Britų archeologų rasti meno kūriniai

Britų archeologai mano, kad rado seniausius meno kūrinius

(atnaujinta 08:42 2020.08.25)
Mokslininkų teigimu, graviūros ant akmens priklauso Madleno erai, tai pirmas atvejis, kai šios eros meno kūriniai buvo rasti Britanijos salose

VILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. 2015–2018 metais Britanijos archeologai aptiko dešimt akmens fragmentų, kurių amžius siekia nuo 14 iki 23 tūkstančių metų ir ant kurių pavaizduoti brėžiniai. Atlikę tyrimus, mokslininkai padarė išvadą, kad šie objektai yra ankstyviausi meno kūriniai, rasti Britų salose. Jų darbo rezultatai neseniai paskelbti žurnale "Plos One".

Akmenys, papuošti abstrakčiais piešiniais, buvo rasti Les Varines archeologiniame ruože, Džersio salos pietryčiuose. Mokslininkai mano, kad senovės meno kūriniai galėjo būti dekoratyvinių lentelių ar priešistorinių plokštelių dalis.

Ученые обнаружили каменные фрагменты, которые могут быть самыми ранними произведениями искусства на Британских островах
Britų mokslininkai aptiko akmens fragmentus, kurie gali būti ankstyviausi meno kūriniai Britanijos salose

Ekspertai mano, kad juos pagamino madlenai — medžiotojai-rinkėjai, kurie paskutinio ledynmečio pabaigoje gyveno visoje Europoje. Senovės Džersio gyventojai tikriausiai buvo regiono kolonizatoriai ir pradininkai. Todėl gali būti, kad jie sukūrė lenteles, kad būtų padarytos simbolinės žymės, susietos su šiomis vietomis.

Meksikoje archeologai atrado futbolo aikštės dydžio majų rūmus, archyvinė nuotrauka
© REUTERS / National Institute of Anthropology and History

"Šie išgraviruoti akmens fragmentai yra įdomus ir retas Madleno kultūros meninės išraiškos įrodymas", — pakomentavo dr. Chantal Conneller iš Niukaslo universiteto.

Išanalizavę plonas linijas, iš kurių daugelis — išlenktos ir sudarančios raštus, mokslininkai padarė išvadą, kad ornamentas buvo padarytas specialiais akmeniniais įrankiais ir galbūt to paties meistro.

Nors dauguma piešinių yra gryna abstrakcija, kai kuriuose vaizduojami gyvūnai, peizažai ir žmonės.

"Tai įtikinamai liudija apie tai, kad rasti fragmentai buvo tikslingai sukurti dekoravimui", — įsitikinusi dr. Sylvia Bello iš Gamtotyros muziejaus Londone.

Anksčiau tokius Madleno eros meno kūrinius archeologai rado įvairiose Vakarų Europos vietose, įskaitant Prancūziją, Ispaniją ir Portugaliją. Žinoma, kad Madleno gyvenvietės egzistavo net Britanijos šiaurės vakaruose, tačiau tai yra pirmas atvejis, kai šios eros graviūros ant akmens buvo rastos Britanijos salose.

Tegai:
meno kūrinys, archeologai, Didžioji Britanija
Dar šia tema
Archeologai atrado Dovydo ir Galijoto mūšio vietą
Archeologai rado XVI a Palangos dvarvietės pamatus
Archeologai Egipte rado 4 tūkst metų senumo medinę statulą
Archeologams nepavyko aptikti sukilimo dalyvio kunigo Stanislovo Išoros palaikų
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas

Rusijoje vyks dar vienos vakcinos nuo koronaviruso klinikiniai bandymai

(atnaujinta 11:12 2020.09.22)
Tikimasi, kad bandymuose dalyvaus daugiau nei trys tūkstančiai savanorių — tai būtina, kad tyrimas atitiktų PSO reikalavimus

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Rusijos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išdavė leidimą atlikti dar vienos vakcinos nuo koronaviruso klinikinius bandymus, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

Vakcina nuo COVID-19
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Pažymima, kad vakciną sukūrė Rusijos mokslų akademijos Čiumakovo federalinis imunobiologinių preparatų tyrimų ir plėtros centras.

Planuojama, kad bandymuose dalyvaus daugiau nei 3 tūkstančiai savanorių. Tai būtina, kad tyrimas atitiktų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) reikalavimus.

Po vakcinacijos tyrimo dalyviai bus izoliuoti ligoninės aplinkoje 16 dienų. Klinikiniai vakcinos bandymai prasidės artimiausiu metu iš karto trijuose Rusijos miestuose: Kirove, Sankt Peterburge ir Novosibirske.

"Tikimės, kad klinikiniai bandymai bus užbaigti šių metų lapkritį", — pareiškė centro generalinis direktorius, Rusijos mokslų akademijos narys korespondentas Aidaras Išmuchametovas.

Pirmoji pasaulyje vakcina nuo koronaviruso, sukurta Rusijos Gamalėjaus tyrimų centre, buvo įregistruota Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerijos rugpjūčio mėnesį, birželio–liepos mėnesiais buvo atlikti bandymai su 18–60 metų savanoriais. Preparatas jau išleistas į civilinę apyvartą.

Registracijos stadijoje dar yra dvi vietinės ir dvi užsienio vakcinos nuo COVID-19. Tarp jų — "Rospotrebnadzor" centro "Vektor" preparatas, taip pat Čiumakovo centro vakcina. Dvi užsienio vakcinos — tai kinų vakcina "Sinopharm" ir bendrovės "AstraZeneca" šimpanzių adenoviruso pagrindu sukurtas preparatas.

Tegai:
koronavirusas, vakcina, Rusija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Sunaikinti rusišką vakciną: mažas didžiosios politikos gešeftas
Gamalėjaus centras atskleidė, ar COVID-19 gydyti skirta vakcina apsaugo nuo gripo
Veryga papasakojo apie rizikas įsigyjant vakcinas nuo COVID-19
Mig-31 naikintuvas, archyvinė nuotrauka

MiG-31 perėmė britų žvalgybinį orlaivį virš Barenco jūros

(atnaujinta 11:02 2020.09.22)
Rusijos naikintuvų įgulos orlaivį nustatė kaip Britanijos strateginio žvalgybos lėktuvą "RAF R-1 Sentinel"

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Du Rusijos naikintuvai MiG-31 palydėjo britų žvalgybos lėktuvą virš Barenco jūros, praneša Rusijos Federacijos krašto apsaugos kontrolės centras, praneša Sputnik Baltarusjia.

Incidentas įvyko pirmadienį: Rusijos oro erdvės valdymo sistemos virš neutralių Barenco jūros vandenų aptiko oro objektą, artėjantį prie Rusijos Federacijos valstybinės sienos.

Norint nustatyti oro taikinį ir užkirsti kelią valstybės sienos pažeidimams, į orą buvo pakelti du naikintuvai MiG-31 iš Šiaurės laivyno oro gynybos pajėgų.

"Rusijos naikintuvų įgulos objektą nustatė kaip Didžiosios Britanijos oro pajėgų strateginio žvalgybos lėktuvą "R-1 Sentinel" ir palydėjo virš Barenco jūros", — sakoma pranešime.

Užsienio kariniams lėktuvams nusisukus nuo Rusijos sienos, rusų naikintuvai saugiai grįžo į savo aerodromą.

"Visas Rusijos naikintuvų MiG-31 skrydis vyko griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių. Rusijos Federacijos valstybės siena nebuvo pažeista", — priduriama pranešime.

Tegai:
Didžioji Britanija, Rusija, naikintuvai
Dar šia tema
Rusijos naikintuvas Su-27 perėmė žvalgybinius lėktuvus virš Baltijos jūros
Pasirodė F-35, užmaskuoto Rusijos naikintuvo pavidalu, vaizdai
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis papasakojo, kiek Lietuvai gali kainuoti vakcina nuo COVID-19

(atnaujinta 11:19 2020.09.22)
Ministras pirmininkas pažymėjo, kad kol kas nėra kalbama apie konkrečius vakcinos pirkimus, tačiau valstybė turi nuspręsti dėl pirkimo strategijos

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Vakcinos nuo koronaviruso kainuotų Lietuvai daugiau nei kainavo Valdovų rūmų statyba, antradienio spaudos konferencijoje kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Anksčiau  Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad vakcinų pirkimas valstybei gali atsieiti 100 mln. eurų — tiek, kiek kainavo pastatyti Valdovų rūmus.

"Daugiau šiek tiek. Dar daugiau“, – pažymėjo Skvernelis, kalbėdamas apie tai, kiek gali kainuoti vakcinos nuo naujojo viruso.

Pasak premjero, kol kas nėra kalbama apie konkrečius pirkimus, tačiau valstybė turi nuspręsti dėl pirkimo strategijos. Ministras pirmininkas pažymėjo, kad dėl to, kad vakcinos kol kas nėra, pirkimo rizika išlieka didelė. Pasak jo, gali būti keli keliai: šalis gali likti išvis be vakcinos arba ir apsirūpinti vakcina, bet gali būti ir taip, kad neprireiks visų įsigytos vakcinos dozių.

"Kol kas tikrai nenoriu kalbėti apie skaičius, kai tik sprendimas bus priimtas, bus aiškūs ir skaičiai, ir kiekiai. Dar su sveikatos apsaugos ministru tariamės, kokia dalis tos informacijos yra konfidenciali, kokia gali būti atskleista, kokia ne. Esame pasirengę maksimaliai atskleisti, kad visuomenė žinotų", – komentavo premjeras galimus vakcinos kiekius.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva negali sau leisti nepirkti vakcinos, nes jei žmonės nebus skiepijami nuo COVID-19, tai Lietuvai gali kainuoti gerokai daugiau, nei kainuotų jos įsigijimas.

EK jau yra pasiekusi preliminarius susitarimus su šešių didžiausią potencialą turinčių vakcinų gamintojais. Viena išankstinio pirkimo sutartis jau pasirašyta su Didžiosios Britanijos ir Švedijos farmacijos įmone "AstraZeneca", kuri vakcinos koronaviruso gamybą planuoja pradėti viena pirmųjų. 

Šalys galėjo nuspręsti, ar pasilikti, ar atsisakyti vakcinos pirkimo sutarties. Lietuva nusprendė pasilikti. Vakcinos kiekis šaliai priklausys nuo gyventojų skaičiaus.

Lietuvoje iš viso patvirtinta 3859COVID-19 ligos atvejai, 2225 žmonės pasveiko, 87 mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 30,9 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 954 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
COVID-19, Saulius Skvernelis
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje