JAV ir Kinijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

"Fultono kalba 2.0". Ar pasauliui gresia naujas šaltasis karas?

(atnaujinta 23:14 2020.07.25)
Neseniai užsiliepsnojo diplomatinis skandalas: JAV valdžia pareikalavo uždaryti Kinijos konsulatą Hiustone, Teksase, o neseniai Amerikos diplomatijos vadovas įdėmiai apžvelgė JAV ir Kinijos santykius

VILNIUS, liepos 25 — Sputnik. JAV ir toliau kaltina Kiniją. Sankcijos, apribojimai, įspėjimai, kaltinimai ir precedento neturinti priemonė — konsulato uždarymas. Abiejų šalių santykiai įkaito iki istorinės ribos. Kodėl Vašingtonas užsipuolė Pekiną ir ar yra išeitis, aiškinosi RIA Novosti autorė Sofija Melničuk.

"Frankenšteinas" ant mūsų galvos

"Prezidentas Niksonas kartą išreiškė susirūpinimą, kad atvėręs Kinijos komunistų partiją pasauliui sukūrė "Frankenšteiną". Ir jis neklydo", — sakė JAV valstybės sekretorius Maikas Pampėjas birželio 23 dieną Niksono bibliotekoje, Kalifornijoje.

Amerikos diplomatijos vadovas įdėmiai pažvelgė į JAV ir Kinijos santykius. Ir sudėliojo akcentus: laikas nutraukti "aklą bendradarbiavimą" su šalimi, nuo formulės "pasitikėk, bet patikrink" reikia pereiti prie "nepasitikėk ir tikrink".

"Politika — mūsų ir kitų laisvų šalių — atgaivino silpną Kinijos ekonomiką. Dabar Pekinas įkando ranką, kuri jį maitino", — pridūrė Pompėjas.

Ričardas Niksonas iš tikrųjų atvėrė Kiniją pasauliui tikėdamasis, kad įgyvendindama rinkos reformas KLR pasieks liberalizmą ne tik ekonomikoje, bet ir kitose srityse. Tačiau po dešimtmečių tapo aišku: Pekinas priima ne visas Vakarų vertybes, o tik tas, kurios jai tinka.

"Turime veikti atkakliai ir kūrybiškai, nes Pekinas kelia grėsmę mūsų tautoms ir gerovei. Jei laisvasis pasaulis nepakeis Kinijos komunistų partijos, ji pakeis mus", — prognozavo Valstybės departamento vadovas.

Valstybės sekretoriaus kalba vyko beprecedenčio JAV ir Kinijos santykių pablogėjimo fone. Kai kurie stebėtojai Pompėjaus žodžiuose įžvelgė šaltojo karo paskelbimą.

Su visais prieš Kiniją

Neseniai užsiliepsnojo diplomatinis skandalas: JAV valdžia pareikalavo uždaryti Kinijos konsulatą Hiustone, Teksase. Priežastis — kaltinimai dviem KLR piliečiams. Tariamai jie surengė programinius išpuolius Amerikos laboratorijose, kuriose kuriami vaistai nuo koronaviruso.

Kinai nepripažino savo kaltės, tačiau liudininkai pastebėjo: konsulato kieme darbuotojai degino kažkokius dokumentus, matyt, slaptus dokumentus.

Donaldas Trampas neatmetė galimybės uždaryti kitas KLR atstovybes. Visų pirma, San Fransiske, kur, pasak FTB, slepiasi kinų tyrinėtoja, įtariama vizų sukčiavimu.

Pekinas, atsakydamas į tai, pareikalavo, kad amerikiečiai sustabdytų konsulato darbą Čengdu mieste, Sičuano provincijoje. Vašingtonas buvo kaltinamas eskalavimu Kinijos užsienio reikalų ministerijoje. "Mes dar kartą raginame JAV panaikinti klaidingą sprendimą ir sudaryti sąlygas normalizuoti dvišalius santykius", — pažymėjo ministerija.

Diplomatinis spaudimas Pekinui buvo daromas ilgą laiką. Baltieji rūmai norėjo šiemet surengti G7 aukščiausiojo lygio susitikimą su pakviestais svečiais — Rusija, Indija, Pietų Korėja ir Australija. Susitikime turėjo būti aptartas KLR elgesys, todėl Vašingtonas buvo apkaltintas bandymu sukurti anti-Kinijos aljansą.

Vakarų šalys turi skirtingą požiūrį į Pekiną. Pavyzdžiui, Italija pirmoji iš ES palaikė projektą "Viena juosta, vienas kelias". Pasak paties Pompėjaus, kažkas iš NATO narių nenori ginti Honkongo laisvės, bijodamas prarasti prieigą prie didžiulės Kinijos rinkos.

Šaltasis, bet nelabai

Nepaisant aistrų intensyvumo, įskaitant ginklų srityje, nėra visiškai teisinga šią situaciją vadinti šaltuoju karu. "Taip, išoriškai tai primena sovietų ir Amerikos santykius XX amžiuje", — sako Fiodoras Lukjanovas, "Valdai" tarptautinio diskusijų klubo tyrimų direktorius.

Anot eksperto, šaltasis karas neleidžia užmegzti glaudžių prekybos ryšių, tačiau jie egzistuoja — ir jie yra labai seni. "Panašu, kad abi pusės ketina baigti bendradarbiavimą. Įdomu, kaip jie įgyvendins šią idėją", — sako jis.

Tuo pat metu Lukjanovas pabrėžia: JAV vienintelis tikras konfrontacinės retorikos motyvas yra artėjantys rinkimai. "Trampo komanda sąmoningai padarė išvadą, kad Kinijos grėsmė yra perspektyviausia perrinkimo tema. Jos aktyvumas augs ir po kelių mėnesių Pompėjaus kalba pagal poveikio laipsnį gali sutapti su Fultono kalba [Viljamo Čerčilio — Sputnik]".

Tiek Trampas, tiek jo konkurentai dėl prezidento posto laikosi griežtos pozicijos Kinijos atžvilgiu. Tačiau požiūriai skiriasi, pažymi Maskvos Karnegio centro konsultantas Temuras Umarovas. Jis pabrėžia: konfrontaciją tarp JAV ir KLR taip pat vykdė ankstesnės administracijos, o struktūrinės problemos santykiuose tarp šalių buvo sprendžiamos nuo pat pradžių. "Skirtumas yra tas, kaip tai vertina vyriausybės. Trampo patarėjai, kuriuos vadina vanagais, yra radikalių priemonių šalininkai. Jie supranta, kad prieš rinkimus reikia spėti pasiekti maksimumą — respublikonų planus dėl Džo Baideno pergalės galima užmiršti".

Demokratų kandidato pozicija šiek tiek skiriasi. "Jis palaiko derybas prie apskritojo stalo, susivienijimą su sąjungininkais, smaugiant Kiniją institucinėmis rankomis, tačiau tuo pat metu išlaikyti įvaizdį, elgtis diplomatiškai ir nesukelti isterijos", — pabrėžia Umarovas.

Baideno šalininkai nepritaria konsulatų uždarymui ir spaudimui Kinijos žiniasklaidai JAV. "Pekino atsakomieji veiksmai padarys daugiau žalos. Amerika yra atvira šalis, o Kinijos lobistai turi laisvą prieigą prie Amerikos pareigūnų ir verslininkų. Kinija yra uždara valstybė. Todėl bet kokie JAV atstovai — ar tai būtų spauda, ​​ar diplomatai — yra labai svarbūs. Jų išsiuntimas smarkiai paveiks informacijos prieinamumą ir amerikiečių "ausis" Kinijoje", — aiškina ekspertas.

Tuo pačiu metu, pažymi jis, kinai santūriai reagavo į kandžias pastabas, kurias Vašingtonas pastaraisiais mėnesiais lieja beveik kasdien.

Liepos mėnesį amerikiečiai kelis kartus įvedė sankcijas Kinijos pareigūnams dėl padėties Sindziango Uigūro ir Tibeto autonominiuose regionuose. Tada Jungtinės Valstijos panaikino specialųjį režimą su Honkongu dėl Pekino priimto miesto saugumo įstatymo. Baltieji rūmai planuoja uždrausti kinų programėlę "Tik-Tok": ji, jų teigimu, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, Valstybės departamentas neseniai paskelbė oficialią JAV poziciją, pagal kurią KLR reikalavimai Pietų Kinijos jūroje yra neteisėti.

"Pekinas apsiribojo Užsienio reikalų ministerijos atstovo protokolo atsakymu per trumpąją spaudos konferenciją. Tačiau iškilus precedento neturinčioms situacijoms, tokioms kaip konsulato uždarymas, Kinija yra priversta veikti veidrodiniu būdu", — teigė ekspertas.

Kokias beprecedentes eskalacijas visa tai lems, paaiškės po lapkričio mėnesio rinkimų. Iki tol vargu ar retorika grįš į taikų kursą. Tačiau karštas konfliktas nėra naudingas niekam, o per dešimtmečius susikaupusias skausmingas problemas bet kokiu atveju teks spręsti.

Tegai:
šaltasis karas, Kinija, JAV
Antarktida, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai aptiko Antarktidos ledo šelfo griūties grėsmę

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
Naujas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis Antarktidos ledo šelfo ploto gali sugriūti į jūrą, jei pasaulinė temperatūra pakils keturiais laipsniais aukščiau.

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Jei temperatūros pakilimą pavyks išlaikyti Paryžiaus susitarime nustatyto dviejų laipsnių lygio lygyje, teritorija, kuriai gresia griūtis, bus perpus mažesnė, taip išvengiant katastrofiško jūros lygio kilimo. Straipsnis su rezultatais buvo paskelbtas leidinyje "Geophysical Research Letters".

Arktis
© Sputnik / Валерий Мельников

Didžiosios Britanijos mokslininkai iš Redingo universiteto, pasitelkdami moderniausius aukštos skiriamosios gebos regioninio klimato modeliavimo metodus, sukūrė prognozuojamą padidėjusio lydymosi ir vandens nuotėkio poveikio Antarktidą supančių ledo lentynų stabilumui modelį.

Autoriai nustatė, kad 34 procentams visų Antarkties ledo šelfų, įskaitant 67 Antarkties pusiasalio ledo šelfus, gresia destabilizacija, jei planetos temperatūra pakils keturiais laipsniais Celsijaus.

Mokslininkai nustatė, kad didžiausia rizika yra didžiausiam Antarkties pusiasalio ledynui Larsen C. 2017 metais nuo jo atsiskyrė didžiulis ledkalnis, kuris ledyno plotą sumažino 12 proc. Shackleton, Pine Island ir Wilkins ledynams taip pat gresia pavojus dėl jų geografinės padėties ir reikšmingo numatomo nuotėkio.

Kiekvieną vasarą ledas tirpsta ant ledo šelfo paviršiaus, vanduo teka į plyšius ir kaupiasi sniego oro kišenėse, kur žiemą vėl užšąla. Tačiau tais metais, kai vasarą ištirpsta daug ledo, vanduo plyšiais ledynų paviršiuje teka, juos gilindamas ir platindamas, kol galiausiai virsta plyšiais, kurie suskaldys ledyną.

"Mes žinome, kad kai ledo šelfų paviršiuje kaupiasi ištirpęs ledas, tai gali sukelti staigų jų skilimą ir griūtį", — universiteto pranešime spaudai sakė viena tyrimo autorių meteorologė Ella Gilbert. — Numatome Antarkties ledo šelfo nuosmukį, o naujame tyrime mes naudojame naujausius modeliavimo metodus, kad atskleistume detales ir pateiktų tikslesnes prognozes".

Mokslininkai mano, kad jei vanduo reguliariai kaupiasi ant ledo šelfo paviršiaus, jis greičiausiai sugrius. Būtent taip nutiko 2002 metais "Larsen B" ledo šelfe, kuris išsiskyrė po kelių šiltų metų iš eilės. Jo žlugimas paskatino žemyninių ledynų judėjimą link jūros, kur dėl to iškrito milijardai tonų ledo.

"Ledo šelfai yra svarbūs buferiai, užkertantys kelią laisvam ledynų srautui iš sausumos į vandenyną, dėl kurio kyla jūros lygis. Jei temperatūra ir toliau kils dabartiniu greičiu, per ateinančius dešimtmečius galime prarasti daugiau Antarkties ledo šelfų nei bet kada anksčiau. Turime įsisąmoninti pasaulinės temperatūros kilimo ribojimo svarbą, jei norime išvengti blogiausio klimato kaitos poveikio", - sako dr. Gilbert.

Tegai:
Antarktida
Pagyvenęs žmogus

Mokslininkai nustatė pagrindinį ilgaamžiškumo veiksnį

(atnaujinta 10:01 2021.04.11)
Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Beveik 20 metų trukmės laukinių avių tyrimo Škotijoje rezultatai parodė, kad telomerų ilgis, kurį daugiausia lemia genetika ir paveldimumas, koreliuoja su gyvenimo trukme, o ne su jų išgyvenimu, kuris priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir aplinkos. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences". 

Telomerų ilgis — chromosomų galai — laikomas svarbiu bendrosios sveikatos ar senėjimo biologiniu žymekliu. Kuo trumpesni telomerai, tuo didesnė mirties rizika — tai yra universali taisyklė visiems stuburiniams gyvūnams. Tačiau iki šiol nebuvo visiškai aišku, kas dar labiau veikia telomerus — paveldimumas ar išoriniai veiksniai.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

Norint išspręsti šį klausimą reikia ilgalaikių stebėjimų kelių kartų gyvenime, o tokius tyrimus žmonėms sunku atlikti. Todėl mokslininkai iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados, vadovaujami Danielio Nussey iš Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Biologijos instituto savo stebėjimams pasirinko trumpesnio gyvenimo rūšį — uždarą Škotijos salose gyvenančių laukinių avių populiaciją.

Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius.

Dėl to paaiškėjo, kad gyvenimo trukmė koreliuoja su telomerų ilgiu ir nekoreliuoja su jų išsaugojimu, tai yra išeikvojimo laipsniu. Šiuo atveju pirmasis parametras yra tiesiogiai susijęs su genetiniu paveldėjimu, o antrasis — su aplinkos veiksniais, tokiais kaip stresas ar mityba.

"Mes neradome jokių įrodymų, kad telomerų išsekimas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika", — rašo autoriai. "Vietoj to mes nustatėme, kad asmenų vidutinio telomerų ilgio skirtumai yra susiję su ilgesne gyvenimo trukme. Mūsų analizė rodo, kad ši koreliacija tarp vidutinio telomerų ilgio ir individualus gyvenimo laikotarpis turi genetinį pagrindą".

Autoriai mano, kad jų atradimas rodo svarbų genetikos vaidmenį kontroliuojant ilgaamžiškumą ir pažymi būtinybę tęsti tyrimus, nagrinėjant evoliucinį šios kontrolės aspektą.

Tegai:
mokslininkai, amžius
COVID-19 testas

Šalyje nustatyta beveik 600 naujų koronaviruso atvejų

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo daugiau nei 226 tūkst. žmonių

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Praėjusią parą, Lietuvoje patvirtinti 597 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 9 žmonės, pranešė Statistikos departamentas.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 226 783 žmonės. Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 ligos mirė 3 697 žmonės.

Per parą ligoninėse mirė 9 žmonių. Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai — 938.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 444,7 atvejo.

Iš viso iki šiol pasveiko 205 965 asmenys (statistiškai), deklaruotas jų skaičius — 162 120. Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius — 12 591 (deklaruotas: 56 436).

Per parą epidemiologiškai ištirta 989 atvejų. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 1 240 asmenų. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 74 316 žmonės.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 1 339 žmonių, antra – 42. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 189 353 žmonių, panaudota 669 044 vakcinų.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nustatyti 839 nauji koronaviruso atvejai
Europos Tarybos vadovas paskelbė apie nesutarimus dėl "Sputnik V"
PSO paaiškino, kuo pavojingos koronaviruso mutacijos