JAV vėliava, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas įvardijo "didžiosios revoliucijos" JAV požymius

(atnaujinta 22:20 2020.08.24)
Ekonomistas teigia, kad koronaviruso krizė labai paveikė JAV ekonomiką, ir dėl to dabar pastebimi artėjančios "didžiosios revoliucijos" požymiai

VILNIUS, rugpjūčio 22 — Sputnik. Bandymai perrašyti istoriją JAV gali būti pavojingos naujos "didžiosios revoliucijos" apraiškos, sakė Maskvos Lomonosovo valstybinio universiteto Ekonomikos fakulteto dekanas Aleksandras Auzanas.

"Mes atradome naują neramų pasaulio istorijos periodą. Krizė, kurią mes vadiname koronaviruso krize, nėra panaši į krizes, kurias matė mūsų kartos. Tai gana retas vadinamojo išorinio šoko atvejis, paskutinis buvo prieš šimtą metų", — cituoja jo žodžius forumo "Stiprios idėjos naujam laikui" pristatyme RIA Novosti.

Jo manymu, dabar nustatomos ilgalaikės trajektorijos, kuriomis šalys vadovausis.

"Antras šios krizės bruožas yra tas, kad kažkas joje sumažėja beveik iki nulio, kažkas tiesiog sumažėja, o kažkas greitai auga, pavyzdžiui, skaitmeninė pramonė ar vaistai. Tai lems labai rimtus institucinius pokyčius", — įsitikinęs ekonomistas.

"Ten, kur epidemija skaudžiausia, JAV suprantame, kad ten kilo precedento neturinčios orientacijos socialiniai judėjimai. Aš neturiu omenyje parduotuvių pogromų — mes tai jau matėme anksčiau. Bet istorijos nuvertinimas yra gana pavojingas ženklas, paprastai didžiulės revoliucijos lydimos tokio ženklo, kad istoriją pradedame nuo pat pradžių", — sakė Auzanas.

Nuo koronaviruso pandemijos pradžios pasaulyje nustatyta daugiau kaip 22,2 mln. susirgimų, iš viso mirė 782 tūkst. žmonių. Naujausiais duomenimis, JAV nuo pandemijos pradžios užfiksuoti 5,6 mln. atvejų, mirčių — 174 tūkst.

Anksčiau Federalinės rezervų sistemos vadovai pažymėjo didelį netikrumą dėl JAV ekonomikos perspektyvos, susijusios su koronaviruso pandemija.

Ketvirtadienį paskelbti JAV Darbo departamento duomenys parodė, kad per savaitę, pasibaigusią rugpjūčio 15 dieną, netikėtai išaugo naujų bedarbio pašalpos paraiškų skaičius iki 1,106 mln. "Trading Economics" apklausti ekspertai tikėjosi, kad norma sumažės iki 925 tūkst.

Tegai:
krizė, koronavirusas, ekonomika, JAV
Dar šia tema
Pompėjaus Euroturas: su kuo JAV valstybės sekretorius atvyko į Europą ir su kuo išvyko
Išskirtinės priemonės: Rusija ir Kinija nusigręžė nuo dolerio
Vokietija JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2" pavadino "arogancijos viršūne"
Koronaviruso testai

Paskelbta antrosios COVID-19 bangos paplitimo Europoje prognozė

(atnaujinta 21:22 2020.09.23)
Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Mokslininkai sukūrė matematinį antrosios koronavirusinės infekcijos bangos vystymosi Europoje modelį. Prognozė daroma visam žemynui ir kiekvienai šaliai atskirai. Darbas buvo paskelbtas "Scientific Reports".

Iki šiol dešimtyje Europos šalių: Belgijoje, Bosnijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje — oficialiai užfiksuota antrosios COVID-19 bangos pradžia.

Remdamiesi šiais duomenimis, taip pat infekcijos rodikliais ir sergamumu pirmosios bangos metu, matematikai iš Prancūzijos, Italijos ir Danijos, vadovaujami Giacomo Cacciapaglia iš Liono Klodo Bernaro universiteto, sukūrė modelį, kuris numato antrosios bangos dinamiką Europos šalyse.

Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą.

Kartu tyrėjai pažymi, kad konkretus maksimalaus infekcijos plitimo laikas kiekvienoje šalyje labai priklauso nuo tokių parametrų kaip pirminis infekcijos dažnis, infekcijos lygis, gyventojų išorinių ir vidinių kelionių skaičius ir taikomos priemonės.

Tyrėjai prognozuoja ankstesnes smailes tose šalyse, kur infekcijų lygis jau yra didžiausias. Prancūzijoje ir Norvegijoje pikas turėtų įvykti nuo rugsėjo vidurio iki pabaigos, Italijoje — spalio viduryje, Suomijoje — spalio pabaigoje, JK — lapkričio pradžioje ir Švedijoje — 2021 metų pradžioje.

Mokslininkai pažymi, kad daug kas priklausys nuo socialinio atsiribojimo priemonių, vietos infekcijos židinių kontrolės ir pasienio kontrolės, ypač jei jos bus įgyvendinamos ankstyvosiose ligos plitimo stadijose.

Net ir dabar reali epidemijos situacija kai kuriose šalyse skiriasi nuo modelio prognozių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Danijoje ir Suomijoje sergamumo statistika pastebimai atsilieka nuo prognozės. Pasak autorių, tai reiškia, kad šių šalių valdžia imasi tinkamų priemonių, kad suvaldytų epidemiją, o piliečiai sąžiningai jų laikosi.

Tuo tarpu Kroatijoje naujų atvejų skaičius didėja kiekvieną dieną, nors, remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos piką šalis turėjo įveikti rugpjūčio pradžioje.

Tyrėjai modeliui sukurti naudojo standartinį matematinį normalizavimo grupės metodą, kuris leidžia sistemingai sekti fizinės sistemos pokyčius skirtingose ​​erdvinėse skalėse. Tyrėjų teigimu, tai leis lengvai pritaikyti modelį, kai atsiras naujų duomenų, taip pat pagal analogiją kurti modelius kitiems regionams.

Tegai:
Europa, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 praplėstos asmens apsaugos priemonių sertifikavimo Lietuvoje galimybės
NVSC specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu
Sunkvežimių eilės, archyvinė nuotrauka

"Ieško pinigų": kodėl Baltarusijos muitininkai atidarinėja sunkvežimius Baltijos šalių

(atnaujinta 17:29 2020.09.23)
Įspūdingos sunkvežimių eilės prie Baltarusijos sienos su ES šalimis laikosi jau daugiau nei savaitę. Kas ir ko ieško?

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusijos sienos kirtimas dabar yra tarsi loterija: kažkas pravažiuoja per dieną, o kiti stovi po keletą dienų, rašo Sputnik Baltarusija su nuoroda į vieną iš Baltarusijos logistikos bendrovių.

Rugsėjo 10 dieną Lietuvos vežėjų asociacija "Linava" paskelbė apie Baltarusijos ketinimą nepriimti krovinių iš Baltijos šalių. Bet Baltarusija paneigė šią informaciją. Vėliau prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną su Vakarais". Bet vėlgi oficialūs dokumentai šiuo klausimu nebuvo paskelbti, o kontrolės punktai toliau veikė kaip įprasta. Bet pereiti pasienio kontrolę, naujienų agentūros teigimu, iš tikrųjų tapo daug sunkiau.

"Aš konkrečiai atsakingas už dalinių krovinių gabenimą iš Vilniaus į Rusijos Federaciją, — aiškina vienos Baltarusijos logistikos kompanijos atstovas Jevgenijus. — Praėjusią savaitę siena buvo pereita, kaip sakoma, dėl geros kloties. Bet yra tokių, kurie negalėjo praeiti nuo penktadienio. Ir neaišku, nuo ko tai priklauso".

Vairuotojai sako, kad tikrinamos jų kabinos ir visos prekės iš Europos, jų nuolat klausia apie pinigus, ar jie juos vežasi su savimi. Galbūt tai sutapimas, tačiau Europos Sąjunga neseniai žadėjo skirti 53 mln. eurų protestuotojams paremti. Tuo pačiu Baltarusijos teisingumo ministerija šalyje neregistruotų fondų veiklą, kuri padeda nukentėjusiems protestų metu, laiko neteisėta. Jevgenijus patikslino, kad dabar pasienyje tikrinami beveik visi sunkvežimiai, kroviniai atidaromi pasirinktinai.

"Mano konkretūs automobiliai buvo tikrinami visaip, tik skirtingu lygmeniu: vieni buvo greitai paleisti, o kitus po kelis kartus tikrino rentgenu", — sakė agentūros pašnekovas.

Logistikos įmonės atstovo teigimu, vidutiniškai vienos mašinos prastovos diena kainuoja 100 eurų. Kadangi vėlavimas pasienyje yra laikomas nenumatyta aplinkybe ir klientas nekompensuoja šių nuostolių, daugelis įmonių savo tarifus jau padidino 100–200 eurų.

Prekes iš Baltijos šalių į Rusiją galima pristatyti tiesiogiai per Latviją, tačiau vietiniai kontrolės punktai nėra pritaikyti dideliam transporto priemonių srautui. 

Tegai:
ES, Baltarusija
Dar šia tema
Kontrolės punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba be pokyčių
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienyje su Baltarusija ir Lenkija sulaikyti trys vilkikai su cigarečių kontrabanda