Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka pareiškė apie pasirengimą "apraminti bet ką, kas sujudės" vakaruose

(atnaujinta 18:43 2020.08.28)
Pasak Baltarusijos vadovo, Minskas ir Maskva yra pasirengę veikti kaip vieningas frontas, kad apsigintų nuo galimos grėsmės

VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad jei prie Sąjunginės valstybės vakarinės sienos kas nors "sujudės", Minskas ir Maskva naudos bendrą ginkluotųjų pajėgų grupę, praneša valstybinė naujienų agentūra "BelTA".

"Mes turime susitarimą. Sakau [Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui — Sputnik]: pagalvokime, ką darysime. Jis sako: "Mes žinome, ko jie nori". Ir Putinas praėjo jau keletą tokių etapų, nuo Čečėnijos karo, ir žino, kas vyksta aplink sienas. Ir mes su juo sutarėme. Mes susitvarkysime su šia problema. Bet jei ribose kils sujudimas, būtina pasitelkti jungtinę ginkluotųjų pajėgų grupę, kurios pagrindas yra Baltarusijos kariuomenė", — sakė Lukašenka.

Anot jo, Minske ir Maskvoje "nei balsas, nei ranka, nei koja nesuvirpės, kad drauge apramintume visus, kas sujudės prie Sąjunginės valstybės vakarinės sienos".

Kaip pažymėjo Lukašenka, imdamasi atitinkamų veiksmų, Rusijos Federacija gelbėtų ne tik Baltarusiją, nes gali kilti grėsmė ir pačiai Rusijai.

Anot Baltarusijos vadovo, karinė grėsmė iš tiesų egzistuoja.

"Ir tai, kad aš jus dabar erzinu dėl šių tankų vikšrų Lenkijos ir Lietuvos teritorijose, taigi klausykite, mes nesame idiotai. Šalia Berlyno buvo amerikiečių F-16 [lėktuvai — Sputnik], na, ir tegul stovi ten. Bet ne, jie juos perkėlė čia — 15–20 minučių skrydžio iki mūsų teritorijos. Man, kaip vyriausiajam vadui, kyla klausimas. 18 lėktuvų. Neaišku, ką jie turi ant pakabos. Gal branduoliniai ginklai. Aš remiuosi blogiausiu variantu. Todėl aš turėjau sureaguoti", — sakė Lukašenka.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Rusija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (319)
Dar šia tema
Baltarusijos "revoliucionieriai" bėga į Lietuvą. Jie čia nėra labai laukiami
Konservatoriai reikalauja VRM pasiaiškinti dėl delsimo skelbti sankcijas Baltarusijai
Skvernelis: Lukašenkos sprendimai pirmiausia kirs pačiai Baltarusijai
Ryga

Lietuva pateko į "geltonąjį Latvijos sąrašą" pagal sergamumą koronavirusu

(atnaujinta 20:29 2020.09.18)
Naujausiais duomenimis, Lietuvos Respublikoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinta daugiau kaip 3,5 tūkstančio koronaviruso atvejų

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Latvija iš Lietuvos atvykstantiems keliautojams įvedė privalomą saviizoliaciją.

Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centro tinklalapio duomenimis, sergamumo koronavirusu rodiklis Lietuvoje per pastarąsias dvi savaites siekia 18,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Latvijoje izoliacijos reikalavimas taikomas keliautojams, atvykstantiems iš šalių, kuriose sergamumo rodiklis viršija 16 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.

Anksčiau Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Aurelijus Veryga pareiškė, kad Latvija nesutiko sergamumo kartelę pakelti iki 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, todėl kelionių "Baltijos burbulas" buvo panaikintas.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinti 3565 koronaviruso atvejai, mirė 87 žmonės.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 30 milijonų infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 943 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Latvija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje 40 COVID-19 atvejų siejami su židiniais
Monkevičius ragina skirti priemokas mokyklų vadovams už išaugusį darbo krūvį dėl COVID-19
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
Radviliškio rajone atšaukiami masiniai susibūrimai ir renginiai
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid

Estijos prezidentė gatvėse surinko stiklainį nuorūkų

(atnaujinta 18:17 2020.09.18)
Estijos vadovė dalyvavo kampanijoje, skirtoje išvalyti Baltijos jūrą nuo nedidelių šiukšlių, kurios patenka ten per gatvių kanalizacijas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid Pernu dalyvavo kampanijoje "Jūra prasideda čia", 15 minučių ji rinko nuorūkas, rašo "Postimees".

"Tai, kiek nuorūkų galima surinkti gatvėje per 15 minučių — ir, beje, iš pradžių atrodė, kad gatvės visiškai švarios! — tai tiesiog bjauru!" — savo Facebook paskyroje parašė Kaljulaid.

Prie Estijos vadovės posto pridėtose nuotraukose galima pamatyti, kad ji per ketvirtį valandos surinko visą stiklainį.

Kampanijos tikslas — užkirsti kelią mažoms šiukšlėms per kanalizaciją patekti į Baltijos jūrą.

Pagrindinis problemų šaltinis, pasak organizatorių, — cigarečių nuorūkos, kurios teršia vandenį mikroplastiku.

Cigarečių nuorūka susiskaido į 12 tūkstančių mikroplastiko skaidulų, jis vėliau patenka į žmogaus organizmą per maisto grandinę. Taip pat cigarečių filtruose yra nuodingų cheminių medžiagų, kurios nuodija jūrą.

"Cigarečių nuorūkos tapo viena didžiausių pasaulinių problemų. Jos nuodija jūrų gyventojus ir atsiduria ant mūsų stalo kaip mikroplastikas. Jūra prasideda čia!" — rašo Kaljulaid Facebook'e.

Akcijos metu kanalizacijos liukai skirtingose ​​Estijos vietose bus žymimi tekstu "Jūra prasideda čia" — simboliu, draudžiančiu mesti šiukšles, taip pat vandens gyventojų — žuvų ir ruonių — atvaizdais.

Kampanijos autorių Andrė Pičeną įkvėpė jo draugas, kuris kiekvieną dieną ankstų rytą išeina į gatvę ir renka gatvėje išmestas cigarečių nuorūkas.

Pasauliniai tyrimai parodė, kad cigarečių filtrai yra vienas didžiausių teršalų. Panaši kampanija buvo atlikta daugelyje Europos miestų, gyventojų sąmoningumas žymiai padidėjo, dėl to sumažėjo taršos lygis.

Tegai:
aplinkos tarša, Baltijos jūra, šiukšlės, Estija, Kersti Kaljulaid