemonėms (nepriklausomai nuo jų kilmės šalies) leidžia išvengti atsakomųjų priemonių iš šalių, kurios vykdo informacinį karą", — pabrėžė RBS.

Ketvirtadienį Lietuvoje įsigaliojo draudimas transliuoti RT, RT HD, RT en Español (ispanų kalba), RT Documentary HD ir RT Documentary TV kanalus. Praėjusią savaitę Latvijos valdžia priėmė panašų sprendimą, o Estija taip pat svarsto galimybę sekti šiuo pavyzdžiu.

Ryga šį žingsnį argumentavo tuo, kad RT tariamai priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Iš tikrųjų Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Kiseliovas anksčiau pažymėjo, kad tokia Latvijos valdžios pozicija liudija jos "kvailumą ir neišmanymą". Jis sakė nuoširdžiai pasijuokęs iš Rygos sprendimo, be to, jo teigimu, šis draudimas neturi teisinio pagrindo. Simonian savo ruožtu taip pat priminė, kad vietos valdžia jau seniai užblokavo "Sputnik" — ir tai netrukdo jam būti veiksmingu šaltiniu.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius.

Kaip pažymėta Užsienio reikalų ministerijoje, žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino įsipareigojimą laikytis demokratijos ir žodžio laisvės principų".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusija, Latvija, Lietuva, RT
Dar šia tema
Paprieštarauti negalime — blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą