JAV prezidentas Donaldas Trampas

Trampas teigia, kad Rusija turi "didelį norą" sudaryti "branduolinį paktą" su JAV  

(atnaujinta 10:23 2020.08.12)
Pats Amerikos vadovas anksčiau sakė, jog JAV mielai sudarytų branduolinio ginklo susitarimą su Rusija

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Donaldas Trampas išreiškė pasitikėjimą, kad Rusija "labai nori" sudaryti su JAV "branduolinių ginklų paktą", praneša RIA Novosti.

"Dabar mes dirbame su Rusija dėl branduolinių ginklų pakto. Jie to nori, jie to tikrai nori. Nemanau, kad jie lauks. Dabar tai yra didžiausia problema pasaulyje ir mes šiuo metu bendradarbiaujame su Rusija", — sakė Trampas.

Trampas anksčiau sakė, kad JAV mielai sudarytų branduolinio ginklo susitarimą su Rusija.

Kitos Rusijos ir JAV tarpžinybinės konsultacijos dėl strateginio stabilumo užsienio reikalų ministro pavaduotojo Sergejaus Riabkovo ir JAV prezidento pasiuntinio ginklų kontrolės klausimais Maršalo Bilingslio numatomos rugpjūčio 16-18 dienomis Vienoje.

Pirmasis Riabkovo ir Bilingslio konsultacijų turas įvyko birželio pabaigoje Austrijos sostinėje. Po to liepos 27–30 dieną ten vyko konsultacijos doktrinos, kosmoso ir skaidrumo darbo grupėse.

Tegai:
branduolinis susitarimas, Rusija, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Trampas išveda kariuomenę iš Vokietijos JAV labui. Ir viso pasaulio
Trampas paskelbė, kad nori pakviesti Putiną į G7 susitikimą  
Britanijos kariai

Britas pareiškė apie patyčias kariuomenėje dėl rusiškos kilmės

(atnaujinta 10:28 2020.09.29)
Išeivis iš Rusijos nusprendė tapti Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai, tačiau tarnybos metu kapralas buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas aukštesnio laipsnio kariams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karys kreipėsi į teismą dėl šalies Gynybos ministerijos, teigdamas, kad jis buvo diskriminuojamas ir žeminamas dėl rusiškos kilmės, rašo "Telegraph".

Kaip pranešama, Glebo Stešovo šeima į Britaniją atvyko prieš 20 metų, būsimajam kapralui tuo metu buvo 13 metų. Jis pareiškė norintis tapti Didžiosios Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai.

Išeivis iš Rusijos tvirtina, kad per tarnybą Didžiosios Britanijos kariuomenėje jis buvo nuolat žeminamas, visų pirma, jis buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas aukštesnio laipsnio kariams. Be to, jo buvo nuolat klausiama, kodėl jis nestojo į Rusijos armiją.

Stešovas taip pat tvirtina, kad jam nebuvo leista tapti vertėju iš rusų kalbos Žvalgybos korpuse. Pasak kario, jam neleista eiti šių pareigų, nes baimintasi, kad jis gali tapti "Rusijos šnipu". Taigi, pridūrė kapralas, Gynybos ministerija neva suklastojo jo kalbos egzamino rezultatus, ir galiausiai Stešovas iš pradžių negalėjo išlaikyti rusų kalbos, o paskui ir anglų kalbos testų.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija savo ruožtu atmeta visus Stešovo pareikštus kaltinimus.

Tegai:
rusų kalba, kariuomenė, Rusija, Didžioji Britanija
Ryga, archyvinė nuotrauka

"Mes nesame Rusijos gubernija": Latvijoje paskelbta apie pažeminimą dėl kalbos

(atnaujinta 10:25 2020.09.29)
Latvijos Seimo narys pasipiktino dėl Rygos miesto tarybos atstovės pasisakymo apie rusų kalbos svarbą šalies gyventojams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Straipsnyje "Latvijas Avize" Latvijos Saeimos narys Atis Leinšas griežtai pasmerkė Rygos miesto tarybos parlamentarę Antoniną Nenaševą iš "Progresyviųjų" partijos už svarbaus rusų kalbos vaidmens valstybėje pripažinimą.

Straipsnio autorius mano, kad toks pareiškimas gali rodyti, jog "Progresyvieji" perėmė estafetę iš buvusio Rygos mero Nilo Ušakovo, "kuris su rusais kalbėjo tik rusiškai". Jis ragino nepalaikyti ir neplėtoti mito, kad "bendravimas rusų kalba yra būtinas visiems rusams".

"Mes gyvename nacionalinėje valstybėje, o ne Rusijos gubernijoje: kodėl mes vis dar pripratę prie tokio pažeminimo?" — pasakė Leinšas.

Saeimos narys tvirtina, kad būtent dėl ​​"rusinimo politikos" Latvija vis dar nėra suvokiama kaip NATO ir Europos Sąjungos šalis. Leinšas minėjo, kad Nenaševa taip pat atkreipė dėmesį į anglų kalbos vaidmenį Latvijoje, tačiau dėl tokio palyginimo jis pasipiktino, nes, jo žodžiais tariant, šiuo atveju "nekalbame apie turistus".

Dabar Latvijoje yra tik viena valstybinė kalba — latvių. Rusiškai kalba beveik 40 procentų gyventojų, tačiau ji turi užsienio kalbos statusą.

Daugelis Latvijos piliečių nacionalistų dažnai pasipiktinę tuo, kad parduotuvėse galima rasti rusiškų užrašų, o viešose vietose — išgirsti rusų kalbą.

Neseniai Latvijoje kilo skandalas, kuomet latvis užsipuolė lietuvę, kuri išdrįso būdama kaimyninėje šalyje užduoti klausimą rusų kalba.

Pagal Latvijoje priimtą įstatymą, 2020 metais visas vidurinis išsilavinimas vyksta tik latvių kalba. Taip pat nuo rugsėjo 1 dienos visose respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigose latvių kalba turėtų būti vartojama kaip pagrindinė vaikams nuo penkerių metų.

Rusų kalba Europos Sąjungoje
© Sputnik /
Rusų kalba Europos Sąjungoje
Tegai:
rusų kalba, Latvija
Dar šia tema
Lietuva yra pasirengusi sekti Latvijos pavyzdžiu — uždrausti RT kanalų transliaciją
Latvijos parlamentaras paragino derėtis "nekenčiama rusų kalba"
"Užsipuolė rėkdamas": latvis išgąsdino lietuvę, kalbėjusią rusiškai
Nord Stream-2

Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu

(atnaujinta 10:29 2020.09.29)
Pasak Bundestago ekonominės tarnybos, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, yra politinių sprendimų pasekmė

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė rimtai abejoja, ar JAV sankcijos dujotiekio "Nord Stream-2" projektui atitinka tarptautinę teisę, sakė Vokietijos kabineto atstovas Steffenas Seibertas.

Jis pakomentavo Bundestago ekonominės tarnybos pranešimą, kuriame pažymima, kad, nepaisant aiškios Vokietijos ir Briuselio pozicijos, kad ekstrateritorinės sankcijos pažeidžia tarptautinę teisę, "negalima visiškai ignoruoti JAV argumentų".

Anot RIA Novosti, pasak pranešimo autorių, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, gali "atrodyti išgalvotas", tačiau šio principo taikymas yra politinių sprendimų, kuriems nėra taikomi tokie teisiniai apribojimai, pasekmė, o tarptautinėje teisėje nėra objektyvių kriterijų, kuris reglamentuotų šio principo taikymą.

"Vyriausybė turi rimtų abejonių dėl tokių ekstrateritorinių sankcijų atitikimo tarptautinei teisei. Mes išsamiai išnagrinėsime ir įvertinsime šią ataskaitą", — sakė jis pirmadienį vykusioje trumpojoje konferencijoje, atsakydamas į klausimą, ar Vokietijos vyriausybė mano, kad JAV sankcijos prieš "Nord Stream-2" pažeidžia tarptautinę teisę.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Rusija, JAV, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Kodėl "įpėdinis Frydrichas" meluoja vokiečiams apie Putiną