JAV karininkai, archyvinė nuotrauka

"Štabas jau perskirstomas": JAV armija ruošia Rytų Europoje

(atnaujinta 13:43 2020.08.24)
JAV ir toliau stiprina savo karines pajėgas prie Rusijos sienų. Vašingtonas neslepia, kad vienintelis to tikslas — apriboti Rusijos galimybes Europos kryptimi

VILNIUS, rugpjūčio 24 — Sputnik. Amerikiečiai toliau stiprina savo karines pajėgas prie Rusijos sienų. Valstybės sekretorius Maikas Pompėjas ir Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariušas Blaščakas pasirašė susitarimą, pagal kurį Pentagonas įsipareigoja perkelti į šalį papildomus 1000 kareivių, taip pat čia perkels penktojo sausumos pajėgų korpuso vadovybę. Vašingtonas neslepia, kad vienintelis to tikslas — apriboti Rusijos galimybes Europos kryptimi. Apie galios pusiausvyros pasikeitimą regione rašo RIA Novosti autorius Andrejus Kocas.

Priešintis Rusijai

Varšuva ne pirmą kartą kreipiasi į Vašingtoną dėl karinės pagalbos. 2018 metų pabaigoje Lenkija pasiūlė JAV dislokuoti šalyje amerikiečių šarvuotąją brigadą ir pareiškė esanti pasirengusi prisiimti maždaug nuo pusantro iki dviejų milijardų dolerių išlaidų. Prezidentas Andžejus Duda net sugalvojo naujos bazės pavadinimą: "Fort Trump". Matyt, JAV vadovui neturėtų kilti abejonių dėl Varšuvos lojalumo. Krašto apsaugos ministras Mariušas Blaščakas teigė, kad bazės atidarymas — išspręstas klausimas.

Priminsime, kad Lenkijoje ir taip rotacijos pagrindu dislokuotas Amerikos karinis kontingentas — apie 4,5 tūkstančio durtuvų. Tačiau to nepakanka oficialiai Varšuvai. Per pastaruosius metus Lenkijos politikai ir žiniasklaida kartojo, kad pagrindinė JAV kariuomenės bazė Europoje turėtų tapti ji, o ne Vokietija. Jie net kalbėjo apie taktinio branduolinio ginklo perkėlimą į rytus. Neva, tai būtina, norint pasipriešinti "agresyviai Rusijai".

Todėl netrukus iš Vokietijos pasitrauks 12 000 amerikiečių kareivių ir karininkų. Apie pusė grįš į JAV, likusi dalis persikels į kitas Europos šalis, įskaitant tūkstantį — į Lenkiją. Išsiųsti šarvuotosios brigados ten į Pentagoną nėra reikalo, o "Fort Trump" taip ir pasiliko popieriuje. Nepaisant to, net šis padidėjimas yra gana reikšmingas.

Kariuomenė ir infrastruktūra

Varšuvos ir Vašingtono susitarimas numato ne tik kariuomenės perkėlimą, bet ir JAV ginkluotųjų pajėgų bei kovinio rengimo centrų išplėstinės vadovybės ir štabo infrastruktūros plėtrą, armijos ir transporto aviacijos vienetų dislokavimo sąlygų sudarymą, nepilotuojamas oro transporto priemones, specialiųjų operacijų pajėgas, taip pat palaikymo elementus ir logistinę paramą. Rusijos diplomatai jau išreiškė susirūpinimą dėl to.

Американские военные, отправляющиеся в район операций Центрального командования США из Форт-Брэгг, Северная Каролина
© AP Photo / Hubert Delany III
JAV kariuomenė, įsikūrusi Fort Brage, JAV  

"Dar kartą atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad Amerikos karinių pajėgų buvimas neišsprendžia saugumo problemos. Priešingai, tai tik dar labiau pablogina jau ir taip sunkią mūsų vakarų sienų situaciją, prisideda prie įtampos augimo ir padidina netyčinių incidentų riziką. NATO mus patikina, kad šis stiprinimas yra nereikšmingas ir rotacinio pobūdžio. Tačiau tai bandymas iškreipti tikrovę. Naujojo susitarimo įgyvendinimas kokybiškai sustiprins JAV pajėgų puolimo Lenkijoje potencialą", — sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Senatorius Aleksejus Puškovas JAV planus perkelti kariuomenę į Lenkiją pavadino dar vienu esminio Rusijos ir NATO akto pažeidimu.

Šis dokumentas draudžia Šiaurės Atlanto aljansui didinti karių skaičių Rytų Europos šalių, kurios įstojo į NATO po 1997 metų, teritorijoje.

Yra žinoma, kad Lenkija prie Vakarų karinio bloko prisijungė 1999 metais, tačiau nuo 2014 metų amerikiečiai iš esmės nekreipė dėmesio į steigiamąjį aktą ir metodiškai telkia kariuomenę ir karinę infrastruktūrą prie Rusijos sienų.

Čekai prieš

Amerikiečiai svarstė ir kitas galimybes. Tačiau ne visi sąjungininkai nori priimti svečius iš užsienio. Rugpjūčio viduryje Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi išvakarėse pabrėžė, kad Praha nemato priežasties dislokuoti šioje šalyje Amerikos kariuomenės būrius. Nėra prasmės dislokuoti papildomas pajėgas, sakė jis.

Lukašenka ir Putinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Григорий Сысоев

"Tai manęs nenustebino, — Sputnik radijo eteryje sakė Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto docentas, istorijos mokslų daktaras Vadimas Truchačiovas. — Babišas, siekiantis neprarasti visuomenės palaikymo, padarė tokį pareiškimą. Amerikos karinės bazės Čekijoje idėja nėra populiari — politikai daro tam pataisas. Galiu daryti prielaidą, kad iš devynių šalies parlamente esančių partijų penkios priešinsis".

Ekspertas pabrėžė, kad Čekija prisimena 1938–1939 metus, kai už jos nugaros buvo nuspręstas šalies likimas. Ir dauguma čekų nenori, kad užsienio kariškiai, įskaitant amerikiečius, būtų įsikūrę čia kaip savo namuose.

Nuoskauda Vokietijos atžvilgiu

Donaldas Trampas liepė Pentagonui parengti planą išvesti dalį Amerikos karinio kontingento iš Vokietijos. Tačiau neturėdami aiškaus paaiškinimo, daugelis ekspertų yra įsitikinę: Vašingtonas pagaliau įsižeidė dėl Berlyno, kuris vis atsisako padidinti gynybos išlaidas NATO iki dviejų procentų BVP.

Разгрузка американской военной техники в порту Бремерхафен в Германии
AFP / PATRIK STOLLARZ
JAV karininkai Vokietijoje

Buvęs JAV ambasadorius Ričardas Grenelis prisidėjo prie sąjungininkų nesantaikos, grasindamas Vokietijos įmonėms sankcijomis už dalyvavimą dujotiekio "Nord Stream-2" statybose ir kritikuodamas Vokietijos poziciją dėl Irano branduolinio susitarimo. Berlyne diplomato pareiškimai buvo laikomi kišimusi į suverenią valstybės politiką.

Liepos pabaigoje Trampas Twitter rašė: "Vokietija moka Rusijai milijardus dolerių per metus už energiją, o mes turime ginti Vokietiją nuo Rusijos. Kas tai?" Taigi, Amerikos prezidentas netyčia atskleidė JAV karinių pajėgų dislokavimo prie rytinių NATO sienų, kad "sulaikytų Kremliaus agresiją", absurdą. Jei Rusija paskelbs karą aljanso šalims, tada kam ji parduos naftą ir dujas Europoje?

Tegai:
kariai, Europa, Rusija, JAV
Dar šia tema
"Kariuomenė greitai susirenka": kas vyksta Norvegijoje
Vis dažniau ir dažniau: Rusijos naikintuvas virš Juodosios jūros perėmė NATO orlaivius
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Specialistė įvardijo geriausią laiką prašymams padidinti atlyginimus

(atnaujinta 10:50 2020.09.26)
Prašymas padidinti atlyginimą turi būti pagrįstas. Be to, tokie argumentai kaip padidėjusios būsto nuomos išlaidos netinka

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Ruduo — tinkamiausias laikas prašyti pakelti atlyginimą, Sputnik radijui sakė įdarbinimo bendrovės "ProPersonnel" generalinė direktorė Tatjana Doliakova. Jos teigimu, norimą rezultatą galima pasiekti, jei bus naudojamas teisingas požiūris.

Kalendorinių metų pabaigoje dauguma Rusijos komercinių bendrovių tvirtina kitų metų biudžetą. Atlyginimai darbuotojams yra didžiausias išlaidų straipsnis, todėl, jei darbuotojas nori, kad atlygis būtų pakeltas, tuomet reikia apie tai pagalvoti iš anksto, rudenį, sakė ji.

"Darbdavys metų pabaigoje formuoja kitų metų biudžetą. Čia darbdavys galvoja apie darbuotojų rotaciją, apie naujus darbuotojus, apie galimybę padidinti atlyginimus. Čia yra gera proga darbuotojui paprašyti padidinti atlyginimą, nes biudžetas vis dar formuojamas", — teigė ji.

Prašymas padidinti atlyginimą turi būti pagrįstas. Be to, tokie argumentai kaip padidėjusios būsto nuomos išlaidos netinka.

"Darbdavys didina atlyginimus, kai kandidatas yra pasirengęs imtis papildomų darbų. Prasminga pasakyti darbdaviui, kad atlyginimas neturėtų kilti vien todėl, kad pabrango buto nuoma ir žmogui reikia daugiau pinigų, bet todėl, kad žmogus yra pasirengęs imtis daugiau darbo ir tam jam reikia padidinti atlyginimą 15–20 %. Turime pasiruošti šiam pokalbiui. Turime galvoti apie atliktą darbą ir apie tą, kurį žmogus yra pasirengęs pasiūlyti", — sakė ji.

"Labai dažnai kandidatai ima šantažuoti darbdavį. Jie pradeda eiti į kitas įmones, žiūrėti į rinką ar net priimti darbo pasiūlymus, o tada darbdaviui pasakyti, kad kita įmonė pasiūlė daugiau pinigų. Kartais darbdavys kelia atlyginimą, kad išlaikytų darbuotoją. Tai vis dar yra žingsnis link išėjimo. Darbdavys jau iš to supras, kad tai nėra lojalus darbuotojas, ieškos jam pakaitalo", — teigė specialistė.

Tegai:
atlyginimas
Dar šia tema
COVID-19 tyrimai šią savaitę intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių
Trys ES šalys vykdys stebimąjį skrydį virš Rusijos
Krokodilas

Krokodilas įkando vyrui į galvą

(atnaujinta 10:50 2020.09.26)
Briaunagalvių krokodilų poravimosi sezonas trunka nuo lapkričio iki vasario, tuo metu jie yra ypač agresyvūs ir nuožmiai gina savo teritoriją

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Australijoje, Kvinslando valstijoje, briaunagalvis krokodilas įkando vyrui į galvą. Apie tai praneša "9News".

Incidentas įvyko Lizardo saloje, kuri yra Didžiojo barjerinio rifo dalis. Roplys užpuolė 33 metų vyrą, kuris nardė su kauke ir kvėpavimo vamzdeliu.

Nukentėjusysis liko gyvas, tačiau patyrė galvos ir kaklo sužalojimus. Įvykio vietoje jam buvo suteikta pirmoji pagalba, o tada sraigtasparniu jis buvo išvežtas į Kernso ligoninę.

Tikimasi, kad į salą bus išsiųsti specialistai, kurie suseks ir pašalins krokodilą iš teritorijos, kur jis gali kelti pavojų žmonėms.

Briaunagalvis krokodilas laikomas vienu didžiausių mėsėdžių planetoje. Šios rūšies patinai gali siekti septynis metrus ir gali sverti iki dviejų tonų. Jų yra rytiniuose Indijos krantuose, daugelyje Pietryčių Azijos šalių, Papua Naujojoje Gvinėjoje ir šiaurinėje Australijos dalyje.

Lapkritį prasideda šių roplių poravimosi sezonas, kuris tęsiasi iki vasario. Tuo metu jie yra ypač agresyvūs ir nuožmiai gina savo teritoriją.

2018 metais buvo pranešta, kad Šiaurinės teritorijos gyventojas pagavo du gyvus briaunagalvius krokodilus. Vienas iš roplių buvo 4,4 metro ilgio, kitas — 4,3 metro.

Tegai:
krokodilas, Austrija
Dar šia tema
Skirtingus loterijos bilietus įsigiję sutuoktiniai laimėjo
Palei paplūdimį ėjęs vyras rado folijoje suvyniotas smegenis
Turistai

Kokia šiandien diena: rugsėjo 27-osios šventės

(atnaujinta 23:41 2020.09.26)
Nuo rugsėjo 27 dienos iki metų galo lieka 95 dienos; savo vardadienius švenčia Damijonas, Daugilė, Kęstgaila, Kęstgailė, Kovaldas, Vicentas

Rugsėjo 27 yra 270-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 271-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 95 dienos.

2020 metų rugsėjo 27 dieną saulė teka 07:11, leidžiasi 19:09, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Šią dieną minima Pasaulinė turizmo diena

Tarptautinė turizmo organizacija paskelbė rugsėjo 27 dieną Pasauline turizmo diena 1979 metais.

Ši diena švenčiama siekiant visame pasaulyje paskatinti turizmą, užmegzti kultūrinius ryšius. Įvairiose šalyse šią dieną rengiami festivaliai, organizuojami turistiniai maršrutai.

Taip pat minima Pasaulinė kurčiųjų diena

1951 metais Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline kurčiųjų diena. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas.

Daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 metais buvo įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Prie to daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L'Epė. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 metais. Jį sudarė 300 simbolių.

Lietuvos socialinių darbuotojų diena

Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kasmet rugsėjo 27 dieną šalyje oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena.

Šventės data pasirinkta atsižvelgus į tai, kad rugsėjo mėnesį 1993 metais įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas.

Lietuvoje socialinį darbą dirba apie 6 tūkst. žmonių. Socialiniai darbuotojai dirba sveikatos priežiūros įstaigose, švietimo įstaigose, teisėsaugos institucijose.

Socialinio darbo pradžia Lietuvoje laikomi 1990–1991 metai. Tuo metu šalyje pradėjo lankytis pirmieji socialiniai darbuotojai iš užsienio. Jie rengė seminarus socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sistemų darbuotojams. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos interneto svetainė

Savo vardadienius šiandien švenčia Damijonas, Daugilė, Kęstgaila, Kęstgailė, Kovaldas, Vicentas.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1540 metais popiežius įteisino Jėzaus draugiją.

1601 metais gimė vienas galingiausių monarchų Europoje — Prancūzijos karalius Liudvikas XIII.

1825 — Anglijoje pradėjo veikti pirmasis pasaulyje geležinkelis.

1854 metais įvyko pirmoji didelė katastrofa Atlanto vandenyne — nuskendo garlaivis "Arctic" su 300 keleivių ir įgulos narių.

Šią dieną 1939 metais po 19 dienų trukusio pasipriešinimo Lenkija pasidavė Vokietijai.

1922 metais po pirmojo steigiamojo susirinkimo įkurtas Lietuvos bankas.

1927 — pasirašytas Lietuvos konkordatas su Vatikanu.

1940 metais Vokietija, Italija ir Japonija pasirašė 10-ties metų karinį ir ekonominį paktą.

1993 — Abchazijos sukilėliai Gruzijoje užėmė Suchumį.

1996 metais Talibano sukilėliai užėmė Afganistano sostinę Kabulą.

Šią dieną 1997 metais pirmą kartą pasibaigus karo veiksmams Bosnijoje ir Hercegovinoje atnaujintos televizijos transliacijos.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai