Danijos Leopard 2 tankas kerta upę per bendras NATO pratybas Trident Juncture 2018 Norvegijoje, archyvinė nuotrauka

"Kariuomenė greitai susirenka": kas vyksta Norvegijoje

(atnaujinta 16:37 2020.08.20)
Rusijos užsienio reikalų ministerija įsitikinusi, kad NATO traukia į Norvegiją karinį kontingentą ir kaip visada prisidengia "Rusijos grėsmės" pretekstu

VILNIUS, rugpjūčio 20 — Sputnik. Branduoliniai povandeniniai laivai, galingos radaro stotys, didelio masto pratybos ir žvalgybos misijos — NATO vis aktyviau veikia Šiaurės Europoje. Anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos, aljansas tikslingai pumpuoja Norvegiją kariniu kontingentu. Kaip ir kitose Europos šalyse — su "Rusijos grėsmės" pretekstu. Apie tai, ar ši Skandinavijos karalystė taps dar viena aljanso Lenkija, skaitykite RIA Novosti autoriaus Nikolajus Protopopovo straipsnyje.

Nesveika veikla

Nuo žodžių apie būtinybę stiprinti karines pajėgas Norvegijoje NATO pereina prie veiksmų. Pastebimai padaugėjo aljanso laivų pratybų, kuriose dalyvavo Norvegijos laivynas Barenco ir Norvegijos jūrose. Regione plečiasi bloko žvalgybinių misijų mastai — Arktyje prie Rusijos sienų veikia Norvegijos karinio jūrų laivyno žvalgybiniai laivai, o JAV karinio jūrų laivyno orlaiviai "Poseidon" pakyla iš Norvegijos bazių patruliuoti. Oslas ir Vašingtonas pratęsė susitarimą dėl jūrų pėstininkų dislokavimo šalyje, padidindami jų skaičių dvigubai.

2018 metais Norvegija surengė didžiausias NATO pratybas "Trident Juncture". Apie penkiasdešimt tūkstančių karių praktikavo kolektyvinę gynybą prieš užpuolusį juos sąlyginį priešą. Aljansas manevravimo vietoje dislokavo 65 karo laivus, įskaitant JAV lėktuvnešį "Harry Truman", kuris įplaukė į Norvegijos jūrą pirmą kartą po šaltojo karo.

Šiaurės Norvegijoje NATO kuria raketų perspėjimo sistemą "Globus-3". Vardo saloje, esančioje vos keliasdešimt kilometrų nuo Rusijos, įsibėgėja statybos. Pasitelkusios naująjį radarą, NATO šalys-narės galės pamatyti Rusijos raketų ginklų bandymus, sekti Šiaurės laivyno laivų judėjimą ir stebėti "įsivaizduojamo priešo" vidaus rajonus. Taip pat modernizuojami "Bardufoss", "Evenes", "Banak", "Erland" ir "Ryugge" kariniai aerodromai, Grotsundo uosto terminalas yra pritaikomas priimti amerikiečių atominius povandeninius laivus.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ne kartą yra pareiškusi, kad NATO veiksmai Šiaurės Europoje prisideda prie Arkties militarizacijos. Ypatingą susirūpinimą kelia aljanso aviacijos žvalgybiniai skrydžiai. Gynybos departamentui jau seniai įprasta pranešti apie amerikiečių žvalgybinius lėktuvus, pasirodančius prie pat sienų. Kiekvieną kartą Oro gynybos ir kosmoso pajėgos turi pakelti naikintuvus į orą ir tiesiogine prasme išstumti juos iš vidaus oro erdvės.

Pavyzdžiui prieš savaitę MiG-31 pavojingai netoli sienos sulaikė "Poseidon" lėktuvą. O rugpjūčio 4 dieną oro erdvės valdymo įtaisai virš Barenco jūros vandenų pastebėjo Norvegijos žvalgybos ir elektroninio karo orlaivį "Falcon 20". Jis taip pat buvo perimtas padedant oro pajėgų naikintuvui.

NATO Šiaurės placdarmas

Karo mokslų daktaras Konstantinas Sivkovas interviu RIA Novosti pažymėjo, kad nors Oslas bando atsiriboti nuo NATO veiklos, tai padaryti darosi vis sunkiau.

"Pasikeitus šalies vadovybei, gali nutikti bet kas, taip pat ir Amerikos karinių bazių atsiradimas, — sako ekspertas. — Norvegija jau dislokavo pratyboms Amerikos karinį kontingentą ir savo bazėse priima JAV povandeninius laivus. Militarizacijos kursas yra akivaizdus. Kaip pasikeis situacija, nežinoma. Tačiau akivaizdu, kad didėjant karinei ir politinei įtampai Oslas pasiduos Vašingtono spaudimui. Dar ir todėl, kad, atsižvelgiant į numatomą sunkų mūšį dėl Arkties, norvegai labai tikisi amerikiečių pagalbos".

Rusijos URM
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Dirbtinį situacijos pablogėjimą ir išorinio priešo paieškas liudija Norvegijos užsienio žvalgybos vadovo Morteno Haga Lundės, kuris pagrindine grėsme karalystei laiko Rusiją ir Kiniją, pareiškimai. Ypač didelį susirūpinimą kelia naujos Rusijos tolimojo nuotolio raketos. Norvegas užsiminė apie karinių bazių Kolos pusiasalyje ir šiaurinėje Barenco jūros dalyje stiprinimą, Šiaurės laivyno pratybas ir pažangias ginklų sistemas. Jo manymu, grėsmę taip pat kelia tarpžemyninė raketų sistema "Sarmat", viršgarsiniai raketų kompleksai "Avangard" ir "Kinžal".

Gyventojai gąsdinami "Rusijos grėsme", taip pat iš TV ekranų, pažymi analitinio klubo "Valdai" karo ekspertas Artūras Kurejevas.

"Norvegijos politinis elitas linkęs Rusiją vertinti kaip pavojingą kaimynę, iš esmės kaip potencialų priešą, — sakė jis. — Du vietinio TV serialo sezonai "Okupacija" apie tai, kaip šalį užgrobia Rusija, su tylia ES parama taip pat yra rodiklis".

O pasibaigus šaltajam karui, prisiminė Kurejevas, šiaurinė monarchija vykdė gana nepriklausomą politiką jau Rusijos šiaurėje. Pavyzdžiui, Norvegijos specialiosios tarnybos atidžiai stebėjo Šiaurės laivyno būklę ir netgi palaikė mažųjų regiono tautų separatizmą, bandydamos sulošti "Pamorės korta" ir paskelbti atskirą "Pamorės subetnosą", kuris nukentėjo nuo "Rusijos imperializmo".

Atsisėsti ant dviejų kėdžių

Reikia pažymėti, kad Norvegija laikėsi Šiaurės Atlanto aljanso ištakų ir įstojo į bloką 1949 metais, tačiau istoriškai stengėsi užimti gana atsargią poziciją, kad dar kartą nepablogintų santykių su Sovietų Sąjunga. Taigi, Oslas atsisakė taikos metu statyti užsienio karines bazes, taip pat atmetė atominių ginklų ir vidutinio nuotolio raketų dislokavimą šalyje. Pagal atskirą susitarimą tik keli šimtai Amerikos jūrų pėstininkų buvo dislokuoti Norvegijoje.

Naikintuvas Su-30SM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Антон Вергун

Tačiau dėl savo geografinės padėties ši Skandinavijos šalis visada turėjo strateginę reikšmę NATO. Nes visai šalia — vienintelis būdas sovietų, o vėliau Rusijos povandeniniams laivams įplaukti į Atlanto vandenyną. Be to, Norvegija yra pagrindinis NATO oro gynybos antžeminės aplinkos (NADGE) oro gynybos sistemos elementas, nuo kurio prasidėjo barjeras iš radaro stočių, o jis driekiasi per visą Europą iki Turkijos.

"Norvegijos kontrolė leido NATO karo atveju užkirsti kelią sovietų branduolinių povandeninių laivų proveržiui į Atlanto vandenyną arba jį sumažinti, — aiškino Kurejevas. — Tuo pat metu Oslas stengėsi įtikinti Maskvą taikiu ir gynybiniu NATO pobūdžiu, kartu neleisdamas aljanso ir Jungtinių Valstijų bazėms patekti į savo teritorijas. Tačiau tai niekada netrukdė vikingų palikuoniams rengti aljanso visuotinius mokymus ir dislokuoti radiolokacines stebėjimo stotis".

Fjordų šalis jau seniai suteikia prieglobstį JAV atominiams povandeniniams laivams, patruliuojantiems Šiaurės Atlante — čia įrengti aerodromai, kuriuose dislokuoti NATO "skraidantys radarai" AWACS ir žvalgybiniai orlaiviai. Yra oro bazės NATO įrangai priimti, daugybė sunkiųjų ginklų saugyklų ir paruošta infrastruktūra prireikus sąjungininkų pajėgoms sutalpinti.

"Vis dėlto negalima sakyti, kad Norvegija taps antrąja Lenkija — Oslas turi savo gynybinę doktriną, — pabrėžia ekspertas. — Gyventojai gali neigiamai vertinti amerikiečių karių dislokavimą šalyje ir čia nepadės net patys baisiausi serialai. Rinkėjai tai vertins kaip nesugebėjimą apsiginti patiems, o tai nenaudinga valdžiai".

Ir vis dėlto dauguma RIA Novosti apklaustų analitikų įsitikinę, kad ateinančiais metais amerikiečiai dažnai lankysis Skandinavijoje. Ir visai ne taikiais tikslais.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", NATO, Rusija, Norvegija
Dar šia tema
Rusijos saugumo taryba papasakojo apie JAV pasirengimą "pasmaugti" Europą  
Kaip Šaltojo karo laikais — kodėl Amerikai naudinga peržiūrėti santykius su Rusija?
Kodėl bepilotis Rusijos "medžiotojas" kelia nerimą JAV ir NATO
Ryga

Lietuva pateko į "geltonąjį Latvijos sąrašą" pagal sergamumą koronavirusu

(atnaujinta 20:29 2020.09.18)
Naujausiais duomenimis, Lietuvos Respublikoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinta daugiau kaip 3,5 tūkstančio koronaviruso atvejų

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Latvija iš Lietuvos atvykstantiems keliautojams įvedė privalomą saviizoliaciją.

Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centro tinklalapio duomenimis, sergamumo koronavirusu rodiklis Lietuvoje per pastarąsias dvi savaites siekia 18,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Latvijoje izoliacijos reikalavimas taikomas keliautojams, atvykstantiems iš šalių, kuriose sergamumo rodiklis viršija 16 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.

Anksčiau Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Aurelijus Veryga pareiškė, kad Latvija nesutiko sergamumo kartelę pakelti iki 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, todėl kelionių "Baltijos burbulas" buvo panaikintas.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinti 3565 koronaviruso atvejai, mirė 87 žmonės.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 30 milijonų infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 943 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Latvija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje 40 COVID-19 atvejų siejami su židiniais
Monkevičius ragina skirti priemokas mokyklų vadovams už išaugusį darbo krūvį dėl COVID-19
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
Radviliškio rajone atšaukiami masiniai susibūrimai ir renginiai
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid

Estijos prezidentė gatvėse surinko stiklainį nuorūkų

(atnaujinta 18:17 2020.09.18)
Estijos vadovė dalyvavo kampanijoje, skirtoje išvalyti Baltijos jūrą nuo nedidelių šiukšlių, kurios patenka ten per gatvių kanalizacijas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid Pernu dalyvavo kampanijoje "Jūra prasideda čia", 15 minučių ji rinko nuorūkas, rašo "Postimees".

"Tai, kiek nuorūkų galima surinkti gatvėje per 15 minučių — ir, beje, iš pradžių atrodė, kad gatvės visiškai švarios! — tai tiesiog bjauru!" — savo Facebook paskyroje parašė Kaljulaid.

Prie Estijos vadovės posto pridėtose nuotraukose galima pamatyti, kad ji per ketvirtį valandos surinko visą stiklainį.

Kampanijos tikslas — užkirsti kelią mažoms šiukšlėms per kanalizaciją patekti į Baltijos jūrą.

Pagrindinis problemų šaltinis, pasak organizatorių, — cigarečių nuorūkos, kurios teršia vandenį mikroplastiku.

Cigarečių nuorūka susiskaido į 12 tūkstančių mikroplastiko skaidulų, jis vėliau patenka į žmogaus organizmą per maisto grandinę. Taip pat cigarečių filtruose yra nuodingų cheminių medžiagų, kurios nuodija jūrą.

"Cigarečių nuorūkos tapo viena didžiausių pasaulinių problemų. Jos nuodija jūrų gyventojus ir atsiduria ant mūsų stalo kaip mikroplastikas. Jūra prasideda čia!" — rašo Kaljulaid Facebook'e.

Akcijos metu kanalizacijos liukai skirtingose ​​Estijos vietose bus žymimi tekstu "Jūra prasideda čia" — simboliu, draudžiančiu mesti šiukšles, taip pat vandens gyventojų — žuvų ir ruonių — atvaizdais.

Kampanijos autorių Andrė Pičeną įkvėpė jo draugas, kuris kiekvieną dieną ankstų rytą išeina į gatvę ir renka gatvėje išmestas cigarečių nuorūkas.

Pasauliniai tyrimai parodė, kad cigarečių filtrai yra vienas didžiausių teršalų. Panaši kampanija buvo atlikta daugelyje Europos miestų, gyventojų sąmoningumas žymiai padidėjo, dėl to sumažėjo taršos lygis.

Tegai:
aplinkos tarša, Baltijos jūra, šiukšlės, Estija, Kersti Kaljulaid
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Ekonomikos skatinimo plano panaudota trečdalis lėšų

(atnaujinta 20:51 2020.09.18)
Per rugpjūčio mėnesį didžiausia lėšų dalis buvo panaudota vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Įgyvendinant Ekonomikos skatinimo plano priemones panaudota trečdalis lėšų, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Iš šio plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų šiuo metu panaudota 1,66 mlrd. eurų, o tai sudaro 33,7 proc.

Skaičiuojant tik ekonomikos, verslo ir užimtumo sektoriams skirtų papildomų lėšų 2020 metais panaudojimą, iš viso jau panaudota 1,58 mlrd. eurų, arba 42 proc.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Siekiant antrojo plano tikslo — padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas — rugpjūčio mėnesį išmokėta 295,65 mln. eurų, t. y. 3,3 karto daugiau nei liepos mėnesį. Tai didžiausias lėšų panaudojimas per mėnesį nuo kovą prasidėjusio karantino.

Didžiausia lėšų dalis, ar 43,8 proc., per rugpjūčio mėnesį buvo panaudota įgyvendinant priemonę, skirtą vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti. Tada buvo išmokėta 129,52 mln. eurų.

Iš 1,2 mlrd. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, panaudota 29 proc.

Neišieškoma mokestinių nepriemokų suma siekia 782 mln. eurų: fizinių, juridinių asmenų, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu yra daugiau nei 64 tūkst. Didžioji dalis, ar 89 proc., šių asmenų yra Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojai.

Remiantis šią savaitę paskelbtomis Finansų ministerijos prognozėmis, dėl šoko, susijusio su COVID-19 viruso pandemija, šiais metais Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. — tai kur kas mažiau, nei buvo numatyta vasarą (7 proc.), o 2021 metais tikėtinas 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto augimas.  

Skaičiuojama, kad vėlesniais vidutinio laikotarpio metais BVP galėtų augti vidutiniškai po 2,3 proc. per metus.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio–rugpjūčio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 5,3 proc. (377,1 mln. eurų) mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Penktadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 3565 koronaviruso infekcijos atvejai. Šiuo metu serga 1283 žmonės, pasveiko 2181 žmogus. Nuo pandemijos pradžios šalyje mirė 87 pacientai, sirgę COVID-19.

Tegai:
ekonomika
Dar šia tema
Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus ekonomikos atsigavimas
Finansų ministerija: ekonomika susitrauks mažiau, nei prognozuota
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo
Pinigai ir ginklai Maidanui — Lietuvos užsienio politikos kvintesencija