Berniukas, archyvinė nuotrauka

Tyrimo metu atskleista, kad vaikų mirtys nuo koronaviruso labai retos

(atnaujinta 13:31 2020.08.12)
Į šį tyrimą įsitraukė 82 medicinos centrai iš 25 Europos šalių: taip pat jame dalyvavo Lietuva ir Estija

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Viruso plitimo laikotarpiu atliktas vienas iš nedaugelio tyrimų, kuris apėmė tiek daug Europos šalių ir medicinos centrų, susivienijusių dėl vieno tikslo — gauti patikimų, mokslo įrodymais pagrįstų duomenų apie vaikų susirgimus koronaviruso infekcija COVID-19. Apie tai pranešė VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninė.

Į šį tyrimą įsitraukė 82 medicinos centrai iš 25 Europos šalių: taip pat jame dalyvavo Lietuva ir Estija. Tyrimas buvo pradėtas pandemijos piko metu — balandžio pirmąją dieną ir tęsėsi iki balandžio 24 dienos.

Pasak VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos, pagrindinės tyrėjos Lietuvoje dr. Ingos Ivaškevičienės, iš viso šiuo laikotarpiu buvo tirti 582 vaikai nuo gimimo iki aštuoniolikos metų. Į šį tyrimą buvo įtraukti 6 tuo metu Lietuvoje koronaviruso infekcija sirgę Vaikų ligoninės pacientai.

Kaip teigia Ivaškevičienė, tyrimo metu nustatyta, kad vaikai serga pakankamai lengvai, tik 8 proc. (48 vaikams) tirtų vaikų prireikė intensyviosios terapijos paslaugų, o Lietuvoje jų nereikėjo nė vienam nepilnamečiui. Iš visų pacientų, kuriems buvo taikyta intensyvi medicinos priežiūra, tik pusei jų (4 proc.) reikėjo ir kvėpavimo pagalbos, vienam vaikui taikyta EKMO (ektstrakorporinė membraninė oksigenacija). Iš viso per tą laikotarpį nuo šios infekcijos mirė 4 vaikai (0,69 proc.) iš 582 tiriamųjų.

Dažniausiai pasireiškė šie požymiai: karščiavimas ir kosulys (65 proc. atvejų), viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (54 proc. atvejų) ir apatinių kvėpavimo takų, arba pneumonijos (25 proc. atvejų), taip pat virškinimo sutrikimo (22 proc.) simptomai.

Pastebėta, kad kai kuriems vaikams virškinimo sutrikimai pasireikšdavo be jokių kataro požymių, — įprastai šis simptomas pirmiausia priskiriamas žarnyno infekcijoms. 16 proc. atvejų vaikų liga pasireiškė be jokių simptomų ir buvo diagnozuota tik nustačius kontaktą su sergančiuoju.

Be abejo, kaip teigia vaikų infekcinių ligų gydytoja, šis tyrimas leidžia drąsiau šnekėti apie tai, kad iš tikrųjų vaikams COVID-19 infekcija praeina labai lengvai, tačiau tai nereiškia, kad vaikų gydytojai turi prarasti budrumą. Be to, reikia dar daug mokslininkų pastangų, kad būtų rastas vienodas gydymo standartas, pateiktos gairės. Iki šiol visos šalys taikė simptominį gydymą, naudodamos skirtingus medikamentus.

Tegai:
vaikai, koronavirusas, Europa
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Policija ir pasieniečiai aktyviau patruliuos keliuose prie Lenkijos ir Latvijos
Profesorius svarsto, kiek žmonių numirtų, jei nebūtų nekontroliuojamas COVID-19 plitimas  
Per parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 25 COVID-19 atvejai
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 13:40 2020.09.18)
Opozicijos lyderė taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi palaikyti dialogą su Baltarusijos valdžia ir ieškoti taikaus krizės sprendimo

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Padėtis Baltarusijoje reikalauja neatidėliotino tarptautinio įsikišimo, per skubias JT Žmogaus teisių tarybos derybas dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje sakė buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja.

Tichanovskaja taip pat paragino leisti atvykti į Baltarusiją ir laisvai judėti JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių klausimais.

"Mes reikalaujame, kad tarptautinei stebėjimo misijai būtų leista užfiksuoti režimo piktadarybes. Galiausiai mes reikalaujame laisvų ir sąžiningų rinkimų, kad Baltarusijos piliečiai galėtų laisvai pasirinkti savo vyriausybę pagal mūsų šalies įstatymus", — sakė Tichanovskaja.

Ji taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi palaikyti dialogą su Baltarusijos valdžia ir ieškoti taikaus krizės sprendimo.

"Mūsų reikalavimai yra paprasti ir visiškai atitinka visas pagrindines tarptautines normas. Mes reikalaujame nedelsiant nutraukti smurtą prieš civilius. Mes reikalaujame nedelsiant paleisti visus politinius kalinius", — sakė Tichanovskaja.

Ženevoje vyksta 45-oji JT Žmogaus teisių tarybos sesija, kurioje aptariama situacija Baltarusijoje. Ją pradėti pareikalavo Vokietija, veikdama Europos Sąjungos vardu.

Rusijos, Baltarusijos, Venesuelos ir KLR atstovai pasisakė už šio įvykio nutraukimą, nurodydami taisyklių pažeidimus.

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Anksčiau Minsko valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje derinamos iš užsienio, ir kaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Knygos Forestas Gampas autorius Winstonas Groomas

JAV mirė knygos "Forestas Gampas" autorius Winstonas Groomas

(atnaujinta 12:54 2020.09.18)
Rašytojo garsiausio kūrinio pagrindu buvo nufilmuotas kultinis to paties pavadinimo filmas su pagrindinį vaidmenį atlikusiu Holivudo aktoriumi Tomu Hanksu

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Eidamas 78-uosius metus mirė knygos "Forestas Gampas" ("Forrest Gump") autorius Winstonas Groomas, apie tai savo Facebook paskyroje pranešė Amerikos Ferhopo miesto, kuriame gyveno Groomas, merė Karin Wilson.

"Su dideliu liūdesiu pranešu apie mūsų brangaus draugo Winstono Groomo mirtį. Ferhopo miestas šiandien prarado savo legendinį autorių", — parašė ji.

Kas tapo rašytojo mirties priežastimi, nepranešama. Žmonės iš viso pasaulio po Karin Wilson pranešimu komentaruose reiškia užuojautą.

Populiariausia Winstono Groomo knyga tapo romanas "Forestas Gampas", parašytas 1986 metais ir ekranizuotas 1994 metais. To paties pavadinimo filmas pelnė šešis Oskaro apdovanojimus, tris "Auksinio gaublio" apdovanojimus ir daugybę kitų apdovanojimų.

Knygoje pasakojama apie psichikos sutrikimų turintį jaunuolį, kuris pats perteikia savo gyvenimo istoriją. 1995 metais Groomas parašė knygos "Forestas Gampas" tęsinį — knygą "Gampas ir ko." (angl. "Gump and Co."), kurią taip pat buvo planuota ekranizuoti, tačiau bandymai tai padaryti buvo nesėkmingi. Be šios serijos, Groomas taip pat yra parašęs keletą negrožinių knygų.

Temos:
Metų netektys — 2020
Dar šia tema
Mirė kompozitorius Ennio Morricone
Mirė žymi kino ir teatro aktorė Gražina Balandytė
Mirė poetas Aleksas Dabulskis 
Eidamas 50 metus mirė hito "I Like to Move It" autorius
Baltarusijos protestuotojų palaikymo akcija Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?

(atnaujinta 12:43 2020.09.18)
Pastaruoju metu įtampa Europos santykiuose su Rusija auga. Pasekmės Lietuvai gali būti liūdnos

Vakarai su dideliu nerimu laukė Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitikimo. Buvo sakoma, kad Aleksandras Lukašenka ketina atiduoti/parduoti savo šalį Vladimirui Putinui, ir tuoj įvyks anšliusas — beliko duoti įsakymą Rusijos "žaliesiems žmogeliukams", kurie jau Baltarusijoje.

Susitikimas praėjo ramiai. Nebuvo net kalbos, pavyzdžiui, apie bendrą valiutą. Dar daugiau — Rusija atitraukė rezervą, kuris buvo paruoštas padėti kaimyninės šalies teisėsaugos institucijoms. Tačiau isterija Europoje tęsiasi — Maskva raginama nesikišti į Baltarusijos reikalus, bet tuo pat metu vadinamasis ES užsienio reikalų ministras Žozepas Borelis pareiškia, kad Lukašenka — neteisėtas prezidentas.

Kitaip tariant, ES reikalauja iš Rusijos palikti ramybėje Minską, bet pati tuo pat metu elgiasi priešingai ir daro tai labai agresyviai. Dar daugiau "stebuklų" istorijoje su Aleksejaus Navalno "apnuodijimu".

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas (tai yra, ne šiaip sau žmogus iš niekur) sako, kad iki opozicionieriaus išvykimo į Vokietiją jokių nuodų jo organizme nebuvo. Tačiau prieš jo žodį — Angelos Merkel žodis. Išeitis paprasta — Vakarai turėtų pateikti akivaizdžius savo tiesos įrodymus, kad Maskva būtų priremta prie sienos.

Bet jų niekas nepateikia, ir paprastai santūrus ir korektiškas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vis dažniau daro itin kietus pareiškimus dėl europinių partnerių elgesio. Tai reiškia, kad Europos santykiai su Rusija staiga pajudėjo "žaidimo be taisyklių" link, ir tai yra blogas ženklas, nes toks žaidimas turi neigiamų pasekmių visiems jo dalyviams, ir kuo jis kietesnis — tuo jos blogesnės.

Šiame kontekste kyla natūralus klausimas: europiečiai, pirmiausia vokiečiai, išprotėjo (nes tik beprotis gali savo iniciatyva dėl labai abejotinų priežasčių pradėti kryptingai žlugdyti strateginio bendradarbiavimo — taip pat energetikos srityje — su viena iš pagrindinių pasaulio valstybių pagrindus)?

Ne, jie neišprotėjo. Tiesiog pagalvokite, ką primena jų elgesys. Teisingai — amerikiečių, kurie pastaruoju metu ignoruoja bet kokias taisykles ir tiesiog daro, ką nori, stilių. Todėl galima daryti prielaidą, kad tam tikros jėgos Vašingtone (vadinamieji demokratai-globalistai-atlantistai) užvirė košę iš Baltarusijos revoliucijos, Navalno "apnuodijimo", "Šiaurės srauto 2", sankcijų ir taip toliau, kuri iš esmės yra jų galimybių maksimumas (kovos pikas), siekiant galutinai ir negrįžtamai supriešinti Europą — pirmiausia Vokietiją — su Rusija.

Tik įsivaizduokite, kokie turėjo būti panaudoti svertai, kad Merkel padarytų pareiškimą dėl "neabejotino Navalno apnuodijimo", pastačiusį Berlyną į labai nepatogią padėtį, iš kurios bus sunku išsisukti ne tik jam, bet ir visai Europos Sąjungai.

Galutinis šio "mūšio dėl Europos" rezultatas, kaip teigia ekspertai, dar nėra aiškus — antirusiškas spaudimas jai didžiulis, bet, pavyzdžiui, Austrija pasakė, kad skubėti Navalno ir "Šiaurės srauto" atveju nereikia. Kitaip tariant, Senajame žemyne dar yra rimtų jėgų, kurios pasiruošusios pabandyti pasipriešinti tiems, kas nori nuleisti geležinę uždangą tarp jo ir Rusijos. Kas laimės — pažiūrėsime.

Ką šiuo atveju svarbu suprasti Lietuvai? Ji yra "Baltarusijos režimo" ir "Rusijos imperializmo" kritikų priešakyje. Kitaip tariant, aktyviai prisideda prie įtampos Europos santykiuose su Maskva didinimo. Tačiau apie galimas tokios politikos pasekmes, kaip visada, negalvojama.

Yra senas geras posakis: kai ponai mušasi, cholopų kuodai traška. Kitaip sakant, jeigu tarp ES ir Rusijos paaštrės sankcijų karas, labiausiai nukentės mažosios bloko valstybės, kurios sistemiškai yra ne tokios atsparios nuostoliams kaip didžiosios. Ir reikia suprasti, kad Maskvos atsakas Baltijos valstybėms gali būti žymiai skaudesnis nei Minsko.

Papildomas skambutis Lietuvai yra tas, kad konkrečiai jos neigiamas įvaizdis įsitvirtino rusiškame politiniame ir informaciniame diskurse. Pavyzdžiui, Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, komentuodamas įvykius Baltarusijoje, pareiškė: "Jokiems amerikiečiams, lietuviams, lenkams, vokiečiams kištis mes neleisime". Tai yra, lietuviai iš karto po amerikiečių.

O prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasakė taip: "Mūsų kaimynai lietuviai, mano nuomone, peržengė jau visas padorumo ribas. Turime tvirtą pagrindą manyti, kad jie su ponia Svetlana Tichanovskaja dirba visai nedemokratiniais metodais ir metodais, kuriuose matyti nepagarba Baltarusijos Respublikos suverenitetui".

Kitaip sakant, Lietuva ES priešpriešos su Rusija kontekste gali nukentėti ne tik kaip maža valstybė, bet ir kaip viena iš pagrindinių šios priešpriešos iniciatorių ir aktyviausių jos dalyvių, įskaitant Baltarusijos kryptį. Tačiau politinis šalies elitas apie tai greičiausiai net negalvoja. Nėra laiko nerimauti dėl nacionalinių interesų ir vertinti rizikas šalies ūkiui — svarbiausia vykdyti "didžiojo brolio" įsakymą.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad tam tikros jėgos (greičiausiai Amerikoje) metė į mūšį dėl Europos praktiškai visus įmanomus politinius, ekonominius ir informacinius rezervus. Dėl to įtampa pastarosios santykiuose su Rusija artėja prie pavojingos ribos. Peržengus ją, "belaisvių niekas neims", ir labiausiai šiame žaidime be taisyklių gali nukentėti tokios mažos ir aklai svetimą užsakymą vykdančios valstybės kaip Lietuva.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Rusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos žvalgyba: JAV atlieka pagrindinį vaidmenį dabartiniuose Baltarusijos įvykiuose
Lukašenka Lietuvą, Lenkiją ir Čekiją pavadino "JAV satelitais"
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas: vystysis kartu ir "padės" Baltarusijai
Lukašenkos padėjėjas Lietuvos deputatus pavadino "beprincipiais veidmainiais"