Baltarusijos prezidento rinkimai

Baltarusijoje paskelbti preliminarūs prezidento rinkimų rezultatai

(atnaujinta 12:54 2020.08.11)
Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus pirmuosius duomenis, pagal kuriuos užtikrintai laimi dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka, kilo protestai

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Pagal preliminarius rinkimų rezultatus, Lukašenka gavo 80,23 proc. rinkėjų balsų, praneša RIA Novosti.

Dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, pirminiais rezultatais, respublikos prezidento rinkimuose gavo 80,23 proc., sakė CRK vadovė Lidija Jermošina.

"Lukašenka Aleksandras Grigorjevičius. Už jį balsavo 4 milijonai 652 tūkst. žmonių, arba 80,23 proc." — sakė ji pirmadienio pranešime.

Balsavo 5 mln. 790 tūkst. žmonių, rinkimuose dalyvavo 84,23 proc.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus pirmuosius duomenis, pagal kuriuos užtikrintai laimi dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka, kilo protestai.

Opozicijos iniciatyva, rinkėjai pradėjo rinktis rinkimų apylinkėse, kad galėtų "kontroliuoti balsų skaičiavimą", daugelyje miestų prasidėjo areštai, o teisėsaugos pareigūnai ėmė vaikyti protestuotojus.

Minsko centre protestuotojai iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir garsines granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Breste policija paragino išsiskirstyti susirinkusius į protesto akciją miesto centre.

Gardine, kur daugiau nei tūkstantis žmonių susirinko į nesankcionuotą protesto mitingą, yra sulaikytųjų. Teisėsaugininkai prieš protestuotojus taip pat naudojo ašarines dujas.

Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (371)
Dar šia tema
Lietuvos užsienio reikalų ministerija kursto baltarusius kelti protestus
Baltarusijoje vyksta prezidento rinkimai
Kilometrinė eilė: kaip Baltarusijos piliečiai balsuoja rinkimuose Maskvoje
Britanijos kariai

Britas pareiškė apie patyčias kariuomenėje dėl rusų kilmės

(atnaujinta 10:01 2020.09.29)
Išeivis iš Rusijos nusprendė tapti Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai, tačiau tarnybos metu kapralas buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas vyresniojo laipsnio kariams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karys kreipėsi į teismą dėl šalies gynybos ministerijos, teigdamas, kad jis buvo diskriminuojamas ir žeminamas dėl rusų kilmės, rašo "Telegraph".

Kaip pranešama, Glebo Stešovo šeima į Britaniją atvyko prieš 20 metų, būsimajam kapralui tuo metu buvo 13 metų. Jis pareiškė norintis tapti Didžiosios Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai.

Išeivis iš Rusijos tvirtina, kad per tarnybą Didžiosios Britanijos kariuomenėje jis buvo nuolat žeminamas, visų pirma, jis buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas vyresniojo laipsnio kariams. Be to, jo buvo nuolat klausiama, kodėl jis nestojo į Rusijos armiją.

Stešovas taip pat tvirtina, kad jam nebuvo leista tapti vertėju iš rusų kalbos Žvalgybos korpuse. Pasak kario, jam atsisakyta perkelti į šias pareigas, nes baiminamasi, kad jis gali tapti "Rusijos šnipu". Taigi, pridūrė kapralas, Gynybos ministerija neva suklastojo jo kalbos egzamino rezultatus, kaip rezultatas Stešovas iš pradžių negalėjo išlaikyti rusų kalbos, o paskui ir anglų kalbos testavimo.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, savo ruožtu, atmeta visus Stešovo pareikštus kaltinimus.

Tegai:
rusų kalba, kariuomenė, Rusija, Didžioji Britanija
Ryga, archyvinė nuotrauka

"Mes nesame Rusijos gubernija": Latvijoje paskelbta apie pažeminimą dėl kalbos

(atnaujinta 09:53 2020.09.29)
Latvijos Seimo narys pasipiktino dėl Rygos miesto tarybos atstovės pasisakymo apie rusų kalbos svarbą šalies gyventojams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Straipsnyje "Latvijas Avize" Latvijos Seimo narys Atisas Leinšas griežtai pasmerkė Rygos miesto tarybos parlamentarę Antoniną Nenaševą iš "Progresyvieji" partijos už svarbaus rusų kalbos vaidmens valstybėje pripažinimą.

Straipsnio autorius mano, kad toks pareiškimas gali rodyti, jog "Progresyvieji" perėmė estafetę iš buvusio Rygos mero Nilo Ušakovo, 'kuris su rusais kalbėjo tik rusiškai". Jis ragino nepalaikyti ir neplėtoti mito, kad " bendravimas rusų kalba yra būtinas visiems rusams".

"Mes gyvename nacionalinėje valstybėje, o ne Rusijos gubernijoje: kodėl mes vis dar turime įprotį tokiam pažeminimui?" — pasakė Leinšas.

Seimo narys tvirtina, kad būtent dėl ​​"rusinimo politikos" Latvija vis dar nėra suvokiama kaip NATO ir Europos Sąjungos šalis. Leinšas minėjo, kad Nenaševa taip pat atkreipė dėmesį į anglų kalbos vaidmenį Latvijoje, tačiau dėl tokio palyginimo jis pasipiktino, nes, jo žodžiais tariant, šiuo atveju "nekalbame apie turistus".

Dabar Latvijoje yra tik viena valstybinė kalba — latvių. Rusų kalba yra beveik 40 procentų gyventojų, tačiau ji turi užsienio kalbos statusą.

Daugelis Latvijos piliečių nacionalistų dažnai pasipiktinę tuo, kad parduotuvėse galima rasti rusiškų užrašų, o viešose vietose — išgirsti rusų kalbą.

Neseniai Latvijoje kilo skandalas, kuomet latvis užsipuolė lietuvę, kuri išdrįso būdama kelionėje kaimyninėje šalyje užduoti klausimą rusų kalba.

Pagal Latvijoje priimtą įstatymą, 2020 metais visas vidurinis išsilavinimas vyksta tik latvių kalba. Taip pat nuo rugsėjo 1 dienos visose respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigose latvių kalba turėtų būti vartojama kaip pagrindinė kalba vaikams nuo penkerių metų.

Rusų kalba Europos Sąjungoje
© Sputnik /
Rusų kalba Europos Sąjungoje
Tegai:
rusų kalba, Latvija
Dar šia tema
Lietuva yra pasirengusi sekti Latvijos pavyzdžiu — uždrausti RT kanalų transliaciją
Latvijos parlamentaras paragino derėtis "nekenčiama rusų kalba"
"Užsipuolė rėkdamas": latvis išgąsdino lietuvę, kalbėjusią rusiškai