Sprogimas Beirute

Žiniasklaida: Beirute, sprogimo vietoje uoste, liko 43 metrų gylio krateris  

(atnaujinta 14:00 2020.08.09)
Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Po sprogimo Libano sostinės Beiruto uoste susiformavo 43 metrų gylio krateris, praneša "Sky News Arabia", cituodamas šaltinius Libano saugumo agentūrose.

"Sprogimas Beiruto uoste paliko 43 metrų gylio kraterį", — sakoma kanalo Twitter pranešime.

Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje. Naujausiais duomenimis, mirė daugiau nei 150 žmonių, apie 6 tūkst. buvo sužeista.

Kelios šalys, įskaitant Izraelį ir Prancūziją, pasiūlė pagalbą Libanui, Rusija, Kataras ir Irakas išsiuntė lauko ligonines į Beirutą, o PSO pranešė, kad ji siunčia vaistus ir chirurgijos rinkinius į Libano sostinę aukoms gydyti. Anksčiau buvo pranešta, kad Italija savo lėktuvą atsiuntė teikdama humanitarinę pagalbą.

Tegai:
sprogimas, Beirutas
Dar šia tema
Sprogimas Beirute: kaip tai vyko tragedijos liudininkų akimis
Beiruto pavyzdžiu: Klaipėda perspėjo apie pavojų sandėliuojant salietrą
Sunkvežimių eilės, archyvinė nuotrauka

"Ieško pinigų": kodėl Baltarusijos muitininkai atidarinėja sunkvežimius Baltijos šalių

(atnaujinta 17:29 2020.09.23)
Įspūdingos sunkvežimių eilės prie Baltarusijos sienos su ES šalimis laikosi jau daugiau nei savaitę. Kas ir ko ieško?

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusijos sienos kirtimas dabar yra tarsi loterija: kažkas pravažiuoja per dieną, o kiti stovi po keletą dienų, rašo Sputnik Baltarusija su nuoroda į vieną iš Baltarusijos logistikos bendrovių.

Rugsėjo 10 dieną Lietuvos vežėjų asociacija "Linava" paskelbė apie Baltarusijos ketinimą nepriimti krovinių iš Baltijos šalių. Bet Baltarusija paneigė šią informaciją. Vėliau prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną su Vakarais". Bet vėlgi oficialūs dokumentai šiuo klausimu nebuvo paskelbti, o kontrolės punktai toliau veikė kaip įprasta. Bet pereiti pasienio kontrolę, naujienų agentūros teigimu, iš tikrųjų tapo daug sunkiau.

"Aš konkrečiai atsakingas už dalinių krovinių gabenimą iš Vilniaus į Rusijos Federaciją, — aiškina vienos Baltarusijos logistikos kompanijos atstovas Jevgenijus. — Praėjusią savaitę siena buvo pereita, kaip sakoma, dėl geros kloties. Bet yra tokių, kurie negalėjo praeiti nuo penktadienio. Ir neaišku, nuo ko tai priklauso".

Vairuotojai sako, kad tikrinamos jų kabinos ir visos prekės iš Europos, jų nuolat klausia apie pinigus, ar jie juos vežasi su savimi. Galbūt tai sutapimas, tačiau Europos Sąjunga neseniai žadėjo skirti 53 mln. eurų protestuotojams paremti. Tuo pačiu Baltarusijos teisingumo ministerija šalyje neregistruotų fondų veiklą, kuri padeda nukentėjusiems protestų metu, laiko neteisėta. Jevgenijus patikslino, kad dabar pasienyje tikrinami beveik visi sunkvežimiai, kroviniai atidaromi pasirinktinai.

"Mano konkretūs automobiliai buvo tikrinami visaip, tik skirtingu lygmeniu: vieni buvo greitai paleisti, o kitus po kelis kartus tikrino rentgenu", — sakė agentūros pašnekovas.

Logistikos įmonės atstovo teigimu, vidutiniškai vienos mašinos prastovos diena kainuoja 100 eurų. Kadangi vėlavimas pasienyje yra laikomas nenumatyta aplinkybe ir klientas nekompensuoja šių nuostolių, daugelis įmonių savo tarifus jau padidino 100–200 eurų.

Prekes iš Baltijos šalių į Rusiją galima pristatyti tiesiogiai per Latviją, tačiau vietiniai kontrolės punktai nėra pritaikyti dideliam transporto priemonių srautui. 

Tegai:
ES, Baltarusija
Dar šia tema
Kontrolės punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba be pokyčių
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienyje su Baltarusija ir Lenkija sulaikyti trys vilkikai su cigarečių kontrabanda
ES vėliava

Europos Komisija ragina ES šalis pasidalyti atsakomybe pabėgėlius

(atnaujinta 18:05 2020.09.23)
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė apie naujo ES migracijos ir prieglobsčio pakto projektą, kuris numato didesnį valstybių narių solidarumą su šalimis, tiesiogiai susiduriančiomis su nelegalių imigrantų srautais

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Europos Komisija (EK) pasiūlė naują migracijos ir prieglobsčio paktą, kuriame numatyta bendra ES valstybių narių atsakomybė už į vieną iš Sąjungos šalių atvykstančių migrantų priėmimą ir grąžinimą, praneša RIA Novosti.

"Kiekviena valstybė be išimties krizės metu turi parodyti solidarumą, kad stabilizuotų bendrą situaciją, teiktų pagalbą valstybei, patiriančiai spaudimą užtikrinti ES humanitarinių įsipareigojimų laikymąsi", — sakoma EK pranešime.

Tačiau turint omenyje tai, kad visos valstybės turi skirtingą poziciją migracijos klausimu, EK siūlo skirtingas dalyvavimo galimybes. Pasiūlyme visų pirma teigiama, kad valstybės gali priimti ir pabėgėlius, atvykusius į vieną iš ES šalių, ir įsipareigoti grąžinti tuos, kurie negavo teisės pasilikti Europos Sąjungos teritorijoje.

Be to, šiame pasiūlyme numatyta sustiprinti kontrolę prie ES išorės sienų, paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė apie naujo ES migracijos ir prieglobsčio pakto projektą, kuris numato didesnį valstybių narių solidarumą su šalimis, tiesiogiai susiduriančiomis su nelegalių imigrantų srautais — Italija, Graikija ir Malta.

ES paspartino migracijos pakto rengimą po tragedijos Graikijos Lesbo saloje, kur rugsėjo 9 dieną visiškai sudegė Morijos pabėgėlių stovykla, kurioje gyveno 12,8 tūkst. žmonių.

Nemažai ES šalių sutiko priimti migrantus, kurie liko be namų po gaisro Lesbo saloje. Europos Sąjunga taip pat ketina dalyvauti statant naują pabėgėlių centrą saloje ir vėliau jį prižiūrėti bendradarbiaujant su Graikijos valdžios institucijomis.

Lesbo salą aplankė Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis. Jis sakė, kad ES neketina "užmerkti akių prieš migracijos problemą".

Tegai:
atsakomybė, ES, Europos Komisija (EK)
Dar šia tema
Skvernelis atskleidė, kiek Lietuvai gali kainuoti vakcina nuo COVID-19
Lietuvoje priimtas sprendimas dėl vakcinų įsigijimo

Vilniuje paminėtas Rudens lygiadienis

(atnaujinta 18:14 2020.09.23)
Kasmet rugsėjo 22-ąją minimas rudens lygiadienis — tai diena, kurios trukmė trumpam susilygina su nakties, o po jos šiltąjį ir šviesų metų laiką keičia tamsusis periodas

Vilniaus etninės kultūros centras rugsėjo 22 dieną sušaukė vilniečius ir miesto svečius į Rudens lygiadienio šventę. Ji prasidėjo 20:00 prie Karaliaus Mindaugo tilto.

Šventės metu tradiciškai būdavo dėkojama dievams už subrandintą derlių ir pasitinkamas kitas — tamsusis — laikotarpis, priartinantis žmogų prie anapusinio pasaulio, priverčiantis atsigręžti į savo vidinį gyvenimą bei protėvių išmintį.

Šiemet, minint Tautodailės metus, lygiadienio apeiginiams momentams įprasminti buvo pasirinktas verpstės motyvas. Žiemos laikotarpiui būdingo veiksmo — verpimo — įrankis savo raštais, vaizduojančiais gamtos elementus, dangaus kūnus, Pasaulio medžio simbolius, byloja apie lietuvių glaudų ryšį su gamta, jų pasaulėvaizdį bei tikėjimą.

Tegai:
Rudens lygiadienis, Vilnius