Koronavirusas

Po pandemijos. Mokslininkai išsiaiškino, kaip infekcijos keičia žmoniją

(atnaujinta 13:26 2020.08.26)
Nuo gruodžio pabaigos, kai Kinijoje buvo užregistruoti pirmieji atvejai, daugiau nei 23 milijonai žmonių susirgo COVID-19, mirė daugiau kaip 800 tūkstančių. Teigiama, kad tokios didelio masto epidemijos yra svarbus evoliucijos ir natūralios atrankos elementas

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. Nuo gruodžio pabaigos, kai Kinijoje buvo užregistruoti pirmieji atvejai, daugiau nei 23 milijonai žmonių susirgo COVID-19. Mirė daugiau kaip 800 tūkstančių. Vis dėlto tokios didelio masto epidemijos yra svarbus evoliucijos ir natūralios atrankos elementas, teigia tyrėjai. Reikalas ne tik tas, kad išgyveno sveikiausi ir stipriausi. Dėl to pasikeitė žmogaus genomas. Apie tai rašo RIA Novosti autorė Alfija Jenikejeva.

Nuo ko gimė, tuo ir užsikrėtė

Olandijos mokslininkai išsiaiškino, kad mutacijos, apsaugančios senovės žmones nuo mirtinų infekcijų, šiuolaikinei žmonijai suteikė visą autoimuninių ligų rinkinį. Be to, tai priklauso nuo to, kur gyveno mūsų protėviai ir kur jie migravo per pastaruosius kelis tūkstančius metų.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Afrikos ir Europos kilmės žmonės yra apsaugoti nuo patogenų, su kuriais susidūrė priešistoriniai Afrikos ir Eurazijos gyventojai. Po kiekvienos epidemijos, kuri kilo tam tikrame regione, išgyvenusieji tapo mažiau jautrūs tam tikrai infekcijai — išsivystė nuolatinė DNR mutacija. Jis buvo perduotas palikuoniams ir vėliau galėjo išprovokuoti naujas autoimunines ligas — Krono ligą, vilkligę ar žarnyno uždegimą.

Tiesa, anksčiau šios ligos praktiškai nebuvo pastebėtos — žmonės gyveno daug trumpiau ir rečiau sulaukdavo tokio amžiaus, kai atsiranda daugybė autoimuninių sutrikimų.

Dabar ilgėja gyvenimo trukmė ir žmonija susiduria su rimtais protėvių turėtų infekcijų padariniais.

Visų pirma, daugelis subrendusių afrikiečių šiandien yra jautrūs širdies ir kraujagyslių ligoms. Anot tyrėjų, tai yra kaina, kurią reikia sumokėti už apsaugą nuo maliarijos.

Mosquito Plasmodium sp. milijonus metų užkrėtė Afrikos populiaciją, o dėl evoliucinės atrankos susiformavo populiacija, atspari maliarijos plazmodiumui.

Bet nuolatinis uždegimas, susijęs su susidūrimu su šiais mikroorganizmais, lemia aterosklerozės vystymąsi — ir tai, savo ruožtu, išprovokuoja širdies priepuolį ar insultą.

Taip pat žmonės, kurių DNR yra neandertaliečių genai, yra apsaugoti nuo 1 tipo ŽIV ir stafilokokinių infekcijų, tačiau labiau linkę į alergiją, astmą ir šienligę.

Karščiavimas nuo maro

Tarp Viduržemio jūros regiono gyventojų, kurie išgyveno maro epidemijas viduramžiais, buvo retos mutacijos nešiotojai geno, atsakingo už pirino, baltymo, kuris sukelia priešuždegiminių citokinų išsiskyrimą, gamybą. Organizme susidarė trūkumų turintis baltymas, kuris neleido maro Yersinia pestis bacilams slopinti imuninės sistemos uždegiminį atsaką. Nenuostabu, kad mutacija įsitvirtino ir išplito regione: šiandien kas dešimtas yra geno mutantinio varianto nešiotojas.

Įgytos apsaugos nuo maro pusė buvo Viduržemio jūros karštinė, paveldima autoimuninė liga, kurios simptomai yra didelis karščiavimas ir aštrus skausmas, žarnyno uždegimas.

Anot tarptautinės mokslininkų komandos, ištyrusios daugiau nei dviejų tūkstančių šiuolaikinės Turkijos gyventojų genomus, mutacijos galėjo įvykti maždaug prieš du ar tris tūkstančius metų. Tačiau atranka jiems pradėjo veikti vėliau — per pirmąją (541–767) ir antrąją (1346–1875) maro pandemijas. Be to, antroji turėjo stipresnį poveikį mutacijų konsolidacijai.

Kaip vikingai nugalėjo kirminus

Maždaug tuo pačiu būdu išsivystė paveldimas polinkis į plaučių emfizemą — ligą, kai alveolės praranda elastingumą, pablogėja dujų apykaita ir prasideda kvėpavimo nepakankamumas. Diagnozė yra paplitusi tarp skandinavų ir beveik niekada neatsiranda tarp azijiečių.

Paaiškinimas paprastas: mutacija, padidinanti šios ligos išsivystymo riziką, pirmą kartą pasirodė vikingams kaip šalutinis poveikis, apsaugantis kūną nuo kirminų. Tokią išvadą padarė britų tyrėjai, tyrinėję šiuolaikinių žmonių paleogenetinius duomenis ir DNR.

Senovės Skandinavijos gyvenviečių archeologiniai kasinėjimai rodo, kad vikingai dažnai kentė nuo parazitų, įskaitant šistosomas — plokščiuosius kirminus, kurie gyvena veniniame kraujyje ir pažeidžia vidaus organus. Infekcija dažniausiai įvyksta per vandenį — kai žmogus maudosi ar geria.

Ko gero, senovės skandinavų išeitis buvo alfa-1-antitripsino geno mutacija, kuri laikui bėgant buvo vis dažnesnė jų populiacijoje. Šis baltymas apsaugo audinius nuo pažeidimo dėl savo fermento — tripsino.

Ši mutacija lydi imunoglobulino E geno variantą, kuris koduoja jo izoformą IgE-tp. Derinant su mutantiniu antitripsinu, jo nesunaikina fermentai, kuriuos gamina parazitiniai kirminai. Tačiau įprasta imunoglobulino E molekulė negali jiems atsispirti.

Laboratorijoje tyrėjai į mėginius švirkštė kraujo ląsteles su šistosomomis. Mėginiai paimti iš pacientų, kuriems diagnozuota plaučių emfizema, ir iš sveikų žmonių. Kaip ir buvo galima tikėtis, pirmiesiems pavyko geriau atsispirti parazitams.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Antarktidoje mokslininkai atrado neįprastai karštą tašką
ULAC vadovas: burnos skalavimo skysčiai gali sumažinti koronavirusų plitimo pavojų
Koronaviruso testai

Paskelbta antrosios COVID-19 bangos paplitimo Europoje prognozė

(atnaujinta 21:22 2020.09.23)
Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Mokslininkai sukūrė matematinį antrosios koronavirusinės infekcijos bangos vystymosi Europoje modelį. Prognozė daroma visam žemynui ir kiekvienai šaliai atskirai. Darbas buvo paskelbtas "Scientific Reports".

Iki šiol dešimtyje Europos šalių: Belgijoje, Bosnijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje — oficialiai užfiksuota antrosios COVID-19 bangos pradžia.

Remdamiesi šiais duomenimis, taip pat infekcijos rodikliais ir sergamumu pirmosios bangos metu, matematikai iš Prancūzijos, Italijos ir Danijos, vadovaujami Giacomo Cacciapaglia iš Liono Klodo Bernaro universiteto, sukūrė modelį, kuris numato antrosios bangos dinamiką Europos šalyse.

Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą.

Kartu tyrėjai pažymi, kad konkretus maksimalaus infekcijos plitimo laikas kiekvienoje šalyje labai priklauso nuo tokių parametrų kaip pirminis infekcijos dažnis, infekcijos lygis, gyventojų išorinių ir vidinių kelionių skaičius ir taikomos priemonės.

Tyrėjai prognozuoja ankstesnes smailes tose šalyse, kur infekcijų lygis jau yra didžiausias. Prancūzijoje ir Norvegijoje pikas turėtų įvykti nuo rugsėjo vidurio iki pabaigos, Italijoje — spalio viduryje, Suomijoje — spalio pabaigoje, JK — lapkričio pradžioje ir Švedijoje — 2021 metų pradžioje.

Mokslininkai pažymi, kad daug kas priklausys nuo socialinio atsiribojimo priemonių, vietos infekcijos židinių kontrolės ir pasienio kontrolės, ypač jei jos bus įgyvendinamos ankstyvosiose ligos plitimo stadijose.

Net ir dabar reali epidemijos situacija kai kuriose šalyse skiriasi nuo modelio prognozių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Danijoje ir Suomijoje sergamumo statistika pastebimai atsilieka nuo prognozės. Pasak autorių, tai reiškia, kad šių šalių valdžia imasi tinkamų priemonių, kad suvaldytų epidemiją, o piliečiai sąžiningai jų laikosi.

Tuo tarpu Kroatijoje naujų atvejų skaičius didėja kiekvieną dieną, nors, remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos piką šalis turėjo įveikti rugpjūčio pradžioje.

Tyrėjai modeliui sukurti naudojo standartinį matematinį normalizavimo grupės metodą, kuris leidžia sistemingai sekti fizinės sistemos pokyčius skirtingose ​​erdvinėse skalėse. Tyrėjų teigimu, tai leis lengvai pritaikyti modelį, kai atsiras naujų duomenų, taip pat pagal analogiją kurti modelius kitiems regionams.

Tegai:
Europa, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 praplėstos asmens apsaugos priemonių sertifikavimo Lietuvoje galimybės
NVSC specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu
Sunkvežimių eilės, archyvinė nuotrauka

"Ieško pinigų": kodėl Baltarusijos muitininkai atidarinėja sunkvežimius Baltijos šalių

(atnaujinta 17:29 2020.09.23)
Įspūdingos sunkvežimių eilės prie Baltarusijos sienos su ES šalimis laikosi jau daugiau nei savaitę. Kas ir ko ieško?

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusijos sienos kirtimas dabar yra tarsi loterija: kažkas pravažiuoja per dieną, o kiti stovi po keletą dienų, rašo Sputnik Baltarusija su nuoroda į vieną iš Baltarusijos logistikos bendrovių.

Rugsėjo 10 dieną Lietuvos vežėjų asociacija "Linava" paskelbė apie Baltarusijos ketinimą nepriimti krovinių iš Baltijos šalių. Bet Baltarusija paneigė šią informaciją. Vėliau prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną su Vakarais". Bet vėlgi oficialūs dokumentai šiuo klausimu nebuvo paskelbti, o kontrolės punktai toliau veikė kaip įprasta. Bet pereiti pasienio kontrolę, naujienų agentūros teigimu, iš tikrųjų tapo daug sunkiau.

"Aš konkrečiai atsakingas už dalinių krovinių gabenimą iš Vilniaus į Rusijos Federaciją, — aiškina vienos Baltarusijos logistikos kompanijos atstovas Jevgenijus. — Praėjusią savaitę siena buvo pereita, kaip sakoma, dėl geros kloties. Bet yra tokių, kurie negalėjo praeiti nuo penktadienio. Ir neaišku, nuo ko tai priklauso".

Vairuotojai sako, kad tikrinamos jų kabinos ir visos prekės iš Europos, jų nuolat klausia apie pinigus, ar jie juos vežasi su savimi. Galbūt tai sutapimas, tačiau Europos Sąjunga neseniai žadėjo skirti 53 mln. eurų protestuotojams paremti. Tuo pačiu Baltarusijos teisingumo ministerija šalyje neregistruotų fondų veiklą, kuri padeda nukentėjusiems protestų metu, laiko neteisėta. Jevgenijus patikslino, kad dabar pasienyje tikrinami beveik visi sunkvežimiai, kroviniai atidaromi pasirinktinai.

"Mano konkretūs automobiliai buvo tikrinami visaip, tik skirtingu lygmeniu: vieni buvo greitai paleisti, o kitus po kelis kartus tikrino rentgenu", — sakė agentūros pašnekovas.

Logistikos įmonės atstovo teigimu, vidutiniškai vienos mašinos prastovos diena kainuoja 100 eurų. Kadangi vėlavimas pasienyje yra laikomas nenumatyta aplinkybe ir klientas nekompensuoja šių nuostolių, daugelis įmonių savo tarifus jau padidino 100–200 eurų.

Prekes iš Baltijos šalių į Rusiją galima pristatyti tiesiogiai per Latviją, tačiau vietiniai kontrolės punktai nėra pritaikyti dideliam transporto priemonių srautui. 

Tegai:
ES, Baltarusija
Dar šia tema
Kontrolės punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba be pokyčių
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienyje su Baltarusija ir Lenkija sulaikyti trys vilkikai su cigarečių kontrabanda