Baltarusijos kontrolės punktas

Baltarusija sustiprino sienų su Lietuva ir Lenkija apsaugą

(atnaujinta 18:05 2020.08.20)
Valdžia imasi priemonių, kad "į riaušes nepatektų kovotojai, ginklai, amunicija, pinigai iš kitų šalių"

VILNIUS, rugpjūčio 20 — Sputnik. Baltarusijos pasienio tarnyba imasi priemonių stiprinant valstybės sienos apsaugą, ypač Gardino srityje, esančiame šalia Lenkijos ir Lietuvos, sakė oficialus respublikos valstybės sienos apsaugos atstovas Antonas Byčkovskis.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nurodė Valstybės sienos komitetui "sustiprinti valstybės sienos apsaugą per visą perimetrą, kad būtų užkirstas kelias kovotojams, ginklams, amunicijai, pinigams iš kitų šalių patekti į Baltarusiją riaušėms remti".

"Atsižvelgdamos į dabartinę situaciją šalyje, pasienio tarnybos imasi priemonių valstybės sienos apsaugai sustiprinti. Padidintas pasienio patrulių skaičius. Vykdoma griežtesnė pasienio režimo taisyklių laikymosi kontrolė asmenų ir transporto priemonių, atvykstančių į pasienio zoną ir pasienio ruožą, atžvilgiu", — cituoja Byčkovskį RIA Novosti.

Jis pabrėžė, kad kontrolės priemonės yra sustiprintos asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną kontrolės punktuose, atžvilgiu.

Pasak agentūros pašnekovo, šios priemonės taikomos visame valstybės pasienyje, kur šiuo metu yra sienos apsaugos tarnybos.

"Vakariniame pasienyje, ypač Gardino kryptimi, vykdoma daugybė papildomų priemonių", — sakė jis.

Kalbėdamas apie sieną su Rusija, Byčkovskis pažymėjo, kad pasieniečiai įvairiais būdais stebi situaciją visuose valstybės sienos ruožuose, įskaitant ir rytinę sieną, išsaugomos anksčiau operatyviniam saugumui užtikrinti naudojamos priemonės. Tuo tarpu jis pabrėžė, kad pasienyje su Rusijos Federacija "iš Baltarusijos pusės pasienio postų ir užstatų kaip nebuvo, taip ir nėra".

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc. Opozicija nepripažino šių rezultatų, o pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai numalšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Tegai:
protestai, Lietuva, Lenkija, siena, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (324)
Dar šia tema
Nausėda: Baltarusijos ateitis neturėtų priklausyti "tik nuo geros Rusijos valios"
Vilniuje, prie Baltarusijos ambasados, vyko Lukašenkos palaikymo akcija
Ekspertas: Lietuva palaikys Baltarusijoje bet ką, kas yra antirusiška
"Laikykis, Batka": Vilniuje surengtas mitingas Lukašenkai palaikyti
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos

(atnaujinta 12:32 2020.09.21)
Ministerijos teigimu, JT ŽTT priimta rezoliucija buvo "prastumta" prieštaraujant tarptautinės teisės principams bei normoms ir yra teisiškai niekinė, pažymėjo URM

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Maskva neigiamai sureagavo į JT ŽTT priimtą rezoliuciją dėl Baltarusijos, kurioje respublikos prezidentas Aleksandras Lukašenka raginamas pradėti dialogą su opozicija.

Dokumentą palaikė 23 šalys, dvi balsavo prieš, 22 susilaikė. Visos Rusijos pataisos buvo atmestos.

"Remiamės tuo, kad ŽTT rezoliucija, kurią vakariečiai "prastūmė" prieštaraudami tarptautinės teisės principams ir normoms, yra teisiškai niekinė", — sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos komentare.

Jie pažymėjo, kad Europos Sąjungos vadovaujama šalių grupė įpiršo Tarybai "dar vieną vienašališką ir politizuotą diskusiją, kurios tikslai buvo labai toli nuo žmogaus teisių".

"Akivaizdus šiurkštus kišimasis į suverenios valstybės vidaus reikalus, nesuderinamas su tarptautinės teisės principais ir JT Chartijos nuostatomis", — sakoma pranešime.

Ministerija taip pat teigė, kad Rusija šias diskusijas ir po jų priimtą rezoliucijos projektą laiko nepriimtinu bandymu per šiurkštų politinį spaudimą paveikti Baltarusijos rinkimų rezultatus ir jų vertinimą tarptautinėje bendruomenėje.

"Nei JT Žmogaus teisių taryba, nei atskiros šalys ar grupės neturi teisės ar įgaliojimų vertinti rinkimų procesų JT valstybėse narėse. Turime pažymėti, kad Vakarų valstybės vėl bandė panaudoti ŽTT, siekdamos delegitimitizuoti valdžią atskiroje šalyje", — rašo URM.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. 

Tegai:
JTO Žmogaus teisių taryba, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Rezoliucija dėl Navalno Europos Parlamentas pripažino "ateities Rusiją"
Nausėda pažadėjo kelti sankcijų prieš Minską klausimą "pačiu aštriausius būdu"
Minske sulaikytas Tichanovskajos patikėtinis
Nausėda siūlo ES ekonominės pagalbos planą Baltarusijai
Eilės Baltarusijos pasienyje

Baltarusijos į Lietuvą negali patekti šimtai sunkvežimių

(atnaujinta 11:24 2020.09.21)
Latvijos ir Lenkijos kryptimis yra mažiau eilių nei Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kontrolės punktuose

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susidarė sunkvežimių eilė. Tai liudija Baltarusijos Respublikos valstybės sienos komiteto stebėjimo kamerų duomenys.

8:00 val. duomenimis, iš Baltarusijos į Lietuvą negali įvažiuoti daugiau nei 350 sunkvežimių.

Dauguma jų susikaupė Beniakonių patikros punkte, kur savo eilės laukia daugiau nei 150 sunkvežimių. Privalkoje yra daugiau kaip 130 sunkvežimių, o Kamennyj Log — daugiau nei 70 sunkvežimių.

Kotlovkoje eilių nėra.

Latvijos ir Lenkijos kryptimis yra mažiau eilių. Daugiau nei 20 sunkvežimių negali įvažiuoti į Latviją, o daugiau nei 150 sunkvežimių — į Lenkiją.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų". Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pranešta, kad kontrolės punktai veikia be pokyčių.

Tegai:
pasienis, Baltarusija, Lietuva