Kibernetiniai išpuoliai

Rusijos saugumo taryba: JAV įvykdo iki 75 proc. visų kibernetinių atakų

(atnaujinta 15:19 2020.08.25)
Tarybos atstovas priminė, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas įsakė pradėti slaptą kibernetinį išpuolį prieš Rusijos interneto tyrimų agentūrą, kurią Amerikos specialiosios tarnybos be įrodymų pavadino informacijos, klasifikuojamos kaip kišimasis, skleidėja

VILNIUS, rugpjūčio 25 — Sputnik. JAV ir jos sąjungininkai stiprina žvalgybą ir destruktyvius veiksmus kitų šalių kibernetinėje erdvėje, sakė Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Olegas Chramovas, praneša RIA Novosti.

"Kita vertus — jie skelbia, kad Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas yra pagrindiniai kibernetinės grėsmės šaltiniai", — sakė jis interviu laikraščiui "Argumenty i fakty".

Anot leidinio pašnekovo, tokiu būdu JAV "kryptingai formuoja žiniasklaidos vaizdą", kuriuo siekiama pateisinti pasaulio bendruomenės akyse bet kokius vėlesnius veiksmus, tarp jų ir priverstinio pobūdžio.

Jis pažymėjo, kad "dirbtinai eskaluojant konfrontaciją informacinėje sferoje" skatinama įtampa tarptautiniuose santykiuose, pasaulio ekonomikos vystymosi sulėtėjimas dėl sankcijų, taip pat sumenkinamas pasitikėjimas skaitmenizacijos procesais apskritai.

JAV karininkai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Имедашвили

"Tokiomis sąlygomis nereikėtų stebėtis, kad valstybės siekia skaitmeninio savarankiškumo. Tai tiesiogiai išplaukia iš poreikio užtikrinti valstybės suverenitetą skaitmeninėje eroje", — teigė jis.

JAV, pasak Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojo, atlieka didžiausią kibernetinių atakų skaičių pasaulyje.

"Amerikiečiai ženkliai pirmauja piktybinės veiklos statistikoje: 2016–2019 metais — nuo 40 % iki 75 %, priklausomai nuo kenksmingo poveikio tipo", — sakė jis.

Anot Chramovo, "šis rodiklis Rusijoje siekia nuo 2 % iki 7 %".

"Šie duomenys, kurie nėra reklamuojami Vakaruose, bet yra prieinami viešai, visiems sveiko proto žmonėms akivaizdžiai parodo tezės apie visišką Rusijos grėsmę elektroninėje erdvėje nepagrįstumą", — teigė šaltinis.

JAV galimybių didinimas vykdant kibernetinius išpuolius prieš Rusiją, remiantis išgalvotu pretekstu, reikalauja imtis apsaugos priemonių iš Maskvos pusės, mano Chramovas.

"Tarp paskutinių panašių veiksmų visų pirma galime pažymėti tai, kad nepagrįsti kaltinimai dėl kibernetinių išpuolių prieš Gruzijos valstybines įstaigas ir žiniasklaidą buvo pareikšti prieš Rusiją 2019 metų spalį", — sakė jis.

Panašiai, pasak Chramovo, "kilo neramumai dėl "nežmoniškų" išpuolių prieš Čekijos sveikatos priežiūros įstaigas, dalyvaujančias kovoje su koronavirusu". "Rusijos įsilaužėliams" bandoma priskirti mėginimus patekti į vakcinos nuo COVID-19 kūrėjų tinklus iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados", — pridūrė jis.

Chramovas atskira tema pavadino tariamą Rusijos įtaką rinkimų JAV rezultatams, ypač naudojant informacines technologijas.

Rusijos karys, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Рамиль Ситдиков

"Šis klausimas tapo "derybų žetonu" paaštrėjusiame Amerikos politinio elito susipriešinime", — sakė jis.

Jis priminė, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas įsakė pradėti slaptą kibernetinį išpuolį prieš Rusijos interneto tyrimų agentūrą, kurią Amerikos specialiosios tarnybos be įrodymų pavadino informacijos, klasifikuojamos kaip kišimasis, skleidėja.

"Donaldas Trampas neseniai paskelbtame interviu "The Washington Post" viešai pripažino šio išpuolio faktą", — sakė Chramovas.

Tuo pat metu, remiantis naujai paskelbtais duomenimis, 2018 metais JAV prezidentas suteikė CŽV išplėstines galias vykdant puolamąsias operacijas elektroninėje erdvėje, įskaitant priešo infrastruktūros sunaikinimą, pridūrė laikraščio šaltinis.

Visa tai, jo manymu, diktuoja apsaugos priemonių poreikį pagal Rusijos Federacijos informacijos saugumo doktrinos ir Rusijos įstatymų nuostatas.

Tegai:
kibernetinis saugumas, kibernetinės atakos, JAV, Rusija
Dar šia tema
Atskleisti visas "Suchoi" paslaptis: kodėl rusiškasis Su-57 taip domina Vakarus
Trečias ratas. JAV atsisakė įtraukti Kiniją į START-III derybas  
Dioramos „Leningrado apgultis“ fragmentas Pergalės muziejuje Maskvoje, archyvinė nuotrauka

Užsispyrę rusai! Paskelbti vokiečių laiškai apie Leningrado blokadą

(atnaujinta 18:39 2021.05.06)
Vokietijos laikraštis cituoja vokiečių kareivio Valterio Godelio iš Rytų fronto laiškų fragmentus. Pirmosiomis dienomis netoli Leningrado jis buvo patenkintas tuo, kas vyksta, tačiau laikui bėgant apsigalvojo

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Laikraštis "Die Welt" paskelbė vokiečių kareivio Valterio Godelio, dalyvavusio mūšiuose prie Leningrado, laiškus.

Karys artimiesiems parašė, kad kelionė į Rytų frontą jam buvo "geriausia patirtis per visą gyvenimą". Godelis buvo paprasto vokiečių valstiečio sūnus ir anksčiau niekada nebuvo keliavęs už savo gimtojo kaimo Švabijoje ribų.

Kovojo 18-oje "Šiaurės" grupės armijoje. Vokiečių kariai priartėjo prie Leningrado ir apgulė jį, kas per trejus metus kainavo beveik milijono miesto gyventojų gyvybes. Karys savo laiškuose miesto blokadą pavadino "neblogu" įvykiu.

1941 metų rugsėjo mėnesį Godelis išsiuntė namo laišką: "Man viskas visada puiku. Vakar buvo mano pirmasis krikštas ugnimi". Iš pradžių jo entuziazmui pritarė daugelis Vermachto kareivių. Tačiau netrukus jiems teko susipažinti su kita "kelionės" puse.

"Jau dvi dienas sninga, ir vis dar labai šalta. (...) Nėra nei šieno, nei šiaudų — visai nieko, nes derliaus nuėmimo metu žmonės turėjo išeiti", — rašė jis.

Godelis taip pat pažymėjo, kad "sudegė 75% viso turto". Vėlesniais mėnesiais šimtai tūkstančių žmonių mirė nuo šalnų, orui sušalus iki –40 laipsnių. Hitleris norėjo, kad Leningradas tiesiogine prasme numirtų iš bado, sakoma straipsnyje.

"Tu neįsivaizduoji, kokie užsispyrę yra šie rusai. Jie guli šimtais ant ledo ir vis dar kiekvieną dieną mus puola", — apie 1941-1942 metų žiemos kovas rašė vokietis. Jis pridūrė, kad neleis niekam palikti apgulto miesto.

Raudonajai armijai prasiveržus į Vermachto gynybą į pietus nuo Leningrado, keli tūkstančiai vokiečių kareivių krito į Cholmskio katilą. Jiems į pagalbą atėjo batalionas, kuriame kovojo ir Godelis.

"Mes puolėme šešis kartus ir vistiek nesugebėjome prasiveržti. Septintą kartą mums pagaliau pavyko — sunkių kovų ir didelių nuostolių kaina ... Tačiau rusai sugebėjo vėl sugriežtinti savo rankas ir užrakino mus", — parašė jis.

Cholmskio katilo mūšyje daugelis vokiečių kareivių mirė iš bado, sušalo ir dėl ligų. Godelis patyrė nušalimus, tankų pajėgos jį evakavo vasario pabaigoje. Jo batalionas neteko 383 nužudytų ir sužeistų žmonių. Ir sunkios kovos tęsėsi iki gegužės.

Nebeliko nė pėdsako buvusio Godelio malonumo ir "nuostabios" nuotaikos. Jis parašė seseriai Marijai apie jos mažąjį sūnų: "Jei jis kada nors nuspręs žaisti karą, aš jį išlupsiu ir geriau išmokysiu šokti".

1943 metų lapkričio mėnesį Godelis pranešė, kad jo būrys yra kritinėje situacijoje. 

"Bet kokiu atveju aš vis dar esu sveikas ir, nepaisant visko, tikiuosi, kad dar susitiksime!" — rašoma laiške.

Praėjus mėnesiui po paskutinio Leningrado blokados proveržio, Valteris Godelis 1944 metų vasario 27 dieną mūšiuose prie Nevelio buvo sunkiai sužeistas ir tą vakarą mirė.

Tegai:
Didysis Tėvynės karas, Antrasis pasaulinis karas, Vokietija, Leningrado blokada
Dar šia tema
Varšuvoje perlaidoti 54 sovietų karių palaikai
Moteris namo rūsyje rado slaptą bombų slėptuvę nuo Antrojo pasaulinio karo
Vienoje Klaipėdos gatvėje rasti Antrojo pasaulinio karo sprogmenys
Vakcinacija, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: pasiskiepijus nuo COVID-19 mirė daugiau kaip 3,3 tūkst. amerikiečių

(atnaujinta 18:38 2021.05.06)
Laidos vedėjas pažymėjo, kad šiuo metu JAV tie, kurie dar nėra paskiepyti, patiria didelį visuomenės spaudimą

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Nuo 2020 metų gruodžio pabaigos iki 2021 metų balandžio 23 dienos Jungtinėse Valstijose po vakcinacijos nuo koronaviruso mirė mažiausiai 3,3 tūkst. žmonių, praneša TV kanalas "Fox News".

"Fox News" laidų vedėjas Tukeris Karlsonas savo laidos "Tucker Carlson Tonight" eteryje stebėjosi, kiek amerikiečių žuvo pasiskiepiję nuo koronaviruso. Jis pažymėjo, kad tie, kurie dar nėra paskiepyti, patiria didelį visuomenės spaudimą. Kartu žmonės vargu ar žino daug apie galimą skiepijimo riziką.

Vedėjas nurodė statistiką, kad kiekvieną gripo sezoną nuo gripo skiepijasi daugiau nei 160 milijonų amerikiečių. Ir kiekvienais metais po šių skiepų miršta "palyginti nedaug" žmonių. Visų pirma, pasak jo, 2019 metais mirė 203 žmonės.

Tada Karlsonas palygino šiuos skaičius su mirtingumu po vakcinos COVID-19. Jis pacitavo duomenis iš Vakcinų šalutinių poveikių sistemos (VAERS) pranešimo, šią sistemą administruoja Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) ir JAV Maisto ir vaistų kokybės sanitarinės stebėsenos valdyba (FDA).

"Nuo 2020 metų gruodžio pabaigos iki praėjusio mėnesio iš viso, mirė 3362 žmonės, greičiausia gavę JAV COVID vakcinas; 3362 yra vidutiniškai 30 žmonių kiekvieną dieną. <...> Beje, ataskaitinis laikotarpis baigėsi balandžio 23 dieną", — papasakojo vedėjas.

Duomenų apie laikotarpį po šios datos nėra. Karlsonas padarė prielaidą, kad po to per 12 dienų mirė dar 360 žmonių. Taigi mirusiųjų skaičius po vakcinacijos nuo koronaviruso yra 3722.

Tuo pat metu Karlsonas pridūrė, kad "tikrasis skaičius beveik neabejotinai yra daug didesnis". Jis nepraleido dėmesio, kad VAERS per daugelį metų sulaukė daug kritikos. Kai kurie kritikai teigia, kad sistema nepakankamai įvertina neigiamo vakcinacijos poveikio statistiką.

Pavyzdžiui, 2010 metais JAV sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentui atsiųstoje ataskaitoje teigiama, kad VAERS iš tikrųjų pranešė tik apie "mažiau nei vieną procentą nepageidaujamo vakcinos poveikio".

Tegai:
COVID-19, vakcinacija, vakcina, JAV
Elektromobilis

Elektromobilius įsigyjančioms įmonėms bus skiriamos kompensacijos

(atnaujinta 17:23 2021.05.06)
Kompensacijos bus teikiamos Lietuvoje registruotiems ir joje veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, kurie įsigyja naujus M1, M2,  N1, N2 klasės elektromobilius

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Aplinkos ministerija juridiniams asmenims kompensuos dalį išlaidų už įsigytus naujus elektromobilius, rašoma ministerijos pranešime spaudai. 

Šiam tikslui iš ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų – 1,5 mln. eurų daugiau nei pernai.

Pranešama, kad Kompensacijos bus teikiamos Lietuvoje registruotiems ir joje veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, kurie įsigyja naujus M1, M2,  N1, N2 klasės elektromobilius. Už kiekvieną naują M1 ar N1 klasės elektromobilį bus skiriama 4 tūkst. eurų išmoka, už kiekvieną naują M2  ar N2 klasės elektromobilį – 10 tūkst. eurų. Papildoma 1 tūkst. eurų išmoka numatyta už kiekvieną sunaikintą ir iš Kelių transporto priemonių registro išregistruotą transporto priemonę.

Elektromobilių skaičius Europoje
© Sputnik
Elektromobilių skaičius Europoje

 

Tegai:
kompensacija, elektromobilis