Ledynas Antarktidoje

Antarktidoje mokslininkai atrado neįprastai karštą tašką

(atnaujinta 15:42 2020.08.24)
Antarkties ledynas, kurio didžioji dalis yra Rytų Antarktidoje, yra didžiausias gėlo vandens rezervuaras Žemėje. Jei šis skydas visiškai ištirps, jūros lygis pakils 60 metrų

VILNIUS, rugpjūčio 24 — Sputnik. Japonijos mokslininkai nustatė, kad Širazės ledyno, esančio Rytų Antarktidoje, apačioje ledas tirpsta stebėtinai greitai. Šio reiškinio priežasčių tyrimų rezultatai skelbiami žurnale "Nature Communications".

58-osios Japonijos Antarktidos ekspedicijos metu mokslininkai atrado netipišką karštą vietą Rytų Antarktidoje.

Pranešama, kad 2017 metų sausio ir vasario mėnesiais tyrėjai turėjo retą galimybę atlikti jūrinius stebėjimus Širazės ledyno viršūnėje, kai sunkus ledas atsiskyrė ir ledlaužis sugebėjo prasiskverbti į užšalusią Liutcovo-Holmo įlanką, į kurią patenka ledynas.

Mokslininkai surinko duomenis apie vandens temperatūrą, druskingumą ir deguonies lygį 31 taške. Derindami šią informaciją su ledyno, srovių ir vėjų radaro stebėjimais, jie sukūrė vandenyno cirkuliacijos modelį po ledyno liežuviu.

"Mūsų stebėjimai rodo, kad iškart po Širazės ledyno liežuviu ledas tirpsta 7–16 metrų per metus greičiu, — Hokaido universiteto pranešime spaudai cituojamas tyrimo vadovas, Žemos temperatūros mokslų instituto docentas Daisuke Hirano. — Tai pranoksta lydymosi greitį po Toteno ledo šelfu, kuris, kaip buvo manoma, turi aukščiausią lydymosi greitį Rytų Antarktidoje — 10–11 metrų per metus".

Paaiškėjo, kad neįprasto reiškinio priežastis yra nuolatinis šilto vandens srautas į ledyno pagrindą iš Liutcovo-Holmo įlankos. Šiltas vanduo juda giliu povandeniniu slėniu, o paskui pakyla iki ledyno pagrindo, sušildydamas ledą iš apačios, o paskui išteka iš po ledyno, maišydamasis su vandeniu iš ištirpusio ledo.

Mokslininkai nustatė, kad šis tirpsmas vyksta ištisus metus, tačiau tam įtakos turi rytų pakrančių vėjai, kurie keičiasi su metų laikais. Kai vėjai nuslūgsta vasarą, padidėja gilaus šilto vandens srautas ir padidėja lydymosi greitis.

"Mes planuojame įtraukti šiuos ir būsimus duomenis į savo kompiuterinius modelius, kad galėtume tiksliau prognozuoti jūros lygio svyravimus ir klimato pokyčius", — sako Hirano.

Dauguma ankstesnių vandenyno ir ledo sąveikos tyrimų buvo atlikti Vakarų Antarktidoje, o kur kas mažiau dėmesio buvo skiriama Rytų Antarktidos ledynams, nes manyta, kad po daugeliu vandens ertmių yra šalta ir dėl to ledas netirpsta. Bet paaiškėjo, kad ne visada taip yra.

Antarkties ledynas, kurio didžioji dalis yra Rytų Antarktidoje, yra didžiausias gėlo vandens rezervuaras Žemėje. Jei šis skydas visiškai ištirps, jūros lygis pakils 60 metrų.

Remiantis dabartinėmis prognozėmis, jei laikysis dabartinis tirpimo tempas, pasaulio vandenyno lygis iki 2100 metų padidės vienu metru, o iki 2500 metų — daugiau nei 15 metrų. Mokslininkams labai svarbu aiškiai suprasti, kaip tirpsta Antarktidos žemyninis ledas ir tiksliau numatyti jūros lygio svyravimus.

Tegai:
šiluma, mokslininkai, Antarktida
Dar šia tema
Britų archeologai mano, kad rado seniausius meno kūrinius
Tik ne į tuščią skrandį. Ekspertai įvardijo netikėtą obuolių žalą  
Ledynas ir vanduo

Mokslininkai atrado naują vandens sudėtį

(atnaujinta 18:29 2020.09.18)
Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga Žemėje

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Vandens aušinimas — tai du skysčiai viename. Tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai, atlikę pirmuosius skysto vandens matavimus, esant temperatūrai, gerokai žemesnei už įprastą užšalimo tašką. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Science".

Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga Žemėje.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Faktas tas, kad vanduo nėra panašus į kitus skysčius — užšaldamas jis plečiasi ir nesitraukia kaip visi, tačiau jo tankis mažėja. Todėl ledas ne skęsta, o plūduriuoja paviršiuje. Vanduo turi aukštą virimo temperatūrą ir yra puikus tirpiklis, todėl įvairiomis sąlygomis jame ištirpsta dauguma organinių ir neorganinių medžiagų. Galiausiai, jis turi didžiulį paviršiaus įtempimo koeficientą. Dėl visų šių unikalių savybių vanduo tapo gyvybės Žemėje pagrindu.

Vanduo turi dar vieną įdomią savybę — užšąla labai "nenoriai". Jei kiti skysčiai į kietą būseną pereina palaipsniui, iškart po to, kai kertamas užšalimo taškas, vanduo "priešinasi" iki paskutiniųjų. Kad vanduo pradėtų kietėti, jam visada reikia kristalizacijos branduolių — mineralinės ar organinės kilmės suspenduotų dalelių.

JAV Energetikos departamento Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos (PNNL) tyrėjai nusprendė patikrinti, iki kokios temperatūros vanduo išliks skystas.

Yra žinoma, kad vanduo gali būti gerokai atvėsusių lašelių pavidalu debesyse net esant labai žemai temperatūrai, o tada, kai iš viršaus, iš aukštesnių ir šaltesnių sluoksnių, į šiuos debesis patenka smulkių ledo dulkių, lašeliai akimirksniu kristalizuojasi ir ledo trupinių pavidalu krenta ant žemės (kruša).

Laboratorijos mokslininkai lazeriu sunaikino ploną ledo plėvelę, sukurdami peraušintą skystą vandenį, o paskui, naudodami infraraudonųjų spindulių spektroskopiją, stebėjo visus mažiausius jo virsmų etapus nuo 135 iki 245 kelvinų temperatūros — nuo minus 138 iki minus 28 laipsnių Celsijaus.

Ant fazinių būsenų "užšalimo rėmų" mokslininkai pamatė, kad aušinant vanduo kondensuojasi į tankaus skysčio fazę, kuri ir toliau egzistuoja kartu su įprasto skysčio faze. Didelio tankio skysčio dalis greitai sumažėja, kai temperatūra nukrenta nuo 190 iki 245 Kelvinų.

"Mes parodėme, kad skystas vanduo esant labai žemai temperatūrai yra ne tik santykinai stabilus, bet ir egzistuoja dviem struktūrinėmis formomis", — pranešime spaudai sakė tyrimo bendraautoris Gregas Kimmelis, atsakydamas į klausimą, ar visada kristalizuojasi peraušintas vanduo. "Atsakymas yra neigiamas", — patvirtino jis.

Tyrėjai pirmieji eksperimentiškai įrodė, kad pervėsintas vanduo gali būti stabilios dviejų fazių skysčio ir skysčio būsenos, o fazių santykis skiriasi priklausomai nuo temperatūros. Anksčiau buvo manoma, kad hipotermijos metu vanduo laikui bėgant neišvengiamai sukietėja.

Tegai:
mokslininkai, vanduo
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo neįprastą veiksnį, ilginantį gyvenimo trukmę
Atrastas būdas, kaip nugalėti bakterijas be antibiotikų
Kembridžo hercogienė Keitė Midlton

Keitė Midlton davė slaptą ženklą Megan Markl

(atnaujinta 18:20 2020.09.18)
Socialinių tinklų vartotojai mano, kad Kembridžo hercogienė atgailavo dėl savo veiksmų ir pasiilgo varžovės

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Princo Viljamo žmona Keitė Midlton padarė netikėtą gestą princo Hario žmonos Megan Markl atžvilgiu: slapta hercogienės žinutė sujaudino karalystės gerbėjus.

Neseniai būsima karalienė oficialiai apsilankė populiarioje Londono konditerijoje, kur kartu su vyru iškepė bandelių. Midlton gerbėjus nustebino ne tik originalia apranga, bet ir specialiu aksesuaru, primenančiu apie jos maištingąją varžovę.

Tinkle aptariamas netikėtas Keitės Midlton poelgis: Didžiosios Britanijos karalienės numylėtinė neva davė slaptą ženklą Megan Markl.

Socialinių tinklų vartotojai susidarė tokią nuomonę dėl Kembridžo hercogienės papuošalų, kuriuos ji pasirinko tą dieną. Reikalas tas, kad auskarai iš rožinių krištolų buvo nupirkti iš jos varžovės mėgstamiausio juvelyrikos prekės ženklo ir neša tam tikrą žinutę.

"Auskarai iš rodochrozito turi gydomųjų savybių ir kalba apie meilę ir atjautą. Šis akmuo taip pat padeda susidoroti su praradimo skausmu", — pažymėjo leidinio "Hello!" šaltinis.

Ir kol Midlton bando suvokti savo klaidas, princas Haris rūšiuoja dovanas po savo gimtadienio ir prisimena, kaip linksminosi prieš susitikęs su Megan Markl.

Tegai:
Didžioji Britanija, Megan Markle, karališkoji šeima, Keitė Midlton
Temos:
Karališkosios naujienos
Šypsenėlės diena, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 19-osios šventės

(atnaujinta 18:33 2020.09.18)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų galo lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 19 yra 262-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 263-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 103 dienos.

2020 metų rugsėjo 19 dieną saulė teka teka 06:58, leidžiasi 19:27, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Miškininko diena

Miškininko diena minima kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį.

Miškininko diena švenčiama nuo 2000 metų. Rekomendavus Aplinkos ministerijos kolegijai, aplinkos ministras Dainius Lygis priėmė šventę numatantį įstatymą.

Ši šventė turi ir gilesnes ištakas. Kai Lietuva dar priklausė Tarybų Sąjungai, trečiąjį rugsėjo sekmadienį buvo švenčiama Miško darbuotojų diena. Šią dieną būdavo rengiamos miško talkos — miškai tvarkomi, renkamos šiukšlės.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tokias talkas Lietuvos miškininkų sąjunga rengdavo balandžio mėnesį, tačiau galiausiai nuspręsta Miškininkų šventę minėti rudenį.

Tai pat šią dieną minimas Kompiuterio šypsenėlės gimtadienis.

Ši diena istorijoje

1871 metų gimė lietuvių kilmės vokiečių mikrobiologas Fricas Richardas Šiaudinis. Kartu su E. Hofmanu atrado sifilio sukėlėją. Mirė 1906 metais.

1915 metais Vokietijos kariuomenė užėmė Vilnių. Į Vilnių atvyko imperatorius Vilhelmas II bei žymiausias feldmaršalas ir būsimasis prezidentas Hindenburgas. Vokietijos vadovų apsilankymas Lietuvoje nieko gero nežadėjo — pyliavos, mokesčiai ir prievartiniai darbai tapo Lietuvos gyventojų kasdienybe. Liūdnos dienos atėjo net šunims, kuriuos nebe taip mylėjo "šunų mokesčiu" apdėti šeimininkai.

1991 metais Lietuvos nepriklausomybę pripažino Jungtiniai Arabų Emyratai.
1996 metais Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis bankomatas.

2013 metais šiauriniame Kosovo pasienyje su Serbija, netoli Zvečano miesto, buvo užpulti EULEX (Europos Sąjungos teisės viršenybės misija Kosove) misijos pareigūnai tarnybos metu. Užpuolimo metu mirtinai sužeistas EULEX deleguotas Lietuvos muitinės pareigūnas 35 metų Audrius Šenavičius.

Savo vardadienius šiandien švenčia Arnulfas, Giedrė, Girvinas, Vytė, Vilhelmina, Vilė.

Tegai:
Lietuva, šventė, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai