EK pastatas Briuselyje

Ekspertas: Europa neatlaikys antro ekonomikos uždarymo dėl COVID-19

(atnaujinta 12:26 2020.08.06)
ES manymu, ekonomikos uždarymas yra didesnis blogis nei mirtingumo padidėjimas dėl koronaviruso pandemijos, sakė ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Dėl ekonomikos uždarymo Europos šalys prarado iki 30 procentų savo bendrojo vidaus produkto (BVP) per ketvirtį, o tai yra milžiniška suma, interviu Sputnik Lietuva sakė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

"Ir visi supranta, kad antrojo tokio Europos valstybių ekonomikos uždarymo neišlaikys. Tai bus Europos, kaip pasaulinės ekonominės galios, pabaiga. <...> Ir visuomenės nuomonė, ir žmonės, ir opozicija, ir žurnalistai — visi sutinka, kad ekonomikos uždarymas — tai didžiulis blogis", — sakė jis.

Zubecas pažymėjo, kad šiai dienai niekas nerizikuos dėl galimo ekonomikos žlugimo.

"Antrą kartą niekas tam nesiryš, žmonės yra pasirengę rizikuoti savo sveikata, kad neliktų be pinigų. Ir jau eilė valstybių, tarp jų ir Europos, paskelbė, kad ekonomikos vėl neuždarys... Tai yra bendras Europos Sąjungos požiūris. Taigi Briuselio valdininkų požiūris į tai, kad uždarymas — daug didesnė problema nei tam tikras mirtingumo padidėjimas, kuris iš tikrųjų nėra toks didelis", — sakė jis.

Europos Komisija įvertino Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius apie tai, kad kad ES šalys gali grįžti prie sienų uždarymo atnaujinimo klausimo. Pasak EK atstovo, būtina vengti neveiksmingų apribojimų ir ES vidaus sienų kontrolės atnaujinimo.

Kaip pirmadienį pareiškė Lietuvos prezidentas, padėtis dėl koronaviruso keičiasi į blogąją pusę, dėl ko "sienos kontrolės klausimas turi būti sekantis etapas". Kaip pažymėjo prezidentas, ES lygiu būtina susitarti dėl tokios priemonės taikymo mechanizmo, kuris būtų vienodai taikomas kaip karantino priemonė.

Taip pat jis pridūrė, kad ES valstybių narių nacionalinių sienų atidarymo ar uždarymo klausimas, susijęs su koronaviruso pandemija, turėtų būti išspręstas visos Europos bendruomenės lygiu.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik /
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas, Gitanas Nausėda, ES, Europos Komisija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Nausėda: valstybių narių sienų atvirumo klausimas turėtų būti išspręstas ES lygiu
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai
Stambulas

Neatrasta Turkija. Kaip patekti į "kosmines" vietas ir Meilės slėnį

(atnaujinta 10:46 2020.09.27)
Fotografas Antonas Petrus keliauja po pasaulį ieškodamas neįtikėčiausių ir gražiausių peizažų. Jo teigimu, Turkija yra geriausias pasirinkimas pradedantiesiems keliautojams

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Fotografas Antonas Petrus keliauja po pasaulį ieškodamas neįtikėčiausių ir gražiausių peizažų, jo darbai publikuojami prestižiniuose žurnaluose. Interviu RIA Novosti jis papasakojo apie neatrastą Turkiją ir jos "kosmines" vietas — Kapadokiją ir Meilės slėnį.

Dabar turbūt pats geriausias laikas keliauti

Taip, daugelis šalių yra uždarytos, kai kuriose jų reikalinga pažyma su neigiamais koronaviruso tyrimų rezultatais, atvykus reikia karantinuotis. Tačiau, kita vertus, turistų yra labai mažai, viešbučių ir paslaugų kainos smarkiai sumažėjo.

Турция, Каппадокия, долина Пашаба
© Фото : Антон Петрусь
Turkija, Kapadokija, Učhisaro tvirtovė.

Net negaliu suskaičiuoti, kiek kartų buvau Stambule. Bet kiekvienas apsilankymas yra ypatingas. Šį kartą oras buvo puikus, saulė šilta, kebabai skanūs.

Турция, Стамбул
© Фото : Антон Петрусь
Turkija, Stambulas

Apskritai, tai yra geriausias pasirinkimas pradedantiesiems keliautojams.

Daugelis vietinių gyventojų kalba rusiškai — ir ne tik tie, kurie dirba turizmo versle. Dažnai Stambulo gatvėse turkai, kažkada dirbę buvusios TSRS šalyse, kreipėsi į mane, kad tik pabendrautų, prisimintų kalbą.

Taip, yra kaukių režimas. Bet tai daugiau pliusas nei minusas.

Kaukės dalijamos lėktuvuose ir viešbučiuose, antiseptikų yra visur. Restoranų prieigose matuojama temperatūra, ant stalų dedami dezinfekciniai geliai. Viskas labai patogu ir apgalvota. Tiesa, Stambule porą dienų buvo 30 laipsnių karštis, tad tokiu atveju ne visai patogu dėvėti kaukę.

Турция, Каппадокия, дома в долине Пашаба
© Фото : Антон Петрусь
Turkija. Kapadokija.

Vietiniai gyventojai labai džiaugiasi galėdami priimti svečius iš viso pasaulio.

Be to, 80 procentų turistų, kuriuos matėme šiais metais, yra rusai ir ukrainiečiai. Mes esame pionieriai!

Турция, Каппадокия, Ортахисар
© Фото : Антон Петрусь
Nuotrauka: Turkija, Kapadokija, Ortahisaras.

Kapadokija yra kosminė vieta Turkijoje.

Kelias dienas važinėjome ten po olų miestus, tyrinėjome slėnius. Aš net spėjau paskraidyti oro balionu ir nufotografuoti visą šį grožį iš paukščio skrydžio.

Beje, šios pramogos kaina gerokai nukrito.

Prieš pandemiją ji kainavo 180 eurų, o mes sumokėjome 130. Ir tai yra neįtikėtinas vaizdas: degikliai dega tamsoje ir į orą vienu metu pakyla dešimtys kamuoliukų!

Турция, Каппадокия, Гереме
© Фото : Антон Петрусь
Nuotraukoje: Turkija, Kapadokija, skrydis oro balionu.

Greitai pakilome į didelį aukštį, bet netrukus nusileidome labai žemai. Tiek, kad krepšelio dugnas susibraižė į krūmus. Kaip paaiškėjo, vaikinas pasiūlė savo merginai ranką, jie skrido kartu su mumis. Balionas skrido ties ta vieta, kur ant žemės buvo užrašas: "Tekėk už manęs!", o jų draugai stovėjo su šampanu. Romantika!

Турция, Каппадокия, крепость Учхисар
© Фото : Антон Петрусь
Turkija, Kapadokija.

Meilės slėnis padarė ne mažiau stiprų įspūdį.

Nesunku atspėti, kodėl taip vadinama: uolos ten yra falo formos.

Slėnis yra vulkaninės kilmės, kaip ir dauguma Kapadokijos kraštovaizdžių.

Турция, Каппадокия, полет на воздушном шаре на фоне солнца, Гереме
© Фото : Антон Петрусь
Turkija. Skrydis oro balionu.

Uolingų nuosėdų dugnas sudarytas iš minkšto tufo, o viršus — iš labiau atsparaus vėjui bazalto. Šių Marsą primenančių kraštovaizdžių kilmės versijų yra daug, net nežemiškų.

Турция, Каппадокия, мужчина на фоне долины Любви
© Фото : Антон Петрусь
Turkija. Meilės slėnis.

Aušrą pasitikome apžvalgos aikštelėje, tarp uolų krito paslaptingi šešėliai. Neįtikėtinas reginys!

Турция, Каппадокия, вид на город Гереме
© Фото : Антон Петрусь
Turkija, Kapadokija, vaizdas į Gioremės miestą.

Į namus tradiciškai parsivežiau krūvą saldumynų: baklavos, lukumo, datulių ir... porą papildomų kilogramų svorio.

Турция, Каппадокия, полет воздушных шаров в Гереме
© Фото : Антон Петрусь
Turkija. Skrydis oro balionu.

Tiesiog neįmanoma atsispirti turkiškai konditerijai ir neišleisti visų likusių pinigų saldumynams.

Tegai:
Turkija
Nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos Stepanakerto miesto apylinkės

Armėnijoje paskelbta karo padėtis ir visuotinė mobilizacija

(atnaujinta 15:08 2020.09.27)
Anksčiau karo padėtį ir mobilizaciją paskelbė nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos valdžia. Pasak nepripažintos respublikos prezidento atstovo spaudai, Azerbaidžano kariškiai šaudė į gyvenvietes Kalnų Karabacho teritorijoje

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Armėnijos valdžia paskelbė karo padėtį šalyje ir visuotinę mobilizaciją dėl įvykių Kalnų Karabache. Apie tai Facebook pranešė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.

"Karo padėtis ir visuotinė mobilizacija yra paskelbta vyriausybės sprendimu Armėnijos Respublikoje. Sprendimas įsigalios po  oficialaus paskelbimo. Aš raginu kariuomenei paskirtą personalą vykti į jų teritorinius karinius komisariatus", — rašė jis.

Anksčiau karo padėtį ir mobilizaciją paskelbė nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos valdžia.

Apie eilinį situacijos paaštrėjimą Kalnų Karabache paaiškėjo šį rytą. Pasak nepripažintos respublikos prezidento atstovo spaudai, Azerbaidžano kariškiai šaudė į gyvenvietes Kalnų Karabacho teritorijoje, įskaitant sostinę Stepanakertą.

​Baku ir Jerevanas kaltina vienas kitą dėl padėties pablogėjimo. Azerbaidžano gynybos ministerija tvirtina, kad Armėnija pradėjo ugnį, o Azerbaidžano pajėgos pradėjo kontrpuolimo operaciją. Tuo tarpu Armėnijos gynybos ministerija tvirtina, kad Kalnų Karabachas "patyrė oro ir raketų išpuolius" iš Azerbaidžano pusės.

Karabacho konfliktas prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie išėjimą iš Azerbaidžano TSR. Per ginkluotą konfrontaciją 1992–1994 metais Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho ir septynių gretimų regionų kontrolę. Nuo 1992 metų ESBO Minsko grupei, kuriai vadovauja trys pirmininkai — Rusija, JAV ir Prancūzija, vyksta derybos dėl taikaus konflikto sprendimo. Azerbaidžanas primygtinai reikalauja išsaugoti savo teritorinį vientisumą, Armėnija gina nepripažintos respublikos interesus, nes Kalnų Karabacho Respublika nėra derybų pusė.

Tegai:
mobilizacija, karo padėtis, Armėnija
Moters ir vyro atlyginimai

Įvardytos priežastys, kodėl moterys Lietuvoje uždirba mažiau nei vyrai

(atnaujinta 11:59 2020.09.27)
Remiantis tyrimu, Lietuvoje įdarbinant moteris atsižvelgiama ne į kvalifikaciją, o į tai, ar ji turi vaikų, ar ji gali būti lanksti darbo valandų atžvilgiu, kokia jos išvaizda

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai — atlyginimų atotrūkis praėjusiais metais siekė 12,4 proc., rašo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kiemas Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Atlikus tyrimą šalies įmonėse, nustatyta, kad vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maždaug 30-39 metų, kai moterys tokiu metu patiria didžiausią riziką būti diskriminuojamos dėl lyties darbo rinkoje — dažnai tokio amžiaus jos daro pertrauką karjeroje dėl motinystės ar sugrįžusios į darbą siekia derinti šeimos ir profesinį gyvenimą.

Todėl moterys karjeros viršūnę tirtose įmonėse dažniausiai pasiekia būdamos 40–49 metų — šiuo amžiaus tarpsniu vidutinis moterų darbo užmokestis kai kuriais atvejais lenkė vyrų. Peržengus penktą dešimtį, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai vėl tampa akivaizdesni, ir dažniausiai — moterų nenaudai. 

"Verti po lygiai" projekto metu aiškintasi atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio priežastys, atlikta darbdavių ir darbuotojų apklausa, tirta esama situacija atrinktose įmonėse. 

Priežastys, kodėl moterys uždirba mažiau

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio siekė 12,4 proc. Tai — tiek pat, kaip ir 2014 metais, po kurių iki pat 2017-ųjų šis rodiklis augo.

2018 ir 2019 metais pastebimas atotrūkio mažėjimas, tačiau ekspertų manymu, statistiką pakoregavo ne geresnė lyčių lygybės situacija, o ekonominiai procesai: padidėjęs vyrų nedarbas, augę viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, nes moterys jame sudaro didžiąją daugumą darbuotojų. 

Analizuojant darbo užmokesčio skirtumus konkrečiose ūkio šakose, nustatyta, kad, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių srityje moterų darbo užmokestis buvo ir 30,2 proc., o finansinėje ir draudimo veikloje — 36,3 proc. mažesnis nei vyrų. 

"Dvigubas moterų užimtumas — darbe ir namuose. Namų ūkio ruoša, poilsio organizavimas, šeimos kultūros, tradicijų puoselėjimas, darbas auklėjant vaikus, senelių ir suaugusių šeimos narių globa – visi šie rūpesčiai paprastai gula ant moterų pečių. Turint daugybę kitų įsipareigojimų, moteriai sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje, padaryti profesinę karjerą, užimti vadovaujančias pareigas, pasiekti aukštą materialinį statusą ir darbo užmokesčio lygį", — sakė Mykolo Romerio universiteto mokslininkė prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė.

Skirtingas moterų ir vyrų užimtumo ir nedarbo lygis. Pats mažiausias užimtumo atotrūkis iš visų 28 Europos Sąjungos valstybių — Lietuvoje. Jis 2019 metais sudarė tik 1,6 proc., kai ES vidurkis — 11,4 proc. Viena vertus, Lietuvos moterų ir vyrų užimtumo lygis beveik vienodas, antra vertus, atsižvelgiant į papildomą moterų krūvį buityje, Lietuvos moterims tenka perteklinis darbas.

Lyčių skirtumai iškyla ir ieškant darbo. Moterų nedarbas tęsiasi ilgiau nei vyrų, jos dažniau išstumiamos į namų ūkį. Dauguma bedarbių vyrų kur kas greičiau susiranda darbą, o didelė dalis moterų, išstumtų iš rinkos, netenka darbo visam laikui.

Lietuvoje yra itin didelis išsilavinusių moterų nedarbas. Viena vertus, moterys, turinčios aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, negali visavertiškai savęs realizuoti Lietuvoje, antra vertus, tai reiškia, kad valstybėje neracionaliai naudojami žmogiškieji ištekliai. 

Taip pat pastaruoju metu šalyje pastebima tendencija, kai moterys vis dažniau renkasi darbus, neatitinkančius jų kvalifikacijos ir išsilavinimo. Siekiant įnešti svarų indėlį į namų ūkio biudžetą, jos kur kas dažniau nei vyrai imasi bet kokių prieinamų darbų, nes neturi galimybių laukti darbo pasiūlymo, atitinkančio jų išsilavinimą.

Ryškus pasiskirstymas į vyriškas ir moteriškas profesijas. Moterys dažniau užima mažiau svarbias, neprestižines darbo vietas ir dažniau dirba lanksčiose, nepagrindinėse darbo rinkose.

Pagrindinėmis vyrų veiklos sritimis išlieka statybų sektorius, transporto ir saugojimo veikla, žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė. Pagrindinės moterų ekonominės veiklos sritys — žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, švietimas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos. Dažnai tai — menkiau apmokamos profesijos. 

Moterų diskriminacija sprendimų priėmimo srityje ir valdyme. Nors bendras moterų išsilavinimo lygis yra aukštesnis, jos yra menkai atstovaujamos vadovaujamose pozicijose, sprendimų priėmimo grandyse (diplomatinėse atstovybėse, parlamente, ministrų kabinete, savivaldybių tarybose ir panašiai). 

Profesinės karjeros ir šeimos gyvenimo derinimas ir darbas nepilną darbo dieną. Galimybė derinti profesinį ir šeimos gyvenimą yra svarbi tiek moterims, tiek vyrams, nes didina darbo jėgos lankstumą, gerina žmonių gyvenimo kokybę, leidžia sėkmingai integruotis į darbo rinką ir išsilaikyti joje. 

Tyrimai rodo, kad tarp motinos ir vaiko gerovės yra tiesioginis priklausomybės ryšys. Moteris, turėdama lėšų, jas investuoja į savo vaikų išsilavinimą, sveikatą, pomėgius. Taigi, moterų diskriminacijos, ypač darbo rinkoje, problema tampa visos visuomenės problema.

Lietuvos vyrai kur kas rečiau nei moterys dirba ne visą darbo dieną. Taip yra dėl vyraujančio stereotipinio požiūrio, kad vaikų ir kitų globos reikalaujančių šeimos narių priežiūra turi būti priskiriama išimtinai moterims.

Moterų diskriminacija priimant į darbą. Remiantis tyrimu, Lietuvoje, įdarbinant moteris atsižvelgiama ne į kvalifikaciją, o į tai, ar ji turi vaikų, ar ji gali būti lanksti darbo valandų atžvilgiu, kokia jos išvaizda.

Kadangi įdarbinimo procese į moters kvalifikaciją ir profesinius gebėjimus kreipiama nepakankamai dėmesio, aukštą kvalifikacijos lygį ir kompetencijas turinčios moterys yra priverstos rinktis mažiau kvalifikuotą darbą. 

Labiausiai kriterijus dėl vaikų turėjimo taikomas 25–39 metų amžiaus moterims — būtent tokio amžiaus moterys dažniausiai gimdo ir augina vaikus, todėl jų padėtis darbo rinkoje yra sudėtingiausia. 

Panaši tendencija yra ir dėl darbo valandų lankstumo. Vaikus auginančiai moteriai sunkiau būti lanksčiai dėl darbo valandų, nes ji yra priversta derinti vaikų auginimą su darbu. Į fizinę išvaizdą daugiausia dėmesio kreipiama priimant į darbą 40–54 metų amžiaus moteris.

Tuo tarpu vyrams įdarbinimo procese taikomi kiti pagrindiniai kriterijai: profesinė patirtis, kvalifikacijos lygis, amžius, mobilumo galimybė ir kalbų įgūdžiai.

Darbo užmokesčio diskriminacija pagal lytį. Darbo kodeksas įpareigoja moterims ir vyrams už tą patį arba lygiavertį darbą mokėti vienodą atlygį.

Tačiau moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis išlieka tiek privačiojo, tiek ir viešojo sektoriaus įmonėse ir įstaigose. Praėjusiais metais MRU atliko tyrimą pasirinktose viešojo ir privataus sektoriaus įmonėse ir įstaigose, kuriose buvo vertinamas moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas.

Tyrimas parodė, kad vienoje iš penkių privataus sektoriaus įmonių moterys uždirbo 2,7 proc. mažiau nei vyrai už vienodą ar vienodos vertės darbą, o viešajame sektoriuje moterų atlygis buvo mažesnis net trijose iš penkių vertinime dalyvavusių įstaigų — atitinkamai, 2,9 proc., 3,7 proc., ir net 7 proc.

Tačiau specialistai pastebi, kad daugiausia atotrūkį tarp algų lemia tai, kad didesnė dalis moterų nei vyrų dirba prastesnį uždarbį siūlančiuose sektoriuose.

Tegai:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atlyginimas, vyrai, moterys, Lietuva
Dar šia tema
Karbauskis prašo LRT paaiškinti išmokėtų atlyginimų dydį
Lietuvoje įsigalioja Darbo kodekso pokyčiai