Minske vykusi eisena Už laisvę, archyvinė nuotrauka

Europos Sąjunga nepripažino rinkimų Baltarusijoje rezultatų

(atnaujinta 22:41 2020.08.19)
Europos Sąjunga nepripažįsta rinkimų Baltarusijoje rezultatų ir kalba apie sankcijas, tarp jų ir Lukašenkai

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis po skubaus viršūnių susitikimo paskelbė, kad Europos Sąjunga nepripažįsta Baltarusijos valdžios paskelbtų prezidento rinkimų rezultatų, praneša RIA Novosti.

Be to, Briuselis įves sankcijas "nemažam skaičiui asmenų, atsakingų už smurtą respublikoje ir falsifikavimą rinkimuose", ir gali būti, kad į šį sąrašą bus įtrauktas ir Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka.

Mišelis paragino Minską rasti nesmurtinį išėjimo iš krizės kelią ir patikino, kad ES yra pasirengusi "lydėti taikų valdžios perėjimą".

Taip pat buvo paskelbta, kad 53 mln. eurų bus skirta "Baltarusijos žmonėms".

Panašų pareiškimą po aukščiausiojo lygio susitikimo padarė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

"Baltarusija turi pati pasirinkti savo kelią. Tai turi vykti vykstant dialogui šalies viduje, neturi būti jokio išorinio kišimosi", — sakė ji ir pridūrė, jog "neabejojama, kad rinkimai buvo nesąžiningi ir neteisingi".

Anot Merkel, ES vadovai pasmerkė smurtą prieš taikius demonstrantus, "tūkstančių baltarusių areštus" ir "paragino Lukašenkos režimą nutraukti jėgos naudojimą, turi būti užtikrinta žodžio ir susirinkimų laisvė".

Ji pažymėjo, kad visi kaliniai "turi būti paleisti besąlygiškai", ir pabrėžė, kad Europa pasisako už "nacionalinį dialogą, kaip siūlo Baltarusijos opozicija", galbūt dalyvaujant ESBO.

Tuo pačiu Merkel teigė, kad pati negali būti tarpininke, nes anksčiau Lukašenka atsisakė telefoninio pokalbio su ja.

Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, respublikos CRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad tauta pasirinko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmomis dienomis po rinkimų saugumo pajėgos slopino veiksmus, prieš protestuotojus buvo naudojamos ašarinės dujos, vandens patrankos, garsinės granatos, guminės kulkos. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant apie 150 teisėsaugos pareigūnų. Remiantis įvairiais oficialiais duomenimis, žuvo trys ar keturi demonstrantai.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, sankcijos, rinkimai, Europos Sąjunga, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (343)
Dar šia tema
Lukašenka patarė Vakarų šalims liautis "linkčioti į Baltarusiją"
Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Minską ir kalbėtis su valdžia
Sunkvežimių eilės, archyvinė nuotrauka

"Ieško pinigų": kodėl Baltarusijos muitininkai atidarinėja sunkvežimius Baltijos šalių

(atnaujinta 17:29 2020.09.23)
Įspūdingos sunkvežimių eilės prie Baltarusijos sienos su ES šalimis laikosi jau daugiau nei savaitę. Kas ir ko ieško?

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusijos sienos kirtimas dabar yra tarsi loterija: kažkas pravažiuoja per dieną, o kiti stovi po keletą dienų, rašo Sputnik Baltarusija su nuoroda į vieną iš Baltarusijos logistikos bendrovių.

Rugsėjo 10 dieną Lietuvos vežėjų asociacija "Linava" paskelbė apie Baltarusijos ketinimą nepriimti krovinių iš Baltijos šalių. Bet Baltarusija paneigė šią informaciją. Vėliau prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną su Vakarais". Bet vėlgi oficialūs dokumentai šiuo klausimu nebuvo paskelbti, o kontrolės punktai toliau veikė kaip įprasta. Bet pereiti pasienio kontrolę, naujienų agentūros teigimu, iš tikrųjų tapo daug sunkiau.

"Aš konkrečiai atsakingas už dalinių krovinių gabenimą iš Vilniaus į Rusijos Federaciją, — aiškina vienos Baltarusijos logistikos kompanijos atstovas Jevgenijus. — Praėjusią savaitę siena buvo pereita, kaip sakoma, dėl geros kloties. Bet yra tokių, kurie negalėjo praeiti nuo penktadienio. Ir neaišku, nuo ko tai priklauso".

Vairuotojai sako, kad tikrinamos jų kabinos ir visos prekės iš Europos, jų nuolat klausia apie pinigus, ar jie juos vežasi su savimi. Galbūt tai sutapimas, tačiau Europos Sąjunga neseniai žadėjo skirti 53 mln. eurų protestuotojams paremti. Tuo pačiu Baltarusijos teisingumo ministerija šalyje neregistruotų fondų veiklą, kuri padeda nukentėjusiems protestų metu, laiko neteisėta. Jevgenijus patikslino, kad dabar pasienyje tikrinami beveik visi sunkvežimiai, kroviniai atidaromi pasirinktinai.

"Mano konkretūs automobiliai buvo tikrinami visaip, tik skirtingu lygmeniu: vieni buvo greitai paleisti, o kitus po kelis kartus tikrino rentgenu", — sakė agentūros pašnekovas.

Logistikos įmonės atstovo teigimu, vidutiniškai vienos mašinos prastovos diena kainuoja 100 eurų. Kadangi vėlavimas pasienyje yra laikomas nenumatyta aplinkybe ir klientas nekompensuoja šių nuostolių, daugelis įmonių savo tarifus jau padidino 100–200 eurų.

Prekes iš Baltijos šalių į Rusiją galima pristatyti tiesiogiai per Latviją, tačiau vietiniai kontrolės punktai nėra pritaikyti dideliam transporto priemonių srautui. 

Tegai:
ES, Baltarusija
Dar šia tema
Kontrolės punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba be pokyčių
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienyje su Baltarusija ir Lenkija sulaikyti trys vilkikai su cigarečių kontrabanda
ES vėliava

Europos Komisija ragina ES šalis pasidalyti atsakomybe pabėgėlius

(atnaujinta 18:05 2020.09.23)
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė apie naujo ES migracijos ir prieglobsčio pakto projektą, kuris numato didesnį valstybių narių solidarumą su šalimis, tiesiogiai susiduriančiomis su nelegalių imigrantų srautais

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Europos Komisija (EK) pasiūlė naują migracijos ir prieglobsčio paktą, kuriame numatyta bendra ES valstybių narių atsakomybė už į vieną iš Sąjungos šalių atvykstančių migrantų priėmimą ir grąžinimą, praneša RIA Novosti.

"Kiekviena valstybė be išimties krizės metu turi parodyti solidarumą, kad stabilizuotų bendrą situaciją, teiktų pagalbą valstybei, patiriančiai spaudimą užtikrinti ES humanitarinių įsipareigojimų laikymąsi", — sakoma EK pranešime.

Tačiau turint omenyje tai, kad visos valstybės turi skirtingą poziciją migracijos klausimu, EK siūlo skirtingas dalyvavimo galimybes. Pasiūlyme visų pirma teigiama, kad valstybės gali priimti ir pabėgėlius, atvykusius į vieną iš ES šalių, ir įsipareigoti grąžinti tuos, kurie negavo teisės pasilikti Europos Sąjungos teritorijoje.

Be to, šiame pasiūlyme numatyta sustiprinti kontrolę prie ES išorės sienų, paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė apie naujo ES migracijos ir prieglobsčio pakto projektą, kuris numato didesnį valstybių narių solidarumą su šalimis, tiesiogiai susiduriančiomis su nelegalių imigrantų srautais — Italija, Graikija ir Malta.

ES paspartino migracijos pakto rengimą po tragedijos Graikijos Lesbo saloje, kur rugsėjo 9 dieną visiškai sudegė Morijos pabėgėlių stovykla, kurioje gyveno 12,8 tūkst. žmonių.

Nemažai ES šalių sutiko priimti migrantus, kurie liko be namų po gaisro Lesbo saloje. Europos Sąjunga taip pat ketina dalyvauti statant naują pabėgėlių centrą saloje ir vėliau jį prižiūrėti bendradarbiaujant su Graikijos valdžios institucijomis.

Lesbo salą aplankė Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis. Jis sakė, kad ES neketina "užmerkti akių prieš migracijos problemą".

Tegai:
atsakomybė, ES, Europos Komisija (EK)
Dar šia tema
Skvernelis atskleidė, kiek Lietuvai gali kainuoti vakcina nuo COVID-19
Lietuvoje priimtas sprendimas dėl vakcinų įsigijimo
 Į Lietuvą atvyko naujas JAV karių ir ginkluotos technikos kontingentas

Ekspertas: JAV naudojasi Lietuva, kad išprovokuotų Rusiją padaryti klaidą

(atnaujinta 17:56 2020.09.23)
JAV sąmoningai siunčia karius į Baltijos šalį provokacijoms ir įtampos didinimui, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Amerikos kariuomenės atvykimas į Lietuvą — tai demonstracija, kuria siekiama padidinti įtampą regione, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Toks amerikiečių ir jų sąjungininkų, turiu omenyje Baltijos šalis ir jų vadovybę, elgesys nepadeda sumažinti įtampos. Juk ES kalba apie būtinybę mažinti įtampą, NATO irgi apie tai kalba. Kaip galima sumažinti įtampą, jei tiesiogine prasme Amerikos batalionai žygiuoja šalia Rusijos ir Baltarusijos sienų? Natūralu, kad apie įtampos sumažėjimą negali būti nė kalbos. Tai daroma sąmoningai, provokuojant, kad kaip tik ši įtampa būtų. Ir kad Rusijos Federacija, kurią nuolat bando išprovokuoti, padarytų klaidą. Štai pagrindinė užduotis. Tai bendros JAV ir NATO politikos dalis", — sakė ekspertas.

Į Lietuvą atvyks naujas JAV karių ir ginkluotos technikos kontingentas, kuris čia bus iki birželio vidurio. Be to, kartu su kariais atvyks tankai ir kita šarvuota technika.

Kariai pakeis rugsėjo 4 dieną dviem mėnesiams Lietuvoje, netoli Baltarusijos sienos, dislokuotą kariuomenę.

Tegai:
NATO, Lietuva, Rusija, JAV
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (343)