Lėktuvas danguje, archyvinė nuotrauka

"AirBaltic" atnaujins skrydžius Baltijos šalių į Londoną

(atnaujinta 17:19 2020.06.30)
Šiuo metu "airBaltic" vykdo kasdienius tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą, Berlyną, Dubliną, Dubrovniką, Oslą, Paryžių, Rygą ir Taliną

VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Latvijos oro linijų bendrovė "airBaltic" liepos 1 dieną planuoja pradėti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus, Rygos ir Talino į Londoną, pranešama įmonės spaudos tarnyboje.

"Laikomės griežtų saugumo priemonių ir mūsų naujos skrydžių operacijos atitinka valdžios institucijų pateiktas rekomendacijas. Visiems "airBaltic" orlaivių keleiviams įteikiamas nemokamas priemonių rinkinys, kurį sudaro apsauginė veido kaukė ir dezinfekavimo servetėlės​​", — sakė "airBaltic" generalinis direktorius Martin'as Gauss'as.

Keliaujantiems siūloma prieš skrendant pasitikrinti kelionių reglamentus ir oro uostų apribojimus oficialiose interneto svetainėse arba vietinėse ambasadose. Reglamentai greitai keičiasi ir skiriasi kiekvienoje šalyje, todėl rekomenduojama visada įsitikinti, jog susipažinote su naujausia informacija.

Dabar "airBaltic" vykdo kasdienius tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą, Berlyną, Dubliną, Dubrovniką, Oslą, Paryžių, Rygą ir Taliną.

Tegai:
airBaltic, skrydžiai, Didžioji Britanija, Lietuva
Dar šia tema
Atnaujinami skrydžiai į Prancūziją, Daniją ir Suomiją
"AirBaltic" atnaujino skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą
Vyriausybė leido atnaujinti skrydžius į lietuvių pamėgtas poilsio šalis
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Trampas pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų NATO

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas interviu laikraščio žurnalistui Markui Tisenui (Marc Thiessen) pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų iš NATO, tačiau sąjungininkai turi mokėti rinkliavas.

Kaip savo knygoje "Kambarys, kur tai įvyko: Baltųjų rūmų atsiminimai" teigia buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Džonas Boltonas: Trampas norėjo grasinti NATO lyderiams 2018 metais viršūnių susitikime, kad JAV pasitrauks iš aljanso, jei jie nemokės įmokų 2% BVP. Anot jo, po to, kai su valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi jis kalbėjo apie Trampo grasinimus palikti NATO, jie nusprendė įtikinti jį likti aljanse, tačiau, galbūt, sumažino JAV įmokas.

Dėl to savo kalboje Trampas elgėsi taip, kaip patarė Boltonas — jis pareiškė palaikąs NATO, tačiau kritikavo tas aljanso šalis, kurios vis dar turi mažus gynybos biudžetus.

Interviu metu Trampas skundėsi, kad 2% BVP taip pat yra "per mažai".

"Buvo tokių, kurie beveik nieko nemokėjo, o dabar moka. Ir jie man uždavė svarbų klausimą: "Ar išeitum, jei...", o aš atsakydavau:" Taip, aš išeičiau. Ir jei nepateiksite tokio atsakymo, jie nesumokės", — sakė Donaldas Trampas, kurio žodžius cituoja žurnalistas "Washington Post" paskelbtame straipsnyje.

Paklausus, ar Trampas nori, kad JAV pasitrauktų iš NATO, jis atsakė neigiamai. "Ne, nenoriu išeiti... Bet noriu, kad jie sumokėtų nemažą dalį", — Trampas.

2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP. Trampas kelis kartus ragino aljanso partnerius įgyvendinti Bukarešte pasiektus susitarimus padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, grasindamas kitaip sumažinti JAV dalyvavimą NATO šalių narių bendrose saugumo programose.

Briuselyje vykusiame NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas iškėlė klausimą ne tik pasiekti suderintą aljanso narių gynybos išlaidų lygį — 2% BVP, bet ir nustatyti naują kliūtį — 4%.

NATO valstybės narės įneša tiesioginį ir netiesioginį ar nacionalinį indėlį. Tiesioginės įmokos gaunamos iš aljanso poreikių finansavimo. Nacionalinis įnašas yra, pavyzdžiui, aprūpinimas įranga ar kariuomene dalyvauti karinėje operacijoje ir tokio sprendimo išlaidos.

Tegai:
JAV, NATO, Donaldas Trampas
Dar šia tema
"Rail Baltica": kaip miršta mėgstamiausias NATO ir ES projektas
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
RT

"Reporteriai be sienų" sukritikavo Lietuvą ir Latviją dėl RT padėties

(atnaujinta 14:42 2020.07.11)
Organizacija pažymėjo, kad Baltijos šalys galėjo pasielgti kitaip — pareikalauti redakcijos nepriklausomumo garantijų

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Tarptautinė organizacija "Reporteriai be sienų" (RBS) Lietuvos ir Latvijos draudimą transliuoti RT kanalus, taip pat požiūrį į Sputnik pavadino "piktnaudžiavimu ES sankcijų politika".

RBS pasmerkė Baltijos šalių veiksmus ir pažymėjo, kad ES sankcijos ar priemonės kovoti su "Rusijos propaganda" nėra teisėtos.

"Nors saugoti ir skatinti nepriklausomų ir patikimų žinių reportažų platinimą yra teisėta, RBS šiuos uždarymus vertina kaip piktnaudžiavimą ES politikos sankcijomis. Žiniasklaidos draudimas ar uždarymas nėra sankcijų, priimtų prieš [MIA "Rossija segodnia" generalinį direktorių Dmitrijų] Kiseliovą, dalis", — rašoma pranešime.

Organizacija pridūrė, kad užuot draudusios, Baltijos šalys iš visų žiniasklaidos priemonių galėjo pareikalauti redakcijos nepriklausomumo garantijų. Neįvykdžius teisinių įsipareigojimų, jie "gali skirti teisines sankcijas, su teisminės kontrolės sąlyga, kada bus nustatyta".

"Vienodi reikalavimai visoms žiniasklaidos priemonėms (nepriklausomai nuo jų kilmės šalies) leistų išvengti atsakomųjų priemonių iš šalių, kurios vykdo informacinį karą", — pabrėžė RBS.

Ketvirtadienį Lietuvoje įsigaliojo draudimas transliuoti RT, RT HD, RT en Español (ispanų kalba), RT Documentary HD ir RT Documentary TV kanalus. Praėjusią savaitę Latvijos valdžia priėmė panašų sprendimą, o Estija taip pat svarsto galimybę sekti šiuo pavyzdžiu.

Ryga šį žingsnį argumentavo tuo, kad RT tariamai priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Iš tikrųjų Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Kiseliovas anksčiau pažymėjo, kad tokia Latvijos valdžios pozicija liudija jos "kvailumą ir neišmanymą". Jis sakė nuoširdžiai pasijuokęs iš Rygos sprendimo, be to, jo teigimu, šis draudimas neturi teisinio pagrindo. Simonian savo ruožtu taip pat priminė, kad vietos valdžia jau seniai užblokavo "Sputnik" — ir tai netrukdo jam būti veiksmingu šaltiniu.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius.

Kaip pažymėta Užsienio reikalų ministerijoje, žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino įsipareigojimą laikytis demokratijos ir žodžio laisvės principų".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusija, Latvija, Lietuva, RT
Dar šia tema
Paprieštarauti negalime — blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT
Propaganda prieš naujienas: kodėl Vakarų žiniasklaida praranda savo pozicijas
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
COVID-19

COVID-19 nustatytas Trakų rajono ir Ukmergės rajono gyventojams, kitas įvežtinis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią parą nustatyti keturi koronaviruso atvejai

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per vakar dieną patvirtinti 4 atvejai, visi jie nustatyti Vilniaus apskrityje, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Vienas iš patvirtintų atvejų — įvežtinis iš Baltarusijos. 2 asmenys — Trakų rajono gyventojai, abu susiję su COVID-19 ligos protrūkiu "Maximos" sandėlyje, kitas atvejis Ukmergės rajone.

Vienas įvežtinis atvejis iš Baltarusijos buvo nustatytas šios šalies piliečiui, kuris su savo artimuoju dirba Lietuvoje. Liepos 9 dieną jie atvyko į Lietuvą. Darbovietėje jiems buvo liepta išsitirti. Asmenys pasidarė mokamus COVID-19 tyrimus ir vienam iš jų nustatytas koronavirusas. Vykdoma išsamesnė epidemiologinė diagnostika.

Atvejis patvirtintas susirgusio "Maximos" sandėlyje dirbančio asmens artimajam. Apie susirgusį "Maximos" sandėlio darbuotoją skelbta anksčiau, tačiau tuo metu manyta, kad asmuo dirba "Maximos" bazėje. Tęsiant epidemiologinę diagnostiką, išaiškinti 24 kartu dirbantys sąlytį turėję asmenys, iš jų didelė rizika nustatyta 7 asmenims. Atliekant atvejo epidemiologinę diagnostiką, nustatyti 3 sąlytį turėję asmenys namų aplinkoje, tačiau šis artimasis nebuvo įtrauktas į sąlytį turėjusių asmenų sąrašus, nes asmuo jo nepaminėjo. Asmuo lanko Rūdiškių vaikų lopšelį-darželį "Pasaka". Simptomų vaikas neturi, tirtas profilaktiškai gydytojo siuntimu. Vakar duotas nurodymas stabdyti darželio veiklą, vykdyti valymą ir dezinfekciją, bus organizuojamas visų darbuotojų ištyrimas.

Kitas — su protrūkiu "Maximos" sandėlyje susijęs atvejis — tai kitas šio sandėlio darbuotojas. Jis buvo izoliuotas savaitgalį, kai buvo nustatytas atvejis jo kolegai. Asmenys kartu vykdavo į darbą.

Atvejis taip pat nustatytas Ukmergės rajono gyventojui po mirties. Asmuo mirė liepos 7 dieną. Užsikrėtimo aplinkybės tiriamos. Šeimoje nustatyti 4 sąlytį turėję asmenys. Didelės rizikos sąlytį nustatyta, jog turėjo 1 policijos tyrėjas, mažos rizikos iš 3 GMP darbuotojai. 

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paaiškėjo, iš kurių šalių įregistruota daugiausia įvežtinių koronaviruso atvejų Lietuvoje
Rūdiškėse dėl COVID-19 protrūkio laikinai stabdoma vaikų darželio veikla
SAM: šalies gyventojai kviečiami tikrintis greitaisiais COVID-19 testais