Sergejus Lavrovas

Lavrovas ES ir NATO pareiškimus Baltarusijos atžvilgiu pavadino destruktyviais

(atnaujinta 17:43 2020.09.02)
Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų

VILNIUS, rugsėjo 2 — Sputnik. Europos Sąjunga ir NATO daro destruktyvius pareiškimus dėl situacijos Baltarusijoje, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, praneša RIA Novosti.

"Prie to [ESBO pareiškimų — Sputnik] prisideda įtampa pagal ES ir NATO liniją. Iš ten yra gana destruktyvių pareiškimų. Na, mes matome Šiaurės Atlanto aljanso veiklą šalia Baltarusijos sienų, kurios yra ir Sąjunginės valstybės sienos", — spaudos konferencijoje Maskvoje sakė Lavrovas po derybų su Baltarusijos URM vadovu Vladimiru Makėjumi.

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, o ne Lukašenka.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus griežtai slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, tačiau šalyje tebevyksta suėmimai. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų.

Lietuva aktyviai palaiko Baltarusijos opoziciją, politikai garsiai kritikuoja Lukašenkos vykdomą politiką. Pirmadienį Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pasirašė asmeninių sankcijų pačiam Lukašenkai ir dar beveik 30 valstybės pareigūnų sąrašą.

Tegai:
Baltarusija, NATO, ES, Sergejus Lavrovas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (313)
Dar šia tema
Lietuva kviečia kvalifikuotus specialistus iš Baltarusijos
Kaip Suomijoje, bet ne visai. Lietuviai linki baltarusiams išvengti jų klaidų
Elektra, archyvinė nuotrauka

Rugpjūčio mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse išaugo 40 procentų

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Rugpjūtį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina Baltijos šalyse kilo maždaug 40 proc., praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh.

"Nord Pool" prekybos vietose Šiaurės šalių prekybos regionuose kainos kilo dar labiau. Palyginti su liepos mėnesiu, kainos išaugo apie du kartus. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė rugpjūtį svyravo nuo 3,89 EUR/MWh iki 147,54 EUR/MWh.

Pasak elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktoriaus Martyno Gigos, kainų augimui Baltijos šalyse didžiausią įtaką turėjo energijos srautų apribojimai.

"Rugpjūčio mėnesį dėl SE4 jungčių pajėgumų apribojimų fiksuoti mažesni srautai iš Suomijos ir Švedijos. Kiek didesni jungčių pajėgumai ir didesni energijos srautai pastebėti iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities , tačiau jie buvo mažesni nei praėjusių metų rugpjūtį", — teigė jis.

Pabrėžiama, kad bendras Baltijos šalių elektros energijos suvartojimas rugpjūtį, palyginti su 2019 metų rugpjūčiu, sumažėjo 2 proc. iki 2 096 GWh.

Taip pat teigiama, kad Lietuvoje suvartojimas išliko toks pats kaip praėjusių metų rugpjūtį — 957 GWh, Latvijoje sumažėjo 2 proc. iki 562 GWh, o Estijoje paklausa buvo 5 proc. mažesnė ir suvartota 577 GWh elektros energijos. 

Rugpjūčio mėnesį bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse sudarė 64 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Lietuvoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 47 proc., Latvijoje — 69 proc., o Estijoje — net 86 proc.

Tegai:
Baltijos šalys, kaina, elektra
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį
Vakcina nuo koronaviruso

Gamalėjaus centras atskleidė, ar COVID-19 gydyti skirta vakcina apsaugo nuo gripo

(atnaujinta 19:10 2020.09.17)
Anksčiau pranešta, kad Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį į šiemet padidėjusį gyventojų aktyvumą skiepijantis nuo gripo ir ragina dar nepasiskiepijusius asmenis apsaugoti save ir artimuosius skiepais

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Vakcina nuo koronavirusinės infekcijos negali apsaugoti nuo gripo, RIA Novosti sakė Gamalėjaus centro direktorius Aleksandras Gincburgas.

"Ne, negali", — sakė jis, atsakydamas į klausimą, ar koronaviruso vakcina gali apsaugoti ir nuo gripo.

Anksčiau pranešta, kad Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį į šiemet padidėjusį gyventojų aktyvumą skiepijantis nuo gripo ir ragina dar nepasiskiepijusius asmenis apsaugoti save ir artimuosius skiepais.

Anksčiau Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška paskelbė, kada bus baigti vakcinos, kurią sukūrė Gamalėjaus epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, klinikiniai tyrimai. Jis pabrėžė, kad valdžios institucijos ketina spalio mėnesį pradėti masinę vakcinaciją. Pirmiausia bus skiepijami specialiųjų grupių atstovai, tarp jų gydytojai ir mokytojai.

Ekspertai vaistus sukūrė kartu su Gynybos ministerija. Liepos pabaigoje iš karo ligoninės buvo išleista antroji 20 savanorių grupė. Kiekvienam iš jų išsivystė imuninis atsakas, nenustatyta jokių šalutinių reiškinių ar komplikacijų.

Anksčiau Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 prevencijai, kurią kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu sukūrė Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras.

Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas pranešė, kad fondas iš daugiau nei 20 šalių gavo paraiškas įsigyti milijardą dozių vakcinų nuo koronaviruso. Taip pat jis pažymėjo, kad Rusija susitarė dėl vakcinos gamybos penkiose šalyse, turimi pajėgumai leidžia pagaminti 500 milijonų dozių per metus.

Klinikinius vakcinos tyrimus pradėjo vykdyti ir "Vektor" centras, lapkritį jis planuoja pradėti masiškai gaminti vakciną.

Pažymima, kad šiuo metu šia vakcina susidomėjusios 50 šalių.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik /
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
gripas, vakcina, Rusija, koronavirusas
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
JT generalinis sekretorius pakomentavo rusiškos vakcinos nuo COVID-19 registravimą
Vyriausybė skirs 2,5 mln. eurų vakcinai nuo COVID-19 kurti

Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?

(atnaujinta 18:44 2020.09.08)
Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje? Sputnik Lietuva sudarė Europos žemėlapį, kuriame parodyta vidutinė gyvenimo pensijoje trukmė.
Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
© Sputnik /

Didžiausia vidutinė gyvenimo trukmė po išėjimo į pensiją užfiksuota Maltoje (20 metų).

Tegai:
Europa, Europa, Lietuva, pensijos