Angela Merkel, archyvinė nuotrauka

Merkel pasiūlė Europai pagalvoti apie pasaulį be JAV lyderystės

(atnaujinta 16:07 2020.06.27)
Vokietijos kanclerė pažymėjo, kad amerikiečių kariuomenė Vokietijoje gina ne tik Europos NATO šalis, bet ir Vašingtono interesus

VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. Europos šalys turėtų rimtai pagalvoti apie naują realybę, kur JAV gali nebesiekti būti pasaulio lyderėmis. Tai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė interviu daugeliui Europos leidinių, įskaitant "The Guardian", praneša RIA Novosti.

"Mes užaugome turėdami tam tikrą supratimą, kad JAV nori būti pasauline galia. Jei Jungtinės Valstijos dabar pačios nori nustoti atlikti šį vaidmenį, mes turėtume apie tai rimtai pagalvoti", — sakė Merkel.

Ji pridūrė, kad amerikiečių kariuomenė Vokietijoje padeda ginti ne tik Europos NATO šalis, bet ir Vašingtono interesus, ir pažadėjo ir toliau stiprinti karinius pajėgumus.

Kanclerės teigimu, yra rimtų priežasčių išsaugoti ištikimybę NATO ir "bendram branduoliniam skėčiui". "Bet, be abejo, Europa turėtų nešti didesnę [išlaidų. — Sputnik] naštą nei šaltojo karo metu", — sakė Merkel.

Anksčiau Vokietijos kanclerė jau kritikavo JAV. Rugsėjį ji pareiškė, kad pati Europa turi galvoti apie savo saugumą, nes JAV neapsaugos jos automatiškai, kaip kad buvo šaltojo karo metu.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas teigė sumažinsiąs JAV karių skaičių Vokietijoje nuo 34,5 iki 25 tūkst., nes Berlynas vėluoja mokėti NATO. Be to, jis paklausė, kodėl JAV turi išleisti pinigus, kad apsaugotų Vokietiją nuo Rusijos, kai Berlynas perka rusiškas dujas.

Tegai:
Angela Merkel
Dar šia tema
Merkel ketina tęsti bendradarbiavimą su Trampu
Žiniasklaida: JK parlamento narys ragina Merkel palaidoti "Nord Stream-2"
RPK-16 lengvas kulkosvaidis, archyvinė nuotrauka

"Viską užlies švinu": koks bus naujasis Rusijos armijos kulkosvaidis

(atnaujinta 11:21 2020.07.08)
Naujo kulkosvaidžio RPK-16 konstrukcija daugeliu atžvilgių yra panaši į jau gana seną kulkosvaidį RPK-74

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Patobulinta ergonomika, minimalus svoris, didelis tikslumas ir kovinis efektyvumas — pradedamas kurti naujas kulkosvaidis Rusijos armijai. Šiuo metu testuojamas vienas iš naujausių patobulinimų — RPK-16. Tačiau kariuomenė atrado nemažai dizaino trūkumų, ir į tai bus atsižvelgta. Apie perspektyvios ginkluotės ypatybes rašo RIA Novosti autorius Nikolajus Protopopovas.

Trys viename

RPK-16 pirmą kartą buvo pristatytas kariuomenės forume 2017 metais. Konstrukcija daugeliu atžvilgių yra panaši į jau gana seną kulkosvaidį RPK-74. Tačiau po modernizavimo ergonominės savybės labai pagerėjo.

Ручной пулемет РПК-16
Kulkosvaidis RPK-16

Visų pirma, "šešioliktasis" gavo patogią pistoleto rankeną su subdigitalinėmis įdubomis ir įmontuotą dėklą su priedais ginklui valyti. Gaisro režimo jungiklis dabar turi plokštelę rodomajam pirštui, o sulankstoma teleskopinė buožė leidžia šauliui puikiai pritaikyti kulkosvaidį sau.

Kalibras liko tas pats — 5,45 x 39 mm. Viena iš naujovių yra būgnų dėtuvė. Tai pašalina rimtą pirmtako trūkumą — šaudmenų trūkumą ilgai šaudant. Standartinėje RPK-74 dėtuvėje yra 45 šoviniai, "būgne" — 96. Ekspertų teigimu, to pakanka didelio masto apsauginiam šaudymui mūšio lauke.

Svoris — tik 4,5 kilogramo. Tiek pat, pavyzdžiui, sveria AK-12 šautuvas, turėdamas panašų komplektą. Tai yra, kulkosvaidis gali būti lengvai naudojamas kaip įprastas šautuvas. To nepasiekė nė vienas ginklų gamintojas pasaulyje.

"RPK-74 turėjo du reikšmingus trūkumus, nors bendrai pasirodė esąs puikus, — aiškina praktinio šaudymo pasaulio čempionas Andrejus Kirisenka, padėjęs sukurti RPK-16. — Dėtuvės pajėgumai buvo nepakankami, o kareiviams buvo sunku su juo išsilaipinti, pavyzdžiui, iš BMP. RPK-16 sumažino statinės ilgį, buožę padarė teleskopinę. Patogu pasiimti kulkosvaidį ir naudoti jį net kaip paprastą automatą".

Unikali RPK-16 savybė yra vieno šūvio režimas. Įrengus optinį taikiklį, kulkosvaidis virsta snaiperio šautuvu. Tikslumas šiuo atveju, ekspertų teigimu, yra palyginamas su SVD tikslumu — RPK tikrai pasiekia taikinius iki penkių šimtų metrų atstumu.

Viena iš RPK-74 problemų buvo nesugebėjimas greitai pakeisti statinės. RPK-16 buvo į tai atsižvelgta. Kovoms miesto sąlygomis buvo numatyta 410 milimetrų ilgio užpuolimo statinė, o kombinuotoms operacijoms — 550 milimetrų ilgio.

Evoliucija žingsnis po žingsnio

Šiandien Rusijos armijoje ir kitose teisėsaugos institucijose labiausiai paplitęs lengvasis kulkosvaidis RPK-74. Jis buvo įdiegtas 1970-ųjų viduryje, sėkmingai naudojamas daugelyje konfliktų ir teisėtai pelnė patikimo, tikslaus ir nepretenzingo ginklo reputaciją. RPK automatizavimas buvo beveik tobulas, todėl ginklų kūrėjai nusprendė ne išradinėti dviratį, o remtis laiko patikrinta konstrukcija.

RIA Novosti apklausti specialistai mano, kad naujos kartos kulkosvaidžiai, matyt, taip pat paveldės pagrindinius RPK-74 komponentus.

"RPK-16 buvo eksploatuojamas labai ribotai, — sako žurnalo "Kalašnikov" vyriausiasis redaktorius Michailas Degtiariovas. — Todėl nereikia tikėtis jokių esminių pokyčių. Jie nekeis automatikos, visi pakeitimai bus ergonomiški. RPK-16 yra iš esmės eksperimentinis. Viskas, kas jam nutinka dabar, yra visiškai natūralus ginklų kelias, kuris teoriškai ateityje, atsižvelgiant į testų ir varžybų rezultatus, gali būti priimtas į tarnybą kariuomenėje".

RPK-16 keletą metų laikė sudėtingus testus. Ginklai buvo išbandomi visose klimato zonose. Remdamiesi bandomosios operacijos rezultatais, kariškiai suformulavo nemažai komentarų ir pateikė pasiūlymų, kurie įgyvendinami perspektyviame kulkosvaidyje.

"Tendencijos yra tokios, kad bandoma sumažinti ginklų svorį ir matmenis, padidinti tikslumą ir pagerinti ergonomines savybes, — priduria Kirisenka. — Kariniuose bandymuose yra daugybė niuansų. Tikriausiai kariškiai paprašė, kad buožė būtų patogesnė, kitaip pagaminti saugiklį, dar kažkas kita. Tai vadinama "tiuningu". Kulkosvaidžio pagrindas nesikeis".

Naudojimas kovoje

Lengvieji kulkosvaidžiai — galingi ir veiksmingi šaunamieji ginklai, neprarandantys aktualumo ir šiandien, kai yra didelio tikslumo puolamieji ir snaiperių šautuvai. Pasaulyje buvo pagaminta šimtai tokio tipo ginklų modelių ir modifikacijų. Praktika parodė, kad daugybėje mažų ir didelių ginkluotų konfliktų mūšio lauke dažnai lemiamą vaidmenį atlikdavo lengvieji kulkosvaidžiai.

Kulkosvaidininkas, buvęs "Alfa" specialiųjų pajėgų karys Aleksejus Filatovas su RIA Novosti pasidalino tokių ginklų naudojimo realiomis kovos sąlygomis patirtimi, pažymėdamas, kad RPK-74 specialiosios pajėgos pirmenybę teikė sunkesniam "Kalašnikovo" kulkosvaidžiui (PK).

"Dabar, žinoma, jie tai modernizavo, — sako veteranas. — Visų pirma, buožė amortizuota, kas leidžia šaudyti iš arčiau. PK turėjo savų trūkumų. Pavyzdžiui, šaudant jie dažnai užstrigdavo. Kitas minusas yra tas, kad po dviejų šimtų šūvių tenka pakeisti statinę. Priešingu atveju kulkosvaidis pradeda "spjaudytis" — kulka skrieja neteisinga kryptimi, net iš dviejų šimtų metrų neįmanoma pataikyti į didelę figūrą. Pakeitimas yra trumpa procedūra. Bet visada reikia nešiotis atsarginę statinę, kuri nepalengvina judėjimo. O įtemptoje kovoje keičiama statinė net nespės atvėsti."

Kalbant apie firminius kulkosvaidžių pliusus — kulkosvaidininkai itin retai šaudo ilgai, dažniau — trumpai. Ilgas šaudymas daugiausia naudojamas, siekiant psichologiškai paveikti priešą. Ir praktiškai nėra situacijų, kai vienu metu dešimtys priešo kareivių ar teroristų visu ūgiu išeina į gynybines pozicijas.

"Aš stebėjau ilgą šaudymą, pavyzdžiui, Budionovske, kur teroristai užgrobė ligoninę, — prisimena specialiųjų pajėgų atstovas. — Tada mūsų sužeistas pareigūnas gulėjo mūšio lauke tris su puse valandos. Mes jį evakavome tik iš trečio bandymo. Bet prieš tai, siekdami priartėti prie jo, kad teroristai neturėtų galimybės iššokti su granatsvaidžiu ir padegti šarvuotąją mašiną, mes pradėjome ilgai šaudyti".

Be to, specialiųjų pajėgų kovotojai teikia pirmenybę 7,62 mm kalibrui. Nors 5,45 mm šaudmenys yra lengvesni, kulka ore nestabili, o nedidelė kliūtis, pavyzdžiui, medžio šakos miške, gali dramatiškai pakeisti skrydžio trajektoriją.

Tegai:
ginkluotė, Rusija
Supuvusios braškės

Uogos supuvo laukuose: Estija skundžiasi sezoninių darbuotojų trūkumu

(atnaujinta 22:42 2020.07.07)
Nors valdančioji koalicija susitarė dėl darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų, tai braškių augintojams padės nedaug. Didžioji dalis derliaus supuvo, o sezonas artėja prie pabaigos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Daugelis braškių supuvo laukuose, nes Estijos vyriausybė per vėlai priėmė sprendimą įleisti užsienio darbuotojus. Apie tai pranešė "ERR" portalas.

Pirmadienį koalicija pasiekė susitarimą dėl sezoninių darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų. Iki krizės galiojusi tvarka buvo papildyta medicininės saugos reikalavimais — darbuotojai iš valstybių, kuriose didelis užsikrėtimo koronavirusu skaičius, privalo laikytis dviejų savaičių saviizoliacijos. Tuo tarpu Vyriausybės sprendimai dar nėra teisiškai įforminti.

Laari vienkiemio laukų savininkė Kadri Nebokat teigė, kad braškių augintojai nebuvo patenkinti šiuo sprendimu, nes uogų sezonas baigėsi ir didžioji derliaus dalis laukuose jau buvo supuvusi.

"Paskutinė galimybė nusipirkti uogų uogienėms. Į rinką patenka tai, ką pavyksta išsaugoti", — sakė ji.

Pasak Nebokat, ji prarado 80 procentų derliaus. Tai savo ruožtu reiškia, kad apyvarta sumažės 80 procentų.

"Be to, nėra iš ko mokėti darbo užmokesčio, nors darbuotojų mes vis tiek neturėjome", — sakė ji.

Taip pat Nebokat įvertino kitų metų perspektyvas.

"Pilkojo puvinio plitimas yra pakankamai aukštas, nuslopinti jo negalėsime. Pažiūrėsime, kaip augalai išgyvens šiuos metus", — sakė ji.

Pasak ūkininkės, ieškoti darbuotojų buvo labai sunku — iš 300 apskambintų žmonių tik dešimt atsiliepė. Nebokat mano, kad darbuotojai iš užsienio geriau renka uogas, nes jie geriau toleruoja rutiną. Be to, jie atvyksta į Estiją su konkrečiu tikslu — užsidirbti pinigų.

"Renkant braškes reikia nuoseklumo. Bedarbiai to neturi: žmogus dirba vieną dieną, o kitą dieną nori ilsėtis. Žmonės, kurie atvyksta dirbti, geriau ištveria rutiną. Lieka žmonės, kurie poilsio metu renka uogas, ir jauni žmonės, kurie yra įpratę užsiimti sportu, todėl yra atsakingesni", — sakė ji.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, apie braškių derliaus nuėmimo problemą dėl migrantų trūkumo paaiškėjo dar gegužę. Sunkumų kilo dėl to, kad dėl koronaviruso pandemijos Estijos valdžia uždraudė sezoninių darbuotojų iš Ukrainos atvykimą į respubliką. Vietiniai ūkininkai kreipėsi į žemės ūkio ministrą prašydami išspręsti problemą ir leisti atvykti "darbštiems ukrainiečiams", tačiau problema iki šiol nebuvo išspręsta.

Tegai:
karantinas, darbo migrantai, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estijos ūkininkai paprašė valdžios įleisti į šalį ukrainiečius
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Dėl koronaviruso pasaulyje gali nelikti kavos