Varšuva, archyvinė nuotrauka

Ekspertas nesitiki santykių su Rusija pokyčių po rinkimų Lenkijoje

(atnaujinta 20:24 2020.06.29)
Ekspertas paaiškino, kad Lenkijos užsienio politiką didžiąja dalimi nustato šalies vyriausybė, kuri bet kokiu atveju liks ta pati

VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Nė vienas iš Lenkijos prezidento rinkimų antrojo turo dalyvių nepagerins santykių tarp Lenkijos ir Rusijos, sakė "Lenkijos-Rusijos" bendradarbiavimo asociacijos prezidentas Ježis Smolinskis.

Varšuva, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Палладин Л.

Sekmadienį Lenkijoje vyko pirmasis prezidento rinkimų turas, kuriame dalyvavo 11 kandidatų. Po beveik 100 % balsų peržiūrėjimo dideliu atotrūkiu į antrąjį turą patenka dabartinis valstybės vadovas Andžejus Duda ir Varšuvos meras Rafalas Tšaskovskis.

"Užtikrintai galima sakyti, kad jei dabartinis prezidentas laimės rinkimus, tarptautinė politika bus tęsiama, taip pat Rusijos Federacijos atžvilgiu. Jau iš Dudos vizito Vašingtone praėjusią savaitę galima suprasti, kad dabartinė vyriausybė ir prezidentas, jei Duda ir toliau bus prezidentas, tiesiog tęs tai, ką darė iki šiol", — sakė Smolinskis RIA Novosti.

"Taigi, nereikėtų tikėtis didelių pokyčių dvišaliuose santykiuose", — mano jis.

Agentūros pašnekovas taip pat nepuoselėja iliuzijų dėl Lenkijos ir Rusijos santykių, jei rinkimuose laimėtų laimėtų Tšaskovskis. "Jei Rafalas Tšaskovskis laimės, politikoje įvyks pokyčių, bet nežinau, ar pasikeis užsienio politika. Rinkimų kampanijos metu Tšaskovskis labai mažai kalbėjo apie užsienio politiką. Bet nežinau, ar jis drastiškai pakeistų Lenkijos požiūrį į Rusijos Federaciją", — jis pasakė.

Smolinskis paaiškino, kad Lenkijos užsienio politiką didžiąja dalimi nustato šalies vyriausybė, kuri bet kokiu atveju liks ta pati.

"Jei ponas Tšaskovskis laimės, jam bus sunku dirbti. Lėtas atitirpinimo procesas gali vykti, tačiau tai bus labai ilgas laikotarpis, nes užsienio politiką nustato ne tik prezidentas, bet ir pagal mūsų Konstituciją tai nustato vyriausybė ir užsienio reikalų ministras", — teigė agentūros pašnekovas.

"Vyriausybė čia atlieka pagrindinį vaidmenį dvišaliuose santykiuose ir mes matome didelį nenorą", — apibendrino jis.

Tegai:
prezidento rinkimai, Andrzejus Duda, santykiai su Rusija, Lenkija
Dar šia tema
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Ekspertas: Lenkijai nesvarbu, ar JAV dislokuos karius Baltijos šalyse
Ekspertas: susitikime su Trampu Lenkijos vadovas stengėsi išlaikyti gerą miną
Minuteman 3 bandymai, archyvinė nuotrauka

"Kliudys bet kokį taikinį Rusijoje": kokia nauja ginkluotė kuriama JAV

(atnaujinta 11:34 2020.07.13)
JAV kuriamos tarpžemyninės raketos, kurios iki 2030-ųjų vidurio JAV strateginio sutramdymo pajėgose turi visiškai pakeisti visus 450 "Minuteman 3"

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Ilgojo nuotolio, tiksli, galinga — jau rudenį amerikiečių koncernas "Northrop Grumman" iš šalies karinio biudžeto gaus pirmąją 85 milijardų dolerių dalį, skirtą iš esmės naujai tarpžemyninei balistinei raketai sukurti. Manoma, kad iki 2030-ųjų vidurio šis ginklas JAV strateginio sutramdymo pajėgose visiškai pakeis visus 450 "Minuteman 3". Apie tai, kas žinoma apie perspektyvią raketą, skaitykite RIA Novosti autoriaus Andrejus Koco straipsnyje.

Pakeisti "Minuteman"

Konkursas dėl naujos tarpžemyninės balistinės raketos JAV buvo paskelbtas dar 2016 metais. Du pramonės gigantai — "Boeing" ir "Northrop Grumman" nusprendė pasivaržyti dėl užsakymo. 2017 metais įmonės iš biudžeto gavo pinigų už preliminarų projektą — atitinkamai 349 ir ​​329 milijonus dolerių.

2019 metais "Northrop Grumman" žengė gudrų žingsnį: įsigijo "Orbital OTK" kompaniją, kuri tiekė "Boeing" kietojo kuro raketinius variklius. Dėl to aviacijos ir kosmoso korporacija prarado sėkmės galimybę ir atsisakė konkurso. Gruodį "Northrop Grumman" dėl konkurentų trūkumo buvo paskelbtas nugalėtoju.

Naujos raketos projektui buvo suteiktas pavadinimas GBSD (angl. Ground based strategic deterrent). Manoma, kad perspektyvios raketos tarnavimo laikas yra 50 metų — ją turėtų apginkluoti kariuomenę šio dešimtmečio pabaigoje ir tarnaus šio tipo raketos iki 2080 metų. Informacijos apie šiuos ginklus vis dar nedaug. Yra žinoma, kad nauja raketa pagal savo išmatavimus maždaug atitiks "Minuteman 3", nes neplanuojama labai tobulinti šachtos paleidimo įrenginių.

Atitinkamai, naujos raketos dislokavimo vieta irgi nesikeis. "Minuteman 3" dabar dislokuotos trijose JAV oro pajėgų bazėse — Warren (Vajomingas), Malmstrom (Montana) ir Minot (Šiaurės Dakota). Kiekvienoje — po 150 raketų. Pagal Pentagono planus, pirmosios GBSD projekto raketos pradės kovinį budėjimą 2027 metais ir visiškai pakeis savo pirmtakus iki 2036 metų.

Raketa bus trijų pakopų, kietojo kuro, kurios nuotolis bus ne mažesnis kaip 15 tūkstančių kilometrų. Didelį nuotolį suteiks naujas mišrus kuras. Dėl GPS signalo tikslumas žymiai padidės.

Kovinė galvutė yra su atskiromis kovinėmis galvutėmis. Bus įrengtos W87 termobranduolinės galvutės. Kol kas nežinoma, kiek, tačiau kiekviena jų yra įvertinta 475 kilotonomis. Pirmosiomis 300 kilotonų modifikacijomis W87 buvo aprūpintos "LGM-118A Peacekeeper". Jas pradėta eksploatuoti 1986 metais, ir jos budėjo iki 2005 metų, kai pagal START II sutartį buvo sunaikintos paskutinės raketos.

Pusė amžiaus tarnyboje

Dabar vieninteliai šachtinės tarpžemyninės raketos JAV branduoliniame arsenale yra "LGM-30G Minuteman 3", kurios buvo įdiegtos 1970 metais. Nors jos buvo ne kartą tobulinamos, tai yra vakarykštė ginkluotė. Tolesnis šių raketų eksploatavimas ekonomiškai nenaudingas.

"Minuteman 3" išlaikymo laiko pratęsimas yra mažiau ekonomiškas nei GBSD, — pernai pavasarį pranešė oro pajėgų generolas leitenantas Richard'as Clarke'as. — Šioje raketoje pamažu sensta tokie komponentai, kaip variklis, orientavimo sistema ir kuro rūšis. Jei šios sistemos palaipsniui sugenda, tuomet toks pats likimas laukia ir raketos. Modernizavimui reikia vis daugiau pinigų".

Visi likę eksploatuoti 450 "Minuteman" turi 300 kilotonų talpos monobloką. Skrydžio nuotolis — apie 13 tūkstančių kilometrų. Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio šiuolaikinės priešraketinės gynybos sistemos įveikimo sistema beveik nepasikeitė ir iš tikrųjų pakito tik dipolinių atšvaitų rinkinys.

"Sarmat" ateis greičiau

Pentagonas ilgą laiką nekreipė daug dėmesio į šachtinių raketų pakeitimą, nes hipotetiniame trečiajame pasauliniame kare JAV visuomet sudėdavo viltis į povandeninių laivų balistines raketas ir strateginės aviacijos sparnuotąsias raketas. Taigi, "Trident II" — standartinė Ohajo branduolinių povandeninių laivų ginkluotė — sudaro daugiau nei pusę viso JAV branduolinių atgrasymo pajėgų arsenalo.

O Rusijoje sausumos tarpžemyninės raketos visada buvo pagrindinė branduolinės triados dalis. Nenuostabu, kad Gynybos ministerija atkreipė dėmesį į jų modernizavimą. Per pastarąjį dešimtmetį Strateginės raketų pajėgos gavo keletą naujų raketų, tokių kaip "Topol-M", taip pat jų patobulinta modifikacija "Jars", kurias pradėta naudoti kariuomenėje 2009 metais. Jos sugeba gabenti keturis kovos vienetus, kurių talpa nuo 300 iki 500 kilotonų, ir įveikti 12 tūkstančių kilometrų. Tuo pačiu metu jos aprūpintos moderniomis priemonėmis priešraketinės gynybos sistemoms įveikti.

Tačiau tikrasis Rusijos gynybos pramonės proveržis yra "RS-28 Sarmat" kompleksas. Šios sunkiosios raketos pakeis sovietinę "R-36M2 Vojevoda". Kiekviena galės mesti per dešimt kovinių vienetų į tikėtino priešo teritoriją. Nuotolis, įvairiais vertinimais, yra nuo 16 iki 18 tūkstančių kilometrų. Perspektyviose tarpžemyninėse raketose yra išdėstytas "orbitinio bombardavimo" principas, taigi, "Sarmat" yra pasirengęs pulti taikinius JAV, įskaitant suborbitalinį kelią per Pietų ašigalį — apeidamas dislokuotas priešraketinės gynybos sistemas.

Nauja raketa pasirodys Strateginių raketų pajėgų arsenale daug anksčiau, nei amerikiečių. Anot Rusijos ministro pirmininko pavaduotojo Jurijaus Borisovo, netrukus prasidės skrydžio bandymai. Kaip anksčiau pranešė gynybos ministro pavaduotojas Aleksejus Krivoručka, pirmosios gamybos raketos bus pradėtos naudoti 2021 metais. Nuo praėjusių metų gruodžio Užūre formuojamos strateginės raketų pajėgos jau ruošiamos priimti "Sarmat".

Dar šia tema
Pentagonas pripažino naujus Rusijos ginklus kaip grėsmę savo branduolinei triadai
Rusija yra pasirengusi aptarti naujų ginklų kontrolę su JAV
Džonas Travolta su žmona Kelly Preston, archyvinė nuotrauka

Mirė Džono Travoltos žmona

(atnaujinta 10:09 2020.07.13)
Kelly Preston dvejus metus kovojo su vėžiu, 2009 metais, būdamas šešiolikos, mirė jų sūnus Džetas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Amerikiečių aktorė Kelly Preston, Holivudo žvaigždės Džono Travoltos (John Travolta) žmona, mirė sulaukusi 57 metų. Apie tai pats vyras pranešė savo Instagram paskyroje.

Mirties priežastis buvo krūties vėžys. Preston dvejus metus kovojo su vėžiu.

Американская актриса кино и телевидения Келли Престон
© AFP 2020 / LOIC VENANCE
Preston dvejus metus kovojo su vėžiu

"Prislėgta širdimi sakau, kad mano gražioji žmona Kelly mirė po dvejų metų kovos su krūties vėžiu. Ji drąsiai kovojo už savo gyvybę, iš visur gaudama meilę ir palaikymą. Mano šeima ir aš amžinai būsime dėkingi gydytojams ir slaugytojoms bei visiems medicinos centrams, kurie mums padėjo", — parašė 66 metų Travolta.

Aktorius pridūrė, kad ketina skirti daugiau laiko motinos netekusiems vaikams.

Preston suvaidino tokiuose filmuose kaip "Nėra ką prarasti" (Nothing to Lose), "Džeris Magvairas" (Jerry Maguire), "Dvyniai" (Twins), "Bėk" (Run) ir "Mirties nuosprendis" (Death Sentence). Aktorė ištekėjo už Travoltos 1991 metais, kartu jiedu vaidino komedijoje "Ekspertai" (The Experts). Santuokoje jie susilaukė trijų vaikų: dvidešimtmetės dukros Ellos ir devynerių metų Bendžamino, kitas sūnus Džetas mirė 2009 metų sausio mėnesį, būdamas 16 metų.

Tegai:
Džonas Travolta, mirtis
Temos:
Metų netektys — 2020
Выступление президента Литвы Гитанаса Науседы перед Сеймом

Pokarantininiai reitingai. "Valstiečiai" aplenkė konservatorius paklaida ar tendencija?

(atnaujinta 13:12 2020.07.13)
Lietuvoje paskelbti pirmi pokarantininiai partijų reitingai. Nors atskirų apklausų laikotarpis beveik identiškas, tačiau vienu atveju pirmauja konservatoriai, kurie pastaruoju metu visada buvo pirmoje vietoje, o kitu — jau "valstiečiai". Ką visa tai galėtų reikšti?

Lietuvoje paskelbti pirmi pokarantininiai partijų reitingai. Ką jie rodo?

"Spinter tyrimų" birželio 18–26 dienomis atlikta apklausa parodė, kad "Tėvynės sąjunga" Seimo rinkimuose gautų 16,4 procentų rinkėjų balsų, o "valstiečiai" — 12,9 procentų. Birželio 5–13 dienomis vykdyta "Vilmorus" apklausa parodė, kad konservatorių populiarumas siekia 14,3 procento, o "valstiečių" — 13,4 procento. Tuo tarpu "Baltijos tyrimų" birželio 15–25 dienomis atlikta apklausa parodė, kad pirmoje vietoje jau "valstiečiai" su 16,8 procento balsų, o konservatoriai su 13,6 procento balsų — antroje.

Kitaip tariant, apklausų laikotarpis beveik identiškas, bet vienu atveju pirmauja konservatoriai, kurie pastaruoju metu visada buvo pirmoje vietoje, o kitu — jau "valstiečiai". Kaip tai vertinti — valdantieji perlaužė situaciją?

Pirmiausia, reikia pažymėti, kad visos apklausos turi kelių procentų paklaidą. Antra, ateityje skaičiai dar gali pasikeisti. Todėl anksti kalbėti apie tai, kad "valstiečiai" galutinai perėmė iniciatyvą. Tačiau akivaizdu, kad jie iš esmės "išlygino rezultatą", ir šiame kontekste kyla du klausimai. Pirmas — kaip jiems tai pavyko? Antras — konservatoriams metas sunerimti?

Kaip logiškai pažymėjo politologė Rima Urbonaitė: "Yra akivaizdu, kad valstiečių reitingas kyla. O kyla dėl to, kad <...> su sveikatos krize, pažymiu, ne ekonomine, bet būtent su sveikatos krize, pavyko susidoroti. Sveikata yra svarbus dalykas, natūralu, kad žmonės tai įvertino. Aurelijaus Verygos bei Sauliaus Skvernelio palankūs reitingai taip pat susikonvertavo į partijos reitingo kilimą".

Manytina, kad įtakos turėjo ir sprendimas dėl vienkartinių socialinių išmokų bei teigiama prezidento nuomonė apie valdžios kovą su koronavirusu, o skandalas dėl susisiekimo ministro, priešingai, nesuveikė. Tačiau svarbios ne tiek priežastys, kiek faktas, kad konservatorių pergalė rinkimuose daugiau negarantuota.

Galbūt todėl jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad po rinkimų partija pasiruošusi dirbti koalicijoje su visais, išskyrus "Lenkų rinkimų akciją". Norisi paklausti — ir su "valstiečiais", su kuriais dabar verda žūtbūtinė sisteminė kova, ir su socdemais, kurių ideologija priešinga, ir su "Darbo partija", kurios reputacija yra abejotina? Nejaugi taip norisi valdžios, ir viskas taip blogai, kad deklaruotos vertybės daugiau nieko nereiškia?

Akivaizdu, kad konservatorių padėtis ir taip nebuvo ideali, kadangi pergalė rinkimuose negarantuotų jiems parlamentinės daugumos, o dabar ji dar labiau pablogėjo. Kita vertus, fundamentaliai situacija nepasikeitė.

"Valstiečiai" gali surinkti daugiau balsų, bet kaip ir konservatoriai, vieni valdančiosios koalicijos jie suformuoti negalės. Kuo daugiau balsų, tuo mažiau partnerių reikės, bet jų reikės bet kuriuo atveju. Žinoma, LVŽS turi daugiau potencialių sąjungininkų nei "Tėvynės sąjunga" (trečioje vietoje visose apklausose įsitvirtinę socialdemokratai, "Darbo partija", galimai "Laisvė ir teisingumas" ir lenkai), bet kiek stebina Ramūno Karbauskio politinis neatsargumas.

Pavyzdžiui, kaip derėtis dėl koalicijos su socdemais, jeigu sakai, kad jie, "jeigu gaus pakankamai balsų, kad galėtų su konservatoriais ir liberalais sudaryti daugumą, tą padarys bet kokiu atveju". Arba "valstiečių" sprendimas nutraukti susitarimą dėl bendrų kandidatų kėlimo su socdarbiečiais (taip, pastarieji gali neperžengti 5 procentų barjero ir todėl nėra labai svarbūs partneriai, bet jie gali ką nors laimėti vienmandatėse apygardose, ir tų kelių balsų gali prireikti naujai koalicijai). Su Remigijumi Žemaitaičiu, kuris dabar vienas iš "Laisvės ir teisingumo" lyderių, Karbauskio santykiai irgi ne patys geriausi.

Trumpai tariant, pirmieji pokarantininiai reitingai rodo, kad "valstiečių" populiarumas ir šansai suburti naują centro-kairės koaliciją padidėjo. Tačiau Karbauskiui reikia elgtis atsargiau ir konstruktyviau, kad nepralaimėtų didžiąja dalimi jau laimėto žaidimo. Tuo tarpu konservatoriams dar aštriau iškilo rinkėjų bazės, kuri daro iš jų amžiną opoziciją, praplėtimo problema. Didžiausia intriga — kiek partijų galiausiai peržengs 5 procentų barjerą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
partijos, rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020