NATO kariai Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkijai teks sumokėti JAV papildomus karius

(atnaujinta 13:34 2020.06.25)
Trečiadienį Vašingtone vyko derybos tarp Lenkijos ir Amerikos lyderių. Susitikimo metu taip pat buvo aptarti karinio bendradarbiavimo klausimai

VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad jei Lenkijoje bus dislokuoti papildomi amerikiečių kariai, tai bus padaryta Lenkijos sąskaita. Apie tai pranešė "RIA Novosti".

"Mes išsiųsime jiems papildomus karius, jie už tai sumokės. Galbūt mes juos perduosime iš Vokietijos", — sakė Trampas spaudos konferencijoje po pokalbio su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda Baltuosiuose rūmuose.

"Mes sumažinsime savo karių skaičių Vokietijoje. Kai kurie (kariai) grįš namo, kai kurie — į kitas Europos vietas, ir Lenkija bus viena iš tokių vietų", — pridūrė jis.

Po susitikimo su Trampu Duda patikino, kad šalis pasirengusi priimti papildomus Amerikos karius.

"Neslėpsiu, kad kreipiausi į prezidentą (Trampą), kad jis neišvestų pajėgų iš Europos, nes tai svarbu Europos saugumui. <...> Jei kas nors manęs paklaustų, ar esame pasirengę, aš atsakyčiau — taip. Esame pasirengę juos priimti", — sakė Duda.

Be to, Facebook klausimų ir atsakymų sesijos metu po prezidentų susitikimo Vašingtone Lenkijos vadovas priminė, kad pastaruoju metu Amerikos korporacijos daro dideles investicijas Lenkijoje. Jo nuomone, Amerikos įmonės investuoja Lenkijoje, nes "jaučiasi saugiai, mano, kad Lenkija yra šalis, kurioje saugu investuoti pinigus".

"Manau, kad Amerikos karių buvimas yra papildoma garantija. Manau, kad šis faktorius turi reikšmę", — teigė Lenkijos prezidentas.

Šiuo metu Lenkijoje dislokuota apie penki tūkstančiai amerikiečių kareivių. Buvo susitarta padidinti jų skaičių tūkstančiu.

Anksčiau Trampas pažadėjo perpus sumažinti JAV karių skaičių Vokietijoje, iki 25 tūkst. žmonių, nes Berlynas vėluoja sumokėti NATO. Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis tikisi, kad JAV bent dalį savo kariuomenės perkels iš Vokietijos į respubliką.

NATO stiprina grupes prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Be to, Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, aktyviai sudaro plataus masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai siekiu apsiginti nuo "Rusijos agresijos", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tegai:
NATO, kariai, JAV, Lenkija
Dar šia tema
Karo ekspertas: pranešimai apie galimą Rusijos išpuolį prieš Baltijos šalis — nesąmonė
JAV paskelbė, kad Lenkija iki 2022 metų pasieks "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos
"Tai tiesiog gėda". Lietuva leidžiasi valdoma Lenkijos
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Trampas pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų NATO

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas interviu laikraščio žurnalistui Markui Tisenui (Marc Thiessen) pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų iš NATO, tačiau sąjungininkai turi mokėti rinkliavas.

Kaip savo knygoje "Kambarys, kur tai įvyko: Baltųjų rūmų atsiminimai" teigia buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Džonas Boltonas: Trampas norėjo grasinti NATO lyderiams 2018 metais viršūnių susitikime, kad JAV pasitrauks iš aljanso, jei jie nemokės įmokų 2% BVP. Anot jo, po to, kai su valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi jis kalbėjo apie Trampo grasinimus palikti NATO, jie nusprendė įtikinti jį likti aljanse, tačiau, galbūt, sumažino JAV įmokas.

Dėl to savo kalboje Trampas elgėsi taip, kaip patarė Boltonas — jis pareiškė palaikąs NATO, tačiau kritikavo tas aljanso šalis, kurios vis dar turi mažus gynybos biudžetus.

Interviu metu Trampas skundėsi, kad 2% BVP taip pat yra "per mažai".

"Buvo tokių, kurie beveik nieko nemokėjo, o dabar moka. Ir jie man uždavė svarbų klausimą: "Ar išeitum, jei...", o aš atsakydavau:" Taip, aš išeičiau. Ir jei nepateiksite tokio atsakymo, jie nesumokės", — sakė Donaldas Trampas, kurio žodžius cituoja žurnalistas "Washington Post" paskelbtame straipsnyje.

Paklausus, ar Trampas nori, kad JAV pasitrauktų iš NATO, jis atsakė neigiamai. "Ne, nenoriu išeiti... Bet noriu, kad jie sumokėtų nemažą dalį", — Trampas.

2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP. Trampas kelis kartus ragino aljanso partnerius įgyvendinti Bukarešte pasiektus susitarimus padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, grasindamas kitaip sumažinti JAV dalyvavimą NATO šalių narių bendrose saugumo programose.

Briuselyje vykusiame NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas iškėlė klausimą ne tik pasiekti suderintą aljanso narių gynybos išlaidų lygį — 2% BVP, bet ir nustatyti naują kliūtį — 4%.

NATO valstybės narės įneša tiesioginį ir netiesioginį ar nacionalinį indėlį. Tiesioginės įmokos gaunamos iš aljanso poreikių finansavimo. Nacionalinis įnašas yra, pavyzdžiui, aprūpinimas įranga ar kariuomene dalyvauti karinėje operacijoje ir tokio sprendimo išlaidos.

Tegai:
JAV, NATO, Donaldas Trampas
Dar šia tema
"Rail Baltica": kaip miršta mėgstamiausias NATO ir ES projektas
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
RT

"Reporteriai be sienų" iškritikavo Lietuvą ir Latviją dėl padėties susijusios su RT

(atnaujinta 11:14 2020.07.11)
Organizacijoje pažymėjo, kad Baltijos šalys galėjo pasielgti kitaip — pareikalauti redakcijos nepriklausomybės garantijos

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Tarptautinė organizacija "Reporteriai be sienų" (RBS) Lietuvos ir Latvijos draudimą transliuoti RT kanalus, taip pat požiūrį prieš Sputnik pavadino "piktnaudžiavimu ES sankcijų politika".

RBS pasmerkė Baltijos šalių veiksmus ir pažymėjo, kad ES sankcijos nėra teisėtos ar tinkama priemonė kovoti su "Rusijos propaganda".

"Nors saugoti ir skatinti nepriklausomų ir patikimų žinių reportažų platinimą yra teisėta, RBS šiuos uždarymus vertina kaip piktnaudžiavimą ES politikos sankcijomis. Žiniasklaidos draudimas ar uždarymas nėra sankcijų priimtų prieš [MIA "Rossija segodnia" generalinį direktorių Dmitrijų] Kiseliovą dalis", — rašoma pranešime.

Organizacijoje pridūrė, kad užuot draudusios, Baltijos šalys iš visų žiniasklaidos priemonių galėjo pareikalauti redakcijos nepriklausomybės garantijų. Neįvykdžius teisinių įsipareigojimų, jie "gali skirti teisines sankcijas, su teisminės kontrolės sąlyga, kada bus nustatyta".

"Nustačius vienodus reikalavimus visoms žiniasklaidos priemonėms (nepriklausomai nuo jų kilmės šalies) leidžia išvengti atsakomųjų priemonių iš šalių, kurios vykdo informacinį karą", — pabrėžė RBS.

Ketvirtadienį Lietuvoje įsigaliojo draudimas transliuoti RT, RT HD, RT en Español (ispanų kalba), RT Documentary HD ir RT Documentary TV kanalus. Praėjusią savaitę Latvijos valdžia priėmė panašų sprendimą, o Estija taip pat svarsto galimybę sekti šiuo pavyzdžiu.

Ryga šį žingsnį argumentavo tuo, kad RT tariamai priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Iš tikrųjų Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Kiseliovas anksčiau pažymėjo, kad tokia Latvijos valdžios pozicija liudija jos "kvailumą ir neišmanymą". Jis sakė nuoširdžiai pasijuokęs iš Rygos sprendimo, be to, jo teigimu, šis draudimas neturi teisinio pagrindo. Simonian savo ruožtu taip pat priminė, kad vietos valdžia jau seniai užblokavo "Sputnik" — ir tai netrukdo jam būti veiksmingu šaltiniu.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius.

Kaip pažymėta Užsienio reikalų ministerijoje, žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino įsipareigojimą laikytis demokratijos ir žodžio laisvės principų".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusija, Latvija, Lietuva, RT
Dar šia tema
Paprieštarauti negalime — blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą