Pasienio su Baltarusija stulpas
 

Irako pilietis bandė neteisėtai patekti į Lietuvą

(atnaujinta 13:28 2020.09.03)
Jam skirta 20 bazinių dydžių bauda, o baigus procesą, jis bus deportuotas iš Baltarusijos 5 metams

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Rugpjūčio 31 dieną Pastovių rajone, netoli valstybės sienos, Smurgainių pasieniečiai sulaikė nepažįstamą vyrą, praneša Baltarusijos valstybės sienos komitetas.

Paaiškėjo, kad tai buvo 31 metų Irako pilietis, prisipažinęs, kad ketina neteisėtai patekti į Lietuvą.

Pranešama, kad jis taksi nuvyko į Sobolki kaimą, esantį 500 metrų nuo sienos, ir ketino kirsti sieną.

Pažeidėjui buvo pradėtas administracinis procesas pagal Baltarusijos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnius — "Neteisėtas valstybės sienos kirtimas", "Sienos režimo pažeidimas".

Jam skirta 20 bazinių dydžių bauda, o baigus procesą, jis bus deportuotas iš Baltarusijos 5 metams. 

Tegai:
pažeidimas, pasienis, Baltarusija, Lietuva, Irakas
Dar šia tema
Eidamas 50 metus mirė hito "I Like to Move It" autorius
Lietuvoje nuteistas profesinės karo tarnybos karys
Žuvies konservų gamyba

"Niekam nieko nereikia": Latvijoje uždaryta dar viena žuvies konservų gamykla

(atnaujinta 12:49 2020.09.21)
Žuvies konservų gamyklos "Kolumbija Ltd" savininkas prisipažino, kad jam atsibodo "kovoti su sistema", ir jis su šeima išvyks į Izraelį

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Latvijoje, Liepojoje, uždaryta paskutinė žuvies konservų gamykla "Kolumbija Ltd", interviu Sputnik Latvija papasakojo buvęs įmonės savininkas Igoris Krupnikas.

"Liepojos gamyklą uždariau rugsėjo 1 dieną, dabar joje vadovaus "Trasta komercbanka" nemokumo administratoriai", — paaiškino jis.

Latvijos verslininkas, turintis Rusijos ir Izraelio pasus, prisipažino, kad jam atsibodo kovoti su sistema, ir jis nusprendė su šeima visiems laikams skristi į Izraelį.

"Latvijoje niekam nieko nereikia. Tiesą sakant, dabar tai apleista žemė, o pačios gamyklos nebėra. Teritorijoje yra tik apsauga, ir net ji yra iš Rygos", — sakė Krupnikas.

Verslininkas prisipažino, kad jam gaila įmonės darbuotojų, kurie visą vasarą buvo darbo biržoje.

"Negalėjau susitarti su banko administratoriumi. Prašiau darbo garantijų iki 2021 metų birželio 1 dienos, tačiau jis atsisakė. Bet mes nieko neprašėme — tik suteikti galimybę dirbti", — skundėsi verslininkas.

Anksčiau pranešta, kad "Kolumbija Ltd" trims mėnesiams turėjo nutraukti gamybą dėl COVID-19 padėties. Įmonė egzistavo nuo 1892 metų.

Tegai:
Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: prabangus Latvijos gyvenimas už Rusijos pinigus baigėsi
Rusija grąžino Latvijai devynias tonas šveicariško sūrio
Lietuva pateko į "geltonąjį Latvijos sąrašą" pagal sergamumą koronavirusu
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos

(atnaujinta 12:42 2020.09.21)
Ministerijos teigimu, JT ŽTT priimta rezoliucija buvo "prastumta" prieštaraujant tarptautinės teisės principams bei normoms ir yra teisiškai niekinė, pažymėjo URM

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Maskva neigiamai sureagavo į JT ŽTT priimtą rezoliuciją dėl Baltarusijos, kurioje respublikos prezidentas Aleksandras Lukašenka raginamas pradėti dialogą su opozicija.

Dokumentą palaikė 23 šalys, dvi balsavo prieš, 22 susilaikė. Visos Rusijos pataisos buvo atmestos.

"Remiamės tuo, kad ŽTT rezoliucija, kurią vakariečiai "prastūmė" prieštaraudami tarptautinės teisės principams ir normoms, yra teisiškai niekinė", — sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos komentare.

Jie pažymėjo, kad Europos Sąjungos vadovaujama šalių grupė įpiršo Tarybai "dar vieną vienašališką ir politizuotą diskusiją, kurios tikslai buvo labai toli nuo žmogaus teisių".

"Akivaizdus šiurkštus kišimasis į suverenios valstybės vidaus reikalus, nesuderinamas su tarptautinės teisės principais ir JT Chartijos nuostatomis", — sakoma pranešime.

Ministerija taip pat teigė, kad Rusija šias diskusijas ir po jų priimtą rezoliucijos projektą laiko nepriimtinu bandymu per šiurkštų politinį spaudimą paveikti Baltarusijos rinkimų rezultatus ir jų vertinimą tarptautinėje bendruomenėje.

"Nei JT Žmogaus teisių taryba, nei atskiros šalys ar grupės neturi teisės ar įgaliojimų vertinti rinkimų procesų JT valstybėse narėse. Turime pažymėti, kad Vakarų valstybės vėl bandė panaudoti ŽTT, siekdamos delegitimitizuoti valdžią atskiroje šalyje", — rašo URM.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. 

Tegai:
JTO Žmogaus teisių taryba, Baltarusija, Rusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rezoliucija dėl Navalno Europos Parlamentas pripažino "ateities Rusiją"
Nausėda pažadėjo kelti sankcijų prieš Minską klausimą "pačiu aštriausius būdu"
Minske sulaikytas Tichanovskajos patikėtinis
Lietuva pasiūlė ES įvesti bevizį režimą Baltarusijos piliečiams