Taikūs protestai Minske

Ekspertas papasakojo, kiek ilgai gali tęstis protestai Baltarusijoje

(atnaujinta 13:35 2020.08.17)
Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka

VILNIUS, rugpjūčio 17 — Sputnik. Opozicijos protestų Baltarusijoje daugės, jie gali tęstis mažiausiai du ar tris mėnesius, RIA Novosti sakė Tarptautinių santykių tarybos prie Rusijos prezidento narys Bogdanas Bezpalka.

"Galiu pasakyti, kad protesto akcijos tęsis dar ilgai. Dabar Baltarusijoje pradėti organizuoti streiko komitetai, prasidėjo streikai. Tai yra, greičiausiai, protestai tęsis ir augs. Jie tikrai gali trukti kelis mėnesius", — sakė ekspertas.

Remiantis politologo prognozėmis, protestai gali trukti du ar tris mėnesius, "o gal ir ilgiau". Anot jo, jei bus palaikymas iš svetur ir "jei bus pastebimas griežto šių protestų slopinimo nebuvimas, o griežtai slopinti šimtus tūkstančių žmonių neįmanoma — nei policijos, nei armijos pajėgų tam neužteks — tada protestuotojai supras, kad jie iš tikrųjų yra tikra jėga, jie geriau organizuosis nei dabar ir pateiks realistiškesnius reikalavimus", — paaiškino ekspertas.

Protestai Minske, archvyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Виктор Толочко

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš rezultatus nesutinkančius protestuotojus pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Oficialiais duomenimis, per pirmąsias dienas buvo sulaikyta daugiau kaip 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeisti šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų, vienas protestuotojas mirė. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, o ne dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Aleksandras Lukašenka, prezidento rinkimai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (472)
Dar šia tema
Makronas palaikė protestus Baltarusijoje
Tichanovskaja teigė esanti pasirengusi tapti Baltarusijos lydere
Puškovas įvardijo galimo Lukašenkos pralaimėjimo opozicijai priežastį
Maistas, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai įrodė ketogeninės dietos naudą širdžiai

(atnaujinta 16:20 2020.10.27)
Vašingtono universiteto medicinos mokyklos ir Sent Luiso universiteto mokslininkai, atlikdami eksperimentus su laboratorinėmis pelėmis, nustatė, kad riebi arba ketogeninė dieta visiškai apsaugo nuo širdies nepakankamumo

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Amerikos mokslininkai įrodė, kad daug riebalų turinti dieta gali užkirsti kelią  širdies nepakankamumo, susijusio su medžiagų apykaitos sutrikimais, vystymuisi. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Nature Metabolism".

Širdies miokardas reikalauja milžiniško kiekio cheminės energijos širdies ritmui palaikyti. Kad išlaikytų šį aukštą medžiagų apykaitos pajėgumą, širdis lanksčiai prisitaiko prie skirtingų mitybos sąlygų. Tačiau sergant ligomis, susijusiomis su medžiagų apykaitos sutrikimais, pavyzdžiui, diabetu, gali išsivystyti širdies nepakankamumas.

Vašingtono universiteto medicinos mokyklos ir Sent Luiso universiteto mokslininkai, atlikdami eksperimentus su laboratorinėmis pelėmis, nustatė, kad riebi arba ketogeninė dieta visiškai apsaugo nuo širdies nepakankamumo.

"Mūsų darbas rodo, kad daug riebalų, mažai angliavandenių turinti dieta gali būti laikoma širdies nepakankamumo mitybos terapija", — tyrimo vadovas Kyle'as McCommisas, biochemijos ir molekulinės biologijos docentas.

Norint, kad širdis gautų pakankamai energijos, piruvatai, piruvino rūgšties druskos, kurios yra galutinis gliukozės apykaitos produktas, turi būti laiku pristatomos į ląstelių mitochondrijas.

Šį vaidmenį atlieka baltymų kompleksas MPC (mitochondrijų piruvato nešiklis — mitochondrijų piruvato nešėjas). Autoriai nustatė, kad sergant žmogaus ir pelės širdies nepakankamumu MPC ekspresija yra sumažėjusi, o tai lemia MPC genetinį ištrynimą ir širdies funkcijos sutrikimą.

"Šio širdies nepakankamumo galima išvengti ar net panaikinti, jei ketogeninė dieta turi daug riebalų ir mažai angliavandenių", — sako jis. — Įdomu tai, kad 24 valandų badavimas taip pat žymiai pagerino pelių širdies veiklą.

Kaip ir ketogeninė dieta, ilgalaikis badavimas padidina širdies priklausomybę nuo riebalų rūgščių oksidacijos ir sumažina ketolitinį srautą, nepaisant padidėjusio ketoninių kūnų patekimo į širdį. 24 valandų badavimas sumažino gliukozės kiekį kraujyje ir labai padidino neesterifikuotų riebalų rūgščių ir ketoninių organizmų koncentraciją plazmoje.

Reikšmingas širdies veiklos pagerėjimas taip pat pastebėtas gyvūnams, neturintiems širdies MPC ekspresijos, kurie buvo maitinami daug riebalų turinčia dieta, tačiau turintiems pakankamai angliavandenių ketozei riboti.

"Mūsų tyrimas parodo kritinį mitochondrijų piruvato vaidmenį širdies veikloje ir išryškina mitybos intervencijų galimybes pagerinti širdies riebalų apykaitą, siekiant užkirsti kelią ar pakeisti širdies disfunkciją ir pertvarkymą MPK trūkumo sąlygomis", — pažymi mokslininkas.

Rezultatai rodo, kad ketogeninės dietos nepadidina širdies ketoninių medžiagų apykaitos, o skatina riebalų rūgščių oksidaciją, o tai, mokslininkų manymu, palaiko širdies sveikatą.

Tegai:
sveika mityba, mityba, dieta
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
KTU mokslininkai sukūrė analogo neturintį produktą — aviečių aliejų
Atidžiau keliuose: pastebima, jog persukus laiką padaugėja eismo įvykių
Koronaviruso testai

PSO paragino stiprinti kovą su koronavirusu židiniu tampančioje Europoje

(atnaujinta 13:39 2020.10.27)
Tarptautinės organizacijos atstovas pažymėjo, kad "jei Europa nori nugalėti virusą, reikia daug išsamesnių priemonių"

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Europos vyriausybės "labai atsilieka" kovoje su koronavirusu, žemynas tampa ligos židiniu. Tai pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skubios pagalbos sveikatai programos vadovas Maikas Rajenas, praneša "Lenta.ru".

Tarptautinės organizacijos atstovas pažymėjo, kad "jei Europa nori nugalėti virusą, reikia daug veiksmingesnių priemonių". Jis paragino vyriausybes "nešvaistyti galimybių", kurias suteikia karantino apribojimai, ir remti piliečius, kurie laikosi taisyklių.

Anksčiau buvo pranešta, kad euro zonoje verslo aktyvumo indeksas (PMI) spalį nukrito iki keturių mėnesių žemiausio lygio.

Daugiau nei pusė Europos mažojo ir vidutinio verslo teigia, kad kitais metais jiems gresia bankrotas dėl koronaviruso pandemijos, jei jų pajamos nepradės didėti. Pandemija smarkiai paveikė Europos įmones — 70 proc. pranešė apie mažesnes pajamas.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
Europa, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT perspėjo apie suklastotų vaistų ir vakcinų nuo COVID-19 riziką
Rusijoje padaryta prielaida, kada galima tikėtis koronaviruso aktyvumo sumažėjimo
Дата 28 ноября, литовский

Kokia šiandien diena: spalio 28-osios šventės

(atnaujinta 17:02 2020.10.27)
Nuo spalio 28 dienos iki metų galo lieka 64 dienos, dienos ilgumas — 09 val. 39 min. Savo gimtadienį šią dieną švenčia Petras Gražulis, jam sukanka 62 metai

Spalio 28 yra 301-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 302-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 64 dienos.

2020 metų spalio 28 dieną saulė teka 07:13, leidžiasi 16:52, dienos ilgumas — 09 val. 39 min.

Simajudas, Vėlių paminėklai

Šią dieną nuo seno lietuviai rengdavo didžiausią turgų. Tai rudens derliaus nuėmimo pabaigtuvės. Buvo tikima, kad šią dieną reikia pakurti pirtį ir palikti ją nakčiai, nes tuomet joje maudosi vėlės. Lietuviai pagonys tikėjo, kad mirusiųjų vėlės lankosi savo gyventose vietose, o dažniausias jų lankymosi metas – vėlyvas ruduo. Spalio 28-oji — pirma iš tokių vėlių svečiavimosi švenčių. Kitos dvi — Visų šventųjų diena (11.01) ir Vėlinės (11.02). Neveltui kažkada spalio ir lapkričio mėnesius lietuviai netgi vadino "vėlinių", ir "vėlių" mėnesiais.

Atėjus krikščionybei, Vėlių minėjimo šventė sutapatinta su šv. Simono ir Šv. Judo varduvėmis, dar kitaip vadinamu Simajudu. Simonas, vadinamas uoliuoju, ir Judas-Tadas (nepainioti su Judu Iskarijotu išdavikas!) buvo Jėzaus Kristaus apaštalai.

Katalikai šią dieną mini šv. apaštalus Simoną ir Judą (Tadą)

Šv. Simonas (I a.) evangelistų dar vadinamas kanaaniečiu arba zelotu (taip vadindavo vienos žydų sektos narius, kuriai Simonas priklausė iki buvo Kristaus pašauktas). Jis buvo vienas iš dvylikos pirmųjų Kristaus mokinių.

Šv. Judas (Tadas) laikomas šv. Jokūbo Jaunesniojo broliu. Jis yra patekusių į beviltišką padėtį globėjas. Judui (Tadui) priskiriamas Judo laiškas, parašytas apie 80 metais.

Ši diena istorijoje

1793 metais — gimė pirmasis lietuviškai rašęs istorikas, rašytojas bei švietėjas Simonas Daukantas. Mirė 1864 metais.

1913 metais — gimė dailininkė Marija Cvirkienė.
1939 metais — Gedimino pilyje iškelta trispalvė. Vilniaus kraštas išvaduotas iš Lenkiškos okupacijos. Vilnius ir Vilniaus kraštas atiteko Lietuvai.

2014 metais — eidamas 76-uosius metus mirė lietuvių rašytojas Romualdas Granauskas.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Almana, Almanas, Almė, Almilė, Almis, Daukanta, Daukantas, Daukintė, Gaudrė, Gaudrimas, Gaudrius, Sima, Simanas, Simas, Simona, Simonas, Skirmantas, Simonas, Tadas, Tadė.

Savo gimtadienį šią dieną švenčia garsus politikas, neseniai vėl perrinktas į Seimą Petras Gražulis .

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai