ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys gyvybiškai suinteresuotos išpuoliais prieš Baltarusiją

(atnaujinta 20:54 2020.08.29)
Rytų Europos šalys, tarp jų ir Baltijos, jau seniai yra suformavusios ES "pulą", kuris kiekviena proga priešinasi Rusijos Federacijai ir jai draugiškai Baltarusijai, mano ekspertas Pavelas Feldmanas

VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Dabar ES matomos dvi įtampos linijos ir jos suvokiamos kaip lygiavertės. Pirma — tai  Turkijos ir Graikijos konfliktas dėl teritorinių vandenų. Antra — situacija su Minsku. Tuo tarpu Turkijos ir Graikijos klausimu ES pradeda skilti, tačiau padėtis Baltarusijoje yra visiškai kitokia, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos tautų draugystės universiteto Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas, politikos mokslų kandidatas Pavelas Feldmanas.

"Čia didžioji dauguma ES šalių yra neutralios ir neturi jokio konkretaus požiūrio, kaip elgtis Baltarusijos atžvilgiu. Turiu omenyje Prancūziją, kuri laikosi gana santūrios pozicijos, Vokietiją, kuri taip pat vengia griežtų pareiškimų. Tačiau ES turi Rytų Europos šalių ir Baltijos šalių pulą, kuris visada tokiose situacijose stengiasi atkreipti informacinę darbotvarkę prieš Rusiją ir Baltarusiją, kaip jai draugišką šalį", — priminė Feldmanas.

Anot eksperto, būtent jos yra pagrindinės sankcijų, padidėjusio spaudimo Minskui ir kitų represijų Baltarusijos valdžios atžvilgiu iniciatorės. Tačiau jos šį elgesį prieš tai demonstravo ne vieną kartą.

"Kalbama ne tik apie dėmesio pritraukimą. Šios šalys bando pritraukti ir finansavimą, nes jos save laiko rytine ES dalimi, saugančia ją nuo tariamos Rusijos karinės invazijos grėsmės, todėl jos nuolatos perdeda šią grėsmę. Joms tai labai svarbu, nes kai tik jos vėl primena apie save, pinigai tuoj pat patenka į gynybos biudžetus, jos pritraukia ES ir JAV dėmesį ir tokių būdu didėja jų svarba. Tų pačių Baltijos šalių vaidmuo ES ekonomikoje siekia nulį, ir jos tai puikiai supranta. Vienintelis būdas kažkaip pagerinti savo statusą, priminti apie save — pavaizduoti gynybinį redutą tarp Europos ir Rusijos", — pažymėjo ekspertas.

Neoficialiame susitikime Berlyne ES šalių užsienio reikalų ministrai nesutarė dėl sankcijų Baltarusijai ir veiksmų prieš Turkiją, praneša RIA Novosti su nuoroda į DPA agentūros informaciją.

Agentūra šiuo atveju remiasi ministrų, ketvirtadienį–penktadienį Berlyne aptarusių situaciją Baltarusijoje ir konfliktus Viduržemio jūros rytuose, pareiškimais. Agentūra atkreipia dėmesį į tai, kad Baltijos valstybės mano, jog Baltarusijos valdžios institucijoms taikomos tikslinės sankcijos už tariamus pažeidimus prezidento kampanijos metu ir smurtą prieš protestuotojus, yra nepakankamos. Tačiau Kipras netiesiogiai "grasino" vetuoti sankcijas Baltarusijai, jei nebus daromas pakankamas spaudimas Turkijai, su kuria Atėnai ir Nikosija konfliktuoja dėl Ankaros vykdomų dujų telkinių tyrinėjimų išskirtinėje Graikijos ekonominėje zonoje.

Tegai:
Baltijos šalys, Europa, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (350)
Dar šia tema
Lietuva anonsavo naują sankcijų Minskui sąrašo patvirtinimo datą
Lukašenka nurodė perorientuoti visus prekių srautus iš Lietuvos uostų
Skvernelis: Lukašenkos sprendimai pirmiausia kirs pačiai Baltarusijai
Koronaviruso testai

Mokslininkai atrado veiksmingesnius antikūnus prieš COVID-19

(atnaujinta 21:33 2020.09.24)
Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kurie koronaviruso antikūnai jungiasi su audiniais iš įvairių organų, o tai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Mokslininkai iš Vokietijos neurodegeneracinių ligų centro ir Berlyno "Šaritė" klinikos atrado labai efektyvius antikūnus naujo tipo koronavirusui, kurie gali būti naudojami pasyviai vakcinai sukurti, rašoma "Šaritė" tinklalapio pranešime spaudai, praneša RIA Novosti.

Pažymima, kad iš pradžių mokslininkai išskyrė kelis efektyviausius mėginius iš beveik 600 skirtingų antikūnų. Tada specialistai dirbtiniu būdu reprodukavo šiuos antikūnus, naudodami ląstelių kultūras. Remiantis mokslininkų išvadomis, atrasti "neutralizuojantys antikūnai" blokuoja patogeno skverbimąsi į ląsteles ir vėlesnį jo dauginimąsi.

Su žiurkėnais atlikti bandymai įrodė aukštą pasirinktų antikūnų efektyvumą. Taigi, kai po infekcijos buvo skiriami antikūnai, gyvūnams pasireiškė nestiprūs ligos simptomai. Jei antikūnai buvo naudojami prieš infekciją, žiurkėnai neužsikrėtė.

"Naudodami šiuos antikūnus, mes pradėjome kurti pasyvią imunizaciją nuo SARS-CoV-2", — sakė vienas iš klinikos atstovų dr. Haraldas Priusas (Harald Prüß), kurio žodžiai cituojami pranešime spaudai.

Paprastai pasyvi vakcinacija suteikia mažiau stabilų imunitetą nei aktyvi vakcinacija. Be to, pirmuoju atveju imunitetas ligai pasireiškia beveik iš karto.

"Geriausia būtų, jei būtų abu variantai ir būtų galima lanksčiai reaguoti, atsižvelgiant į situaciją", — pabrėžė jis.

Priusas teigė, kad šiuo metu klinika siekia bendradarbiauti su didele biotechnologijų įmone, kad būtų užtikrintas antikūnų dauginimasis. Kitas etapas bus klinikiniai tyrimai. Tačiau, kaip pabrėžė Priusas, tai neįvyks iki šių metų pabaigos.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kurie koronaviruso antikūnai jungiasi su įvairių organų audiniais, o tai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį, sakoma pranešime spaudai.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rekomenduojama stabdyti sporto paslaugas, jei neužtikrinamos COVID-19 apsaugos priemonės
Lietuvoje paskelbta apie antrąją COVID-19 bangą
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"

(atnaujinta 21:23 2020.09.24)
Šalies plėtros stebėsenos centro specialistai mano, kad geležinkelis yra raktas į jūrų transporto augimą

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Tradicinio energijos tranzito iš Rytų į Vakarus per Estijos uostus atkūrimas mažai tikėtinas, todėl Talinas priverstas ieškoti alternatyvų. Apie tai pranešė "ERR" portalas su nuoroda į šalies Plėtros stebėsenos centro ekspertus.

Specialistai pabrėžia, kad Estijai svarbus gabenimas jūra ir uostai. Ekspertai kaip vieną iš jo plėtros alternatyvų nurodo susisiekimą Šiaurės jūros keliu ir Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimą.

"Nors Šiaurės jūros keliu gabenamos kiniškos prekės gali žymiai padidinti Estijos uostų apyvartą, jei jos ir toliau bus gabenamos į pietus per Suomijos geležinkelį, šio maršruto dalis atrodo abejotina dėl daugelio priežasčių", — praneša portalas.

Rytinės pakrantės uostai ypač aktyviai konkuruoja tarpusavyje dėl Kinijos krovinių. Kaip pažymėta straipsnyje, be Estijos uostų, čia yra keletas alternatyvų, o Rusijos Federacija turi geras galimybes nukreipti šiuos srautus į Kaliningradą.

"Ekspertai pažymi, kad regiono multimodaliniuose transporto koridoriuose ateinančiais dešimtmečiais uostams svarbiausia bus Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimas iki Talino dėl geležinkelio "Rail Baltica". Tai padės pritraukti Suomijos tranzitinius krovinius, taip pat prisidės prie Estijos eksporto plėtros", — rašoma pranešime.

Ekspertai pažymi, kad Suomijos užsienio prekybos struktūra bus labai svarbi Estijos uostams. Jų nuomone, jūrų transporto augimo raktas yra geležinkelis, o plačiąja prasme — visa verslo ir investicijų aplinka.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
tranzitas, Estija, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Susisiekimo ministras: "Rail Baltica" turi būti įgyvendintas laiku
Ekspertas: Lietuva, Latvija ir Estija pinigų srityje viena kitai aršios priešės
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Eismo įvykis kelyje, archyvinė nuotrauka

Masinė avarija Vilniuje: susidūrė 6 automobiliai, 2 moterys žuvo

Per eismo įvykį nukentėjo dar keturi asmenys, tarp jų – 2020 metais gimusi keleivė. Ji paguldyta į Santaros vaikų ligoninę stebėjimui

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Ketvirtadienį Vilniuje susidūrus šešiems lengviesiems automobiliams du žmonės žuvo, praneša Policijos departamentas.

Incidentas įvyko rugsėjo 24 dieną apie 10 val. 32 min. Vilniuje, Nemenčinės pl.-Saulėtekio al. Sankirtoje.

Kelyje susidūrė "Toyota Prius", "Opel Astra", "Volvo XC90", "Citroen Berlingo","Land Rover" ir "Opel Astra".

Per eismo įvykį žuvo automobilio "Opel Astra" vairuotoja (g. 1944 m.) ir kartu važiavusi moteris (g. 1944 m.)

Sužaloti automobilio "Toyota Prius" 1961 metais gimęs vairuotojas ir kartu važiavusi keleivė, gimusi 1998 metais. Nukentėjo ir automobilio "Volvo XC90" 1979 metais gimusi vairuotoja. Visi jie po medicininės apžiūros gydomi ambulatoriškai.

Automobilio "Land Rover" keleivė, gimusi 2020 metais, paguldyta į Santaros vaikų ligoninę stebėjimui.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.

Tegai:
avarija, Vilnius
Dar šia tema
Rokiškio rajone eismo įvykio metu žuvo motociklo vairuotojas