Princesė Diana

Širdžių karalienė: princesės Dianos paslaptys, apie kurias jūs net neįsivaizdavote

(atnaujinta 08:39 2020.07.02)
Per 59-ąjį ledi Dianos gimtadienį ir pagerbdamas jos atminimą, Sputnik dalijasi slaptomis detalėmis iš Megan Markl ir Keitės Midlton uošvės biografijos

Šiandien, liepos 1 dieną, britų princesė Diana galėtų atšvęsti savo 59-ąjį gimtadienį. Nuo princų Viljamo ir Hario motinos mirties praėjo daugiau nei 20 metų, tačiau karališkieji ekspertai iki šiol bando atskleisti "Dianos paslaptį" ir sužinoti jos gyvenimo detales.

Ką mes tikrai žinome: Diana pakeitė monarchų šeimos modelį, tapo tikra stiliaus ir nepriklausomybės ikona, taip pat puikia mama, drauge ir žmona.

© AP Photo / Christof Stache
Princesė Diana ir garbės sargybos kuopa

Sputnik surinko netikėtus ir stebinančius faktus apie amžinai jauną princesę Dianą.

  • Diana nebuvo savo mamos numylėtinė, o po motinos pasitraukimo iš šeimos prisipažino, kad bijojo jos ir laikė ją girtuokle.
  • Iki karališkosios santuokos Dianai teko dirbti aukle ir valytoja. Reikalas tas, kad jos tėvo palikimas buvo perduodamas tik per vyrų liniją, ir mergina turėjo pati išsilaikyti bet kokiomis priemonėmis.
  • Diana visada nerimavo dėl savo svorio, todėl galiausiai jai išsivystė mitybos sutrikimas — bulimija.
    © AP Photo / PA
    Princesė Diana bendrauja su balerinomis Maskvos operos ir baleto teatre
  • Nelaiminga santuoka ir vyras, kuris mylėjo kitą, paskatino ją bandyti surasti meilę. Jos meilužiais buvo daugelis vyrų: nuo jojimo instruktoriaus iki kardiochirurgo.
  • Diana kentėjo nuo pogimdyminės depresijos ir šeimos patyčių. Vėliau ji prisipažino, jog pati sau sukeldavo fizinį skausmą, kad numalšintų vidinį skausmą.
  • Pasak vyresniojo liokajaus, po skyrybų Diana pardavė karališkas sukneles į naudotų drabužių parduotuvę ir tokiu būdu uždirbo pirmuosius "laisvus" pinigus.
    Выставка платьев принцессы Дианы в Лондоне
    © REUTERS / Peter Nicholls
    Princesės Dianos suknelių paroda Londone
  • Princesė Diana perdavė princui Hariui savo vestuvinę suknelę, o princui Viljamui — garsųjį sužadėtuvių žiedą, kurį nešioja Keitė Midlton.
  • Viename interviu princesė Diana prisipažino, kad buvo tokia nelaiminga, jog kelis kartus bandė nusižudyti. O vieną kartą — net laukdamasi princo Viljamo.
  • Kaip teisme pareiškė buvęs Dianos vyresnysis liokajus Polas Barelas, princesė rimtai svarstė galimybę atsiversti į islamą ir persikelti į Pakistaną.
    © AP Photo / Martin Cleaver
    Princesė Diana ir karalienė Elžbieta II
Tegai:
karališkoji šeima, Didžioji Britanija, Princesė Diana
Temos:
Karališkosios naujienos (178)
Nemiga

Gydytojas įvardijo efektyvų būdą išsimiegoti

(atnaujinta 10:01 2021.04.11)
Specialistas įspėjo, kad sistemingas miego trūkumas padidina arterinės hipertenzijos, širdies nepakankamumo ir miokardo infarkto išsivystymo tikimybę

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Norint išspręsti daugelį miego problemų, dažnu atvejų pakanka keliais laipsniais sumažinti temperatūrą miegamajame, sako amerikiečių nerologas Krisas Vinteris. Ji cituoja leidinys "Men's Health".

Specialistas pažymėjo, kad vėsus oras ne tik padės atsikratyti nemigos, bet ir prisidės prie geresnio ir ilgiau trunkančio poilsio. Tuo pačiu jis mano, kad čiužinio, pagalvės pakeitimas ar "aukštųjų technologijų pižamų" įsigijimas vargu ar padės atsikratyti miego problemų.

Taip pat gydytojas patarė eiti miegoti ir keltis maždaug tuo pačiu metu.

"Nuolatinis grafikas padeda smegenims žinoti, kada laikas miegoti", — paaiškino ekspertas.

Jo teigimu, alkoholio vartojimo sumažinimas, meditacijos ir mankštos taip pat padės pagerinti miego kokybę.

Anksčiau Sečenovo universiteto Nervų ligų ir neurochirurgijos katedros docentas Michailas Poluektovas įspėjo, kad sistemingas miego trūkumas padidina arterinės hipertenzijos, širdies nepakankamumo ir miokardo infarkto išsivystymo tikimybę.

Tegai:
miegas, gydytojai
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
Mitybos specialistai įvardijo lengvą būdą valgyti mažiau
Gydytojas papasakojo, kaip atpažinti alergijas
Gydytojai pasakojo, kaip atpažinti širdies smūgį
Arktis, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai paskelbė, kada deguonis atsirado Žemės atmosferoje

(atnaujinta 10:08 2021.04.11)
Manoma, kad iš pradžių Žemės atmosfera buvo baltai anoksinė, o maždaug prieš 2,43–2,45 milijardo metų ji tapo gerokai praturtinta deguonimi

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Nauji duomenys apie izotopų santykio tyrimus paleoproterozojinėse uolienose Pietų Afrikoje rodo, kad deguonis tapo nuolatine Žemės atmosferos dalimi prieš 2,22 milijardo metų, 200 milijonų metų vėliau, nei manyta anksčiau. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Nature".

Manoma, kad iš pradžių Žemės atmosfera buvo baltai anoksinė, o maždaug prieš 2,43–2,45 milijardo metų ji tapo gerokai praturtinta deguonimi. Šis įvykis, kurį mokslininkai vadina deguonies revoliucija, leido sukurti gyvybę Žemėje, tokią kokia mums žinoma.

Mokslininkai iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Danijos analizavo jūrinių nuosėdinių uolienų iš Pietų Afrikos sudėtį nuo jų susiformavimo amžiaus iki paleoproterozojaus — nuo 2,5 iki 1,6 milijardo metų. Naudodami sieros, geležies ir anglies izotopinius žymenis, mokslininkai sugebėjo išsamiai rekonstruoti to laikotarpio redokso sąlygų pokyčių vandenyne vaizdą, o iš čia — nustatyti deguonies lygį senovės atmosferoje.

Paaiškėjo, kad pradinis sodrinimas deguonimi, neviršijant 10–5 laipsnių, palyginti su šiuolaikiniu, iš tikrųjų įvyko maždaug prieš 2,43 mlrd. Metų. Bet tada deguonies lygis vėl ir vėl krito ir kilo, prieš maždaug 2,22 milijardo metų tapdamas nuolatine Žemės atmosferos dalimi.

Autorių teigimu, šie svyravimai leidžia paaiškinti kraštutinius klimato pokyčius, įvykusius proterozojaus pradžioje, kai per gana trumpą laikotarpį geologiniu požiūriu Žemė patyrė keturis apledėjimus — visa planeta kelis milijonus metų buvo visiškai uždengta ledu ir sniegu.

Mokslininkai tai aiškina staigiais atmosferos dujų  deguonies ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip metanas ir anglies dioksidas, santykio pokyčiais. Yra žinoma, kad kuo aukštesnis pastarojo lygis, tuo stipresnis šiltnamio efektas yra susijęs su atšilimu planetoje. Perėjimas prie deguonies, priešingai, sukelia staigų atvėsimą ir kito ledynmečio pradžią.

Tyrėjai mano, kad vulkanai galbūt buvo pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai, o atšilimo laikotarpiai siejami su aktyviomis vulkanizmo fazėmis. Ir kai ugnikalniai nurimo, vėl prasidėjo apledėjimas.

"Prieš pradėdami šį darbą, mes pasidomėjome, kodėl įvyko keturi ledyniniai įvykiai, kai deguonis jau buvo nuolatinis atmosferos komponentas", — vienas iš tyrimo autorių Andrejus Bekeris iš Žemės mokslų ir planetų katedros. — Mes nustatėme, kad galutinis deguonis iš tikrųjų įvyko tik po ketvirtojo, paskutinio paleoproterozojaus eros apledėjimo, o ne prieš jį, ir tai, mūsų supratimu, yra pagrindinės mįslės sprendimas".

Taigi mokslininkai mano, kad deguonies revoliucija, po kurios prasidėjo ilgas ekologinio stabilumo laikotarpis, įvyko 200 milijonų metų vėliau, nei manyta anksčiau.

"Mes anksčiau manėme, kad po to, kai deguonies lygis pakilo, jis niekada nesugrįžo į žemą lygį", — tęsia Bekeris. — Dabar mes pastebime, kad jis dvejojo ​​ir nusileido iki labai žemo lygio, ir tai gali turėti dramatiškų pasekmių suvokiant išnykimo įvykiai ir gyvenimo evoliucija".

"Mes negalime suprasti atmosferos prisotinimo deguonimi priežasčių ir pasekmių — svarbiausio veiksnio, turinčio įtakos planetos gyvenimui — nebent žinome, kada iš tikrųjų įvyko nuolatinis atmosferos prisotinimas deguonimi", — sako pirmasis straipsnio autorius Simonas Pultonas, biogeochemikas iš Lydso universiteto JK.

Antrasis reikšmingas deguonies kiekio padidėjimas atmosferoje įvyko po pusantro milijardo metų, proterozojaus ir Kambro laikotarpio sandūroje, sudarant sąlygas vystytis sudėtingoms gyvybės formoms.

Tegai:
mokslininkas